Pirmasis tokio pobūdžio skrydis istorijoje: „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“

Sklandymas – viena aktyviausiai Lietuvoje veikiančių mažosios aviacijos sričių. Tai daug ryžto bei kantrybės reikalaujantis sportas, kuriuo Lietuvoje profesionaliai užsiima itin gausus būrys sklandytojų. Turime kuo didžiuotis ir apie tai reikia kalbėti garsiai.

Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ – pirmasis tokio pobūdžio skrydis istorijoje, kuriuo bus siekiama ne tik atskleisti sklandymo grožį, ypatumus ir sunkumus, tačiau drauge pažymėti bendrą Baltijos šalių sklandymo ir politinę istoriją bei draugystę. Liepos 10 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sklandytojai sujungs savo jėgas tam, kad įveiktų 700 km. atstumą virš Baltijos šalių ir paneigtų egzistuojantį stereotipą, jog sklandytuvais negalima įveikti ilgų atstumų.

Skrydžio iniciatorius ir sklandytojas bei LaikasKi.lt projekto idėjinis vadovas Algirdas Šimoliūnas apie skrydį teigia „Tikimės, jog šis iššūkis suvienys Baltijos šalių sklandytojus, kadangi turėsime įveikti didelį atstumą per miškingas mūsų šalių vietoves. Sklandytuvas skrenda tik kylančių srovių pagalba, tad laukia iššūkių kupinas skrydis.“

Skrydžio akimirkas bus galima sekti LaikasKi.lt Facebook paskyroje.

 

Sklandymas Baltijos šalyse

Sklandymas Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengė dar 1910 m., tačiau pirmoji sklandymo mokykla Kaune atidaryta tik 1932 m. Po metų ji perkelta į Nidą, kur mokykla veikė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Nidos sklandymo mokyklos veikimo metais paruoštas gausus būrys sklandytojų, pastatyta daug naujų sklandytuvų bei pasiektas ne vienas Lietuvos sklandymo rekordas. Nida – Lietuvos sklandymo lopšys, kuriame ir dabar stūkso sklandytojų kopa.

Sklandymai Lietuvoje vyko ir Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau suklestėjo jis apie 1960 m.: visoje Lietuvoje kūrėsi sklandymo klubai, pradėti rengti čempionatai, Lietuvos sklandytojai demonstravo puikius rezultatus Tarybų Sąjungos čempionatuose, išaugo naujų sklandytojų karta.

Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos sklandytojai pradėjo aktyviai dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose. 2001 m. Pociūnuose buvo surengtas pirmasis pasaulio moterų sklandymo čempionatas. Lietuviai pasaulinio lygio varžybose demonstravo ir iki šiol demonstruoja puikius rezultatus. Mūsų šalyje veikia vienintelė pasaulyje vaikų sklandymo mokykla, kurioje sklandymo subtilybių vaikai gali pradėti mokytis būdami vos 9 – 10 metų.

Lyginant sklandymą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje – situacija yra kur kas liūdnesnė. Pasaulinės oro sporto federacijos (FAI) sudarytame geriausių pasaulio sklandytojų sąraše net 4 Lietuvos sklandytojai patenka į pirmąjį 200 – uką, Latvijos ir Estijos sklandytojų tame tarpe nėra. Sklandymas šiose šalyse yra priblėsęs. Tiesa, taip buvo ne visada.

1975 m. įvyko pirmasis Pabaltijo sklandymo čempionatas, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilotai. Nuo tada varžybos rengtos bene kasmet skirtingose Baltijos valstybėse iki pat 1992 – ųjų metų. Baltijos šalių sklandymo varžybos buvo tapusios tarptautinio lygio sklandymo renginiu.

 

Skrydis „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“

Lietuvos sklandytojai į orą kils liepos 10 d. iš Pociūnų aerodromo, Prienų raj. Pasiekus Latviją prie jų ketina prisijungti ir Latvijos bei Estijos sklandytojai. „Kiek truks kelionė sklandytuvais virš Baltijos šalių pasakyti sunku, kadangi, viską lems oro sąlygos ir mūsų sklandytojų meistriškumas. Tikiu, jog drauge mes galime daugiau negu po vieną“, – sakė A. Šimoliūnas.

Visi norintys išlydėti sklandytojus į kelionę yra kviečiami į Pociūnų aerodromą arba Panevėžio aerodromą liepos 10 d. Skrydžio ir kitas naujienas sekite: https://www.facebook.com/laikaski.lt/?fref=ts

 skrydis3

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close