home Pasaulyje Dalijimosi ekonomika: galvos skausmas ar naujos galimybės?

Dalijimosi ekonomika: galvos skausmas ar naujos galimybės?

Naujausias Eurobarometro tyrimas parodė, kad beveik kas penktas europietis yra bent kartą išbandęs dalijimosi ekonomikos paslaugas ar pats tokias teikia: išnuomoja nenaudojamus daiktus, kambarį ar butą, laisvu laiku nesibodi padirbėti taksistu ir pan. Ekonominio sunkmečio įkarštyje išpopuliarėjusios dalijimosi ekonomikos paslaugos sparčiai plečiasi ir kai kuriuose sektoriuose užima vis didesnę rinkos dalį. Skaičiuojama, kad 2015 metais bendrosios pajamos į ES biudžetą iš tokių platformų ir paslaugų teikėjų siekė 28 mlrd. eurų.

Iki šiol į dalijimosi ekonomiką buvo žiūrima pro pirštus, tačiau šiandien vis garsiau imama kalbėti, kad atsakingai plėtojamas naujasis verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui bei gali svariai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Nepaisant akivaizdžių pliusų, dalijimosi ekonomika rinkos senbuviams ir valdžios institucijoms kelia nemažą galvos skausmą. Pagrindiniai daugeliui šalių ramybės neduodantys klausimai yra susiję su patekimo į rinką reikalavimais, vartotojų apsauga, tiesiogine ir tarpininko atsakomybe, darbo teise ir mokesčiais. ES valstybės narės dalijimosi ekonomikos platformoms ir dalyviams taiko skirtingus, kartais konkurenciją ribojančius teisinius reikalavimus. Todėl Europos Komisija po metus trukusių konsultacijų šį mėnesį pristatė gaires, kaip galiojantys ES teisės aktai turėtų būti taikomi šiam dinamiškam ir sparčiai besivystančiam sektoriui.

Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, dalijimosi ekonomika įsitvirtina gana lėtai, tačiau vis dažniau pasigirsta raginimų griežčiau reglamentuoti tokios trumpalaikės būsto nuomos, kaip „Airbnb“, kuri tampa alternatyva viešbučiams, ar panašių platformų veiklą Lietuvoje. Taip pat dar praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė naują vartojimo kredito įstatymo papildymą, kuriuo sureguliuotos sparčiai išpopuliarėjusios tarpusavio skolinimo platformos. Joms nustatyti apribojimai, kad, skolinant daugiau nei 5000 eurų, būtina įregistruoti juridinį vienetą. Svarbu pastebėti, kad tokie apribojimai galimai neatitinka laisvo kapitalo judėjimo principo, kuris yra pamatinė Bendrijos vertybė pagal ES steigimo sutartį. Europos Komisija, kaip ES steigimo sutarties gynėja, gali imtis iniciatyvos šalinti tokias kliūtis, taigi Lietuva dėl šio sprendimo, tikėtina, dar gali sulaukti įdėmaus Europos Komisijos prievaizdų žvilgsnio.

Komisija teigia, kad dalijimosi ekonomikos paslaugų teikėjai ir platformos, kaip ir kiti rinkos dalyviai, turi mokėti mokesčius, susijusius su fizinių asmenų pajamomis, įmonių pelno mokesčiu ir pridėtinės vertės mokesčiu. Jau dabar nacionalinės valdžios institucijos raginamos pateikti aiškesnę informaciją apie mokesčių taisyklių taikymą dalijimosi ekonomikai.

Siūloma dalijimosi ekonomikos dalyviams nuleisti patekimo į rinką reikalavimaų kartelę, tačiau valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą. Europos Komisijos teigimu, būtina ginti vartotojus nuo nesąžiningos komercinės praktikos, tačiau nereikia nustatyti neproporcingų įpareigojimų privatiems asmenims, kurie paslaugas teikia nereguliariai.

Kalbant apie darbo santykius, Europos Komisija pataria atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip platformos pavaldumo ryšys, darbo pobūdis ir atlygis. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nemažiau svarbu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, sąžiningą apmokestinimą ir socialinę apsaugą šios ekonominės veiklos dalyviams.

Akivaizdu, kad sparčiai besikuriančios dalijimosi ekonomikos platformos apsunkina rinkos sąlygas senbuviams, bet jos skatina inovacijas, leidžia atskiriems piliečiams siūlyti papildomas paslaugas, plečia naujas užimtumo galimybes, užtikrina lanksčias darbo sąlygas ir naujus pajamų šaltinius. Vartotojams dalijimosi ekonomika sukuria naujas paslaugas, užtikrina didesnę pasiūlą ir žemesnes kainas.

Tokia ekonomikos atmaina naikina ribas tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo, darbuotojo ir savarankiškai dirbančiojo, profesionalaus ir neprofesionalaus paslaugų teikimo. Į dalijimosi ekonomiką įsitraukiančių vartotojų ir paslaugų teikėjų ratas neišvengiamai plėsis, o Europos Komisijos tvirtai išreikšta parama tokio pobūdžio veiklai turėtų įnešti daugiau aiškumo. Tačiau jei ir toliau nacionaliniu lygmeniu šalys bandys taikyti konkurenciją ribojančius draudimus, tikėtina, kad ilgainiui ES teks „prisėsti“ prie naujų aktualių teisės aktų, galinčių užtikrinti vieningą ir teisingą dalijimosi ekonomikos reguliavimą, rengimo.

Europos Audito rūmų narė Rasa Budbergytė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close