Ilgąjį savaitgalį – pliūpsnis šilumos ir švenčių

Rekordiškai karštas ilgasis savaitgalis pamėtėjo ne tik gerą dozę saulės spindulių, bet ir puokštę švenčių. Vieni besiilsintys rinkosi poilsį ar pramogas prie jūros ir kitų vandens šaltinių, kiti – šventes. O jų Prienų krašte netrūko: Joninės Jiezne, Išlauže, Skriaudžiuose, Vyšniūnuose, Kašonyse, pas Joną Pašventupy, vasaros šventė Šilavote, Petrinės Užuguostyje…

Joninės pas Joną

Ašmintos seniūnijoje, Pašventupio kaime, gyvenantis ūkininkas ir Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Vilionis tradicijų nelaužo. Penktadienį, birželio 23 d., Joninių šventė jo sodyboje šiemet buvo surengta bene dešimtąjį kartą. Panašu, kad ji pretenduoja tapti ir viena iš gausiausių: šiais metais pagerbti Joną susirinko ne tik LR Seimo narys Vytautas Kamblevičius, jo padėjėja Loreta Jakinevičienė, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė, rajono savivaldybės tarybos, bendruomenių atstovai, kaimynai, bet ir iš tolėliau atvykę kolegos žemdirbiai, pienininkai. O suvažiavusių pasilinksminti ir paparčio žiedą surasti – nesuskaičiuoti! Lyg žinodamas, ūkininkas net šventei skirtas erdves išplėtė, pavėsinėmis, suoleliais aptupdė.

Unikali šventės vieta nepaprastą Joninių naktį sujungė pagrindinius elementus: ugnį, vandenį, žolynus. Visi žino, kad vanduo – gyvybės šaltinis. Sakoma, „nusiprausk švento Jono naktį – visas kvarabas pamesi“. Nė vienas atvykėlis nepateko į šventės vietą, nepraėjęs žolynų vartų, nenusiprausęs vandeniu rankų ir jų į drobinį rankšluostį nenusišluostęs. Kiekvienas dar susirinko po puokštę žolynų iš septynių žolių, iš septynių vaidilučių rankų žolynų vainikėliui nusipinti.

Joninių apeigos prasidėjo nuo Kupolės puošimo, senųjų papročių prisiminimo, vainikų plukdymo, Jonų bei Janinų pagerbimo, kuriais esantys prisipažino šeši drąsiausieji. Septintasis ir pats garbingiausias vakaro asmuo – sodybos šeimininkas Jonas Vilionis buvo apvainikuotas ne vienu ąžuolo vainiku, o dovanos ir gėlės nuklojo visą scenos pakraštį. Jonams ir Janinoms buvo skirtas ir šventinis valsas, kurio sūkuryje padėjo suktis „Vajauno“ pagyvenusių liaudiškų šokių kolektyvo šokėjai.

Vakaro linksmybės prasidėjo šokiais, dainomis, patrepsynėmis. Kartui pašokti ir padainuoti kvietė Prienų kultūros ir laisvalaikio centro liaudiškų šokių kolektyvas „Vajaunas“, folkloro kolektyvas „Gija“, Ašmintos laisvalaikio salės folkloro kolektyvas. Vaikų laukė atrakcionai, žaidimai, batutas. Suaugusieji neatsiliko ir noriai stojo į virvės traukimo, sunkumų kilnojimo varžybas. Pasistiprinti ir atsigaivinti kvietė lauko kavinukės, iš tolo viliojančios gardžiais kvapais.

Atslinkus sutemoms, susirinkusiuosius linksmino dainininkas Andrius Rimiškis, kapela „Dzūkija“. Joninių šventę vainikavo ant J. Vilionio supilto piliakalnio uždegtas milžiniškas laužas, bet šokiai ir šėlionės tęsėsi tol, kol šokėjams užteko jėgų. Kas tiki stebuklais, traukė ieškoti stebuklingo paparčio žiedo.

Joninės Skriaudžiuose

Saulei slepiantis į trumpiausios metų nakties tamsą, laužas suliepsnojo ir Skriaudžiuose.

Skriaudžių buities muziejuje tradicinę Joninių šventę „Kupole rože“ papuošė Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro kolektyvai, Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro Meškučių laisvalaikio salės vyrų duetas Artūras ir Vidmantas.

Šventėje buvo prisimintos Joninių apeigos, tradicijos, liaudies šokiai bei dainos. Visi mažieji Joninių šventės metu galėjo šokti, žaisti milžiniškomis lauko šaškėmis, bandyti nesugriauti Jenga kaladėlių bokšto, piešti bei, žinoma, vaišintis skanėstais ir čia pat gaminamais ledais.

Neilgai trukus, po šventinių dainų ir labai aistringų virvės traukimo varžybų, suliepsnojo didelis Joninių laužas, kuris neužgeso iki paryčių, o į dangų pakilo spalvingi fejerverkai.

Vakaro metu padėkota ir visai Skriaudžių krašto bendruomenei, kuri prisidėjo prie muziejaus tvoros atnaujinimo bei aplinkos tvarkymo.

Prie Joninių laužo praleista ilgiausia metų naktis

Birštonas Joninių šventę keletą metų švęsdavo kukliai – atvažiuodavo koks nors liaudiškas ansamblis, pakoncertuodavo, pagerbdavo ir ąžuolo lapų vainikais papuošdavo Jonus ir Janinas.

Šiais metais Birštone vyko tikrai graži ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė – su lietuviškais papročiais, tradicijomis ir Joninių laužu. Ir žmonių susirinko vos ne tiek, kiek buvo per kurorto šventę Vasaros estradoje. Pasirodo, visiems reikia pramogų, muzikos ir pasilinksminimo, ypač kai tam yra proga, ir dar gražus bei šiltas oras.

Vakarą pradėjo Kauno technikos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“, vėliau vyko Jonų ir Janinų apdovanojimai, taip pat buvo šokamas Jonų valsas.

Artėjant sutemoms, suliepsnojo ir didelis Joninių laužas, skambėjo Birštono kultūros centro folkloro ansamblio „Raskila“ atliekamos dainos, sukosi šokėjų poros.

Jonai buvo pamaloninti ir pakelti karšto oro balionu į viršų, kad galėtų pasigėrėti švente iš paukščio skrydžio.

Šventės dalyvius linksmino muzikinės grupės „Dreams“ ir „Tequila“, o vėliau paparčio žiedo ieškojo kas kaip sugalvojo. Juolab kad čia pat ūksmingas parkas, greta ir Žvėrinčiaus miškas, o norinčioms mergelėms plukdyti vainikėlius – Nemunas greta.

O sulaukusieji šventės pabaigos dar ir Joninių vandens parsinešė…

Sakoma, kad tą trumpą vasaros naktį miegoti neverta, reikia saulę pasitikti, pasivolioti rasotoje žolėje ar išsimaudyti – tada būsi gražus ir sveikas visus metus. Matyt, yra tiesos, kitaip kam gi tikėti stebuklais?

Šilavoto seniūnijos vasaros šventė „Po mėlynu gimtinės dangumi“

Šeštadienį dalį Joninių Pašventupio kaime dalyvių buvo galima pamatyti kitame rajono krašte – Šilavote, kur vyko ne mažiau šurmulinga ir smagi seniūnijos vasaros šventė „Po mėlynu gimtinės dangumi“, skirta Vietos bendruomenių metams.

Šventė prasidėjo pavakarę – sporto varžybomis ir rungtimis, kūrybinėmis dirbtuvėlėmis vaikams. Nepaisydamas alinančio karščio, jaunimas varžėsi krepšinio 3×3 varžybose. Kūrybinėse dirbtuvėlėse vaikučių kūrybiniu užimtumu rūpinosi Prienų r. socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Judita Lučkienė ir Šilavoto pagrindinės mokyklos mokytoja Elvyra Striaušienė. Tie, kurie negalėjo vietoje nustygti, šėliojo ant batuto. Smaližiai tempė už rankų tėčius, mamas ir senelius prie palapinių, kurios kvepėjo sukama cukraus vata ir kepamais saldėsiais. Sunku mažiesiems buvo praeiti ir pro žaislų bei žaislinių suvenyrų palapinę.

Tuo tarpu į šventę, vykusią Šilavoto pagrindinės mokyklos aikštyne žaliuojančios augmenijos apsuptyje, pamažu rinkosi dalyviai – maži ir dideli, ratuoti ir pėsti, tuščiomis ir nešini iškylos krepšiais. Netrukus suolelius prieš sceną nusėdo pavieniai žiūrovai, o vejas nuklojo pledai, ant kurių patogiai būreliais įsitaisė šeimos, kaimynai ar ką tik susitikę seni pažįstami.

Šviesią, jaukią, bendruomenišką atmosferą sukūrė darbštūs, draugiški net penkių šio krašto bendruomenių – Jiestrakio, Šilavoto, Piliakalnio, Ingavangio, Klebiškio žmonės, visus dosniai vaišinę kas žuviene, kas mėsinga ir vitamininga perlinių kruopų koše, kas kaimišku kugeliu, sūriu ar šakočiu.

Seniūnijos vasaros šventės dalyvius pasveikino Šilavoto seniūnė Neringa Pikčilingienė, Seimo nariai Andrius Palionis, Vytautas Kamblevičius, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, rajono savivaldybės tarybos narys Aleksas Banišauskas, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro laikinai einanti direktoriaus pareigas direktoriaus pavaduotoja Ligita Gediminienė.

Kadangi pirmieji šventę sporto varžybomis ir kūrybiniais užsiėmimais pradėjo jaunosios kartos atstovai, jiems pirmiesiems ir buvo padėkota. Padėkos ir medaliai įteikti pirmąją vietą krepšinio turnyre laimėjusiai Šilavoto komandai (kapitonas Tadas Dabrišius), antroji vieta atiteko Veiverių jaunimo komandai „Veiveriai“ (kapitonas Tautvydas Želianekas), trečioji – Šilavoto jaunimo komandai (kapitonas Vidmantas Mieldažys). Padėkos įteiktos kūrybinių dirbtuvėlių vadovėms, o mažiesiems dalyviams – saldieji prizai. Nuoširdūs padėkos žodžiais už visokeriopą pagalbą organizuojant seniūnijos šventę buvo skirti nemažam būreliui šventės rėmėjų ir partnerių.

Nors pagalbininkų netrūko ir jų pagalba labai svarbi – pagrindinė šventės organizacinė našta gulė ant Šilavoto laisvalaikio salės vadovės Saulės Blėdienės. „Ne viskas pavaldu laikui: išlieka žmogiškosios vertybės, tradicijos, kurios moko, pasakoja, skatina kurti. Ir kaip nesidžiaugti, kaip nesistebėti tuo, kas iki mūsų išliko, kas yra puoselėjama, saugoma ir perduodama ateities kartoms“, – kalbėjo viena iš organizatorių ir šventės vedėja A. Blėdienė, kviesdama pasiklausyti jos vadovaujamos Šilavoto laisvalaikio salės folkloro grupės „Akacija“ programos „Aš pasėjau linelius“, kurioje – džiugu tai matyti – aktyviai dalyvauja ir vaikai, ir senjorai. Teminė programa sukūrė pakilią nuotaiką, kurią sustiprino nuoširdus Šilavoto pagrindinės mokyklos mokinių, kuriuos paruošė mokytoja Lijana Sarnickienė, pasirodymas, Pakuonio laisvalaikio salės moterų vokalinio ansamblio, vadovaujamo Renatos Žibienės, dainos.

Kadangi ši vasaros šventė buvo skirta Vietos bendruomenių metams, seniūnijos bendruomenių vardu žodį tarė Piliakalnio bendruomenės pirmininkė Kazė Dabrišienė, pasidalinusi mintimis apie bendruomenių kūrimosi ir veiklos kelią, prasidėjusį prieš 14 metų Ingavangio bendruomenės susikūrimu, nelengvą jų plėtrą. „Nedrąsiais žingsniais, kamuojamos nepasitikėjimo, pamažu šia „liga“ užsikrėtė ir kitos bendruomeniškai veiklai susitelkusios bendruomenės: Jiestrakio, Šilavoto, Piliakalnio, Klebiškio. Mes labai džiaugiamės, kad bendruomenės mums padėjo suvienyti žmones, padėjo spręsti įvairias kasdienines problemas, taip pat lyg ir įteisino žmogaus teises“, – džiugiai kalbėjo K. Dabrišienė.

Pasak pirmininkės, visos bendruomenės yra rašiusios projektus, dalį jų laimėjusios ir dabar turi savo patalpas. Pirmininkė džiaugėsi, kad buvę pastatai – Piliakalnio, Ingavangio mokyklų, Jiestrakio kultūros namų – nesugriuvo ir nesulaukė buvusių fermų likimo, o buvo išsaugoti, suremontuoti. Juose vyksta linksmos ir ne tokios linksmos šventės, ir džiaugiantis kraštiečių susiėjimais, ir ištiesiant bendruomenės nariams ranką liūdesio valandą.

Pasidalindama bendruomenių džiaugsmais, kurių gal net mažiau nei kasdieninių rūpesčių, K. Dabrišienė vylėsi, kad kada nors į bendruomenes atsigręš ir pradės jomis rūpintis ir šalies valdžia bei atsakingos institucijos. „Laimė, kad po tuos keliasdešimtis eurų susirenkame iš 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio, daug padeda rėmėjai, ypač organizuojant tokias šventes“, – pabrėžė Piliakalnio bendruomenės pirmininkė, pridurdama, kad ir nedidelė finansinė ar kitokia vietos žmonių ir verslininkų parama kiekvienai bendruomenei praverstų.

Garsiais plojimais nuo vasaros estrados scenos palydėjus Piliakalnio bendruomenės pirmininkę, ne mažiau džiaugsmingomis ovacijomis buvo sutikti atlikėjai, kūrę ilgą vakaro koncertinę programą ir susirinkusiems dovanoję daug geros nuotaikos, puikių šventinių akimirkų, daina, trankia muzika ir šmaikščiu žodžiu neleidę nuobodžiauti nė vienam dalyviui. Tai legendinė grupė „Dinamika“ ir ne tik savame krašte, bet ir šalyje žinoma, ne vieną televizijos pramoginę laidą papuošusi grupė „Nemuno krantai“.

Šilavoto seniūnijos vasaros šventės organizatoriai padėkojo visiems kolektyvams ir atlikėjams už muziką ir dainas, bendruomenėms už dalinimąsi vaišėmis bei geru žodžiu ir palinkėjo visiems gražios, turiningos vasaros.