Jiezne paminėta Gedulo ir vilties diena

Šiais metais visa Lietuva mini 75-ąsias tautos tremties ir kančių bei 76-ąsias okupacijos ir genocido metines. Dažnoje mūsų tautiečių šeimoje likęs gilus netekties ir skausmo randas. Praėjo jau daug metų, ir vis mažiau lieka tų, kurie išgyveno tremties kančias ir negandas, vis mažesnės grupelės žmonių susirenka uždegti žvakutę ar padėti gėlių.

 

Pirmųjų trėmimų statistika rodo, kad iš 1941 metais ištremtų ir įkalintų 17 tūkst. 500 lietuvių mirė kas šeštas, 1 tūkst. 329 tremtinių likimas nežinomas. Iš 10 tūkst. 845 politinių kalinių žuvo beveik trečdalis, be žinios dingo 3 tūkst. 974 žmonės.
1941 metų birželio 14-ąją sovietai pradėjo masinius trėmimus. Per visą tremčių laikotarpį iš Lietuvos išvežta daugiau kaip 280 tūkstančių žmonių. Tai buvo mūsų tautos šviesiausi žmonės, išplėšti iš savo šeimų, namų, sukišti į vagonus ir pasmerkti mirčiai. Tačiau šie žmonės visomis išgalėmis laikėsi įsitvėrę gyvybės – buvo kartu, dalijosi paskutiniu kąsniu, troško sugrįžti į Lietuvą. Kaip tik todėl ir visose tremtyje sukurtose ir dainuotose dainose jaučiama begalinė meilė savo Tėvynei, ilgesys ir skausmas bei nenumaldomas noras sugrįžti.
Birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena, Jiezne prasidėjo šv. Mišiomis, kurios buvo skirtos pagerbti tremtinius, politinius kalinius bei Lietuvos partizanus. Po pamaldų visi susirinko bažnyčios šventoriuje prie Kančios kryžiaus, klebonas Rolandas Bičkauskas kalbėjo apie ištremtuosius į Sibiro lagerius, kur jie buvo kalinami, dirbo sunkius darbus, kentė ligas ir badą. Dauguma jų negrįžo ir liko amžino įšalo žemėje, išgyveno tik jaunesni ir stipresni. Klebonas priminė tremtinio arkivyskupo Teofilio Matulionio pavyzdį, kaip jis savo kankintoją užjautęs sakydamas, kad tu, žmogaus, pavargai ir pailsai mane kankindamas, tau reikia pailsėti. Tai buvo labai žmogiška ir krikščioniška, nes tas kankintojas netrukus metė savo darbą ir išvyko. Matyt, dar nebuvo praradęs paskutinio lašelio žmogiškumo. O tuos mūsų tautos dukras ir sūnus, kurie pardavė savo Tėvynę ir žmones, kurių daugumos jau nėra, mes turime pamiršti ir jiems atleisti. Juk sakoma: „Už gerus darbus reikia geru atsilyginti, o už blogus – pagal nuopelnus atlygins Aukščiausiasis.“

Pagiedoję giesmę „Marija, Marija“, nedidelė grupelė tremtinių ir jų artimųjų patraukė prie paminklo kovotojams už Lietuvos laisvę. Čia jų jau laukė grupė Šaulių sąjungos narių, Jiezno gimnazijos mokiniai ir mokytojai, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė“ ir pulkelis jiezniečių. Ir ąžuolas, papuoštas Vilties angelų figūrėlėmis. Tokius pačius baltus popierinius Vilties angelus gavo kiekvienas dalyvavęs žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbime.

Patriotines ir šio krašto partizanų dainas atliko Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė“, vadovaujamas Ingridos Valentienės.

Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas Jiezne neužmirštas, kol yra gyvų, menančių tuos žiaurius laikus, kol jaunimas domisi savo senelių ir prosenelių praeitimi, jų gyvenimu bei meile Tėvynei. Minėjime dalyvavęs Jiezno seniūnijos seniūnas pasidžiaugė, kad pavyko rasti tremtinių ir partizanų sąrašus, kuriuos pagarsino jaunieji šauliukai. Teko išgirsti ir tremtinių atsiminimus, kaip jie buvo gabenami į lagerius, kokiomis žiauriomis sąlygomis gyveno ir dirbo.

Bronislava Venskienė pasidalino kai kuriais prisiminimų fragmentais, pasakojo, kaip pavyko pastatyti tokį monumentą. Anot jos, monumentas kainavo daug pinigų, tačiau nei likę gyvi tremtiniai, nei artimieji jų neturėjo. Todėl paminklas buvo pastatytas buvusių likimo draugų – Prano Mocevičiaus ir Juozo Ražanausko iniciatyva bei lėšomis.

Baigiantis renginiui B. Venskienei buvo įteikta Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkės Vincės Vaidevutės Markevičienės padėka už aktyvų darbą įamžinant krašto partizanų ir tremtinių atminimą.

Minėjimas prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę monumento baigėsi daina „Žemėj Lietuvos“. Vėliau Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre vyko tradicinis bendravimas ir pokalbiai prie puodelio arbatos.

DSCF3660

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close