home Vertybių užuovėja „PILNATVĖS DĖMENYS“. Gyvenime blogų žmonių nesutiko

„PILNATVĖS DĖMENYS“. Gyvenime blogų žmonių nesutiko

Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias prasideda gimimu. Onutė pasaulį pasveikino šaltą sausio dieną nepaprastai gražiame gamtos kampelyje, Krasausiškių kaime, Prienų rajone, Vinco ir Marijos Andriulevičių šeimoje.

 

Žinojo, kad nori būti mokytoja

– Buvau pirmas vaikas šeimoje, o vėliau, po šešerių metų, gimė ir jaunesnioji sesutė. Kiek prisimenu, tėvai buvo be galo darbštūs ir geri žmonės, todėl gerbiami ne tik vietinių kaimo gyventojų, bet ir tarp aplinkinių kaimų žmonių, – prisimindama vaikystę sakė Ona Šaulinskienė. Tolimesnė pažintis su pasauliu tęsėsi pradėjus lankyti Krasausiškių pradinę mokyklą, o vėliau – Stakliškių vidurinę mokyklą. Kaip sakė Onutė, aukštais mokslo rezultatais pasigirti negalėjo. Gerai sekėsi tik kalbos, o tiksliųjų mokslų pažymiai nebuvo didesni kaip 3–4. Tačiau buvo aktyvi visuomenininkė, dainavo chore, vaidino, sportavo. Būdama labai žingeidi, norėjo suspėti ir dalyvauti visur, dėl ko šiek tiek nukentėdavo mokslas. Baigdama vidurinę mokyklą mergaitė jau žinojo, kad nori būti mokytoja. Šią nuostatą padėjo suformuoti išmintingi, nuoširdūs, mokantys bendrauti mokytojai: D. Zieniūtė, B. Kaminskienė, I. Bartkienė, A. Žilionytė, 1961 m. rugsėjo 1-oji – savarankiško mokytojos darbo pradžia Kedonių aštuonmetėje mokykloje. – Bendravimas su pradinukais tikrai patvirtino, kad mano pasirinktas kelias yra teisingas. Dirbdama pradėjau studijuoti Šiaulių pedagoginiame institute, kurį baigusi įsigijau pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos specialybę, po dvejų metų buvau  paskirta dirbti į Kašonių aštuonmetę mokyklą. Čia mane pasitiko  nuostabūs mokyklos vadovai ir kolegos mokytojai: Antanina Aleknevičienė, Stasys Čekanauskas, Danutė Mitrulevičiūtė, Janina Kandrotienė, Bronė Čekanauskienė, Regina Vintienė, Onutė Vilkauskienė, su kuriais sieja draugiški ryšiai ir šiltas bendravimas. Kašonyse sutikau ir savo gyvenimo žmogų Albiną, su kuriuo susilaukėme dviejų dukterų. Be tiesioginio darbo, mokyklos vadovai patikėjo dėstyti vyresnėse klasėse piešimą ir muziką. Kolektyvo nariai keletą metų rinkdavo ją profsąjungos pirmininke, teko rūpintis mikroklimatu, mokinių, jų tėvų ir mokyklos darbuotojų tarpusavio santykiais. Tekdavo ir vyresniems amžiumi žmonėms patarti, pasakyti pamokomąjį žodį. Padėjau mokyklos vadovams organizuoti kultūrinius renginius, tuo metu veikė dramos būrelis, moterų ansamblis. Dalyvaudavome visuose rajone vykstančiuose švietimo darbuotojų meno saviveiklos kolektyvų konkursuose. Juose Kašonių aštuonmetės mokyklos kolektyvas visada laimėdavo prizines vietas. Manau, kad Kašonyse subrendau kaip pedagogė, kaip asmenybė, įgijau organizacinio darbo patirties, – kalbėjo O. Šaulinskienė.  

Sugebėjimai buvo pastebėti

Jaunos mokytojos sugebėjimus pastebėjo ir įvertino rajono švietimo skyriaus vadovai. Nuo1971 m. rugsėjo 1-osios O. Šaulinskienei buvo patikėtos Nemajūnų aštuonmetės mokyklos direktorės pareigos. Nors į naują kolektyvą ėjo su tam tikra baime ir nerimu, tačiau ten irgi rado draugišką ir darbingą kolektyvą, žinantį visas mokyklos, mokinių ir mokytojų problemas ir uždavinius. Pasak pašnekovės, Nemajūnuose dirbo jaunas, be galo darbštus ir išradingas kolektyvas, pasiekęs gerų mokomojo ir auklėjamojo darbo rezultatų, puikiai organizavo mokinių ir mokytojų laisvalaikį ir bendravimo tradicijas. Tarpusavio santykių, darbo kultūros bei bendravimo su mokinių tėveliais teko mokytis iš direktoriaus pavaduotojos Aldonos Mildos Valatkienės,  profsąjungos pirmininkės Marytės Kučinskienės. Kartu su mokyklos bendruomenės nariais buvo rengiami ir organizuojami įvairaus žanro kultūriniai renginiai, išvykos į koncertus ir spektaklius, ekskursijos. – Nuolat jaučiau naujo kolektyvo paramą ir pagalbą, norą tobulinti mokymo ir ugdymo procesus. Tik darnaus kolektyvo bendro darbo dėka buvau apdovanota Švietimo ministerijos pirmūno ženkleliu. Dirbant Nemajūnų aštuonmetėje mokykloje pavyko užmegzti ir suformuoti draugiškus santykius su tuometiniu kolūkiu ir kitomis mokyklas šefuojančiomis organizacijomis. Dėl to buvo pasiekta gerų rezultatų  skatinant suaugusius žmones siekti aukštesnio išsilavinimo, – kalbėjo ilgametė mokytoja. Ėjo metai, augo ir stiprėjo mokyklos materialinė bazė. Dauguma šios mokyklos aktyviausių ir kompetentingiausių darbuotojų buvo paaukštinti pareigose ir perkelti dirbti į rajonines organizacijas, vadovauti kitoms mokykloms. O. Šaulinskienės indėlis į švietimo sistemą ir organizaciniai sugebėjimai  taip pat buvo pastebėti ir įvertinti – ji buvo paskirta dirbti į Prienų rajono partijos komitetą. Atsirado didesnės galimybės save išbandyti didesnėje erdvėje, nes idėjų, energijos ir noro buvo pakankamai. Darbas sekėsi ir šiose pareigose, dėl to po ketverių darbo metų buvo išrinkta Birštono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja. Nauja darbovietė ir naujos pareigos vėl vertė gilinti žinias ir tobulėti. Teko dalyvauti  įvairiuose seminaruose, kursuose, mokymuose ir praktiniuose užsiėmimuose. Plėtėsi  akiratis, pažinčių ratas, atsivėrė naujos  darbo veiklos sritys.  

Gyvenimo pamokos – be juodraščių

Vyko gyvenimo pamokos, kurioms ruoštis juodraščių nebuvo. Jas reikėjo išmokti, nes po pamokų pasitaisyti niekas nepalikdavo. Atsakomybė, pasitikėjimas, imlumas naujovėms, betarpiškas bendravimas su žmonėmis, jų gyvenimo problemų sprendimas toliau brandino ir grūdino asmenybę, formavo pažiūras ir atsakomybės jausmą. – Po keleto metų buvau grąžinta į Prienų rajono partijos komitetą ir ten dirbau vadovaujamą darbą. Tiek Birštone, tiek Prienuose darbas buvo panašus: teko organizuoti įvairius renginius, kuruoti švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos sritis, labai glaudžiai bendradarbiauti su darbo kolektyvais, spręsti jiems ar atskiriems  žmonėms kylančias problemas. O tų problemų visais laikais būdavo. Tekdavo  gilintis į vadovų ir  darbininkų santykius, neretai pakovoti nuskriaustųjų pusėje... Tačiau noriu pasakyti, jog visai nesvarbu, kokiuose darbuose dirbau ir kokias pareigas užėmiau. Visada stengiausi būti nuoširdi, atidi  ir  jautri kiekvienam žmogui. Šiandien, žvelgdama iš laiko atstumo į prabėgusį savo gyvenimą, tvirtai žinau, jog nesigėdiju nė vieno jo etapo. Jei turėčiau galimybę jį pakartoti, pakeisčiau labai mažai ir tik neesminius dalykėlius... Manau, kad brandžiausi mano gyvenimo metai buvo atiduoti prasmingai švietėjiškai ugdomajai  jaunimo ir visuomenės veiklai, – sakė O. Šaulinskienė.  

Naujas gyvenimo etapas

Nuo1991 m., atgavus Nepriklausomybę, kaip ir visiems Lietuvos žmonėms, taip ir O. Šaulinskienei prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Nuo rugsėjo 1-osios ji vėl grįžo į mokyklą ir pradėjo dirbti Birštono vienkiemio darželyje-mokykloje pradinių klasių mokytoja. Didelė gyvenimo patirtis, tiesioginis ir visuomeninis darbas su žmonėmis buvo neįkainojama vertybė ir dirbant su vaikais. Labai greitai O. Šaulinskienei pavyko suburti puikų mokytojų, vaikų ir jų tėvelių kolektyvą, kur vieni kitus pamilo, atsirado pasitikėjimas. – Šiame kolektyve nė vieną dieną nesijaučiau svetima. Ir šiandien jaučiuosi pripažinta ir  gerbiama. Puikiai sutariu su pačiomis jauniausiomis kolegėmis – iš jų mokausi naujovių, o jos vertina mano sukauptą darbo ir gyvenimo patirtį. Mokydama mokinius skaityti, rašyti ir skaičiuoti, mokau juos orientuotis gyvenime, gerbti vienas kitą, rūpintis ir užjausti. Tokių gyvenimo pamokų nėra jokiuose vadovėliuose. Reikia pajusti gėrį ir grožį širdimi, pajusti meilę greta esančiam, jausti patriotiškus jausmus savo šaliai ir gimtinei, savo tautos kultūrai ir jos vertybėms. Kaip tik todėl stengiuosi didelį dėmesį skirti lietuvių liaudies darbo ir buities tradicijų puoselėjimui, kultūros vertybėms. Mano mokinukai kasmet aktyviai dalyvauja Birštono miesto šventėje su tam parengta programa, kartais nuvykstame ir į Prienų globos namus, tuo pradžiugindami ten gyvenančius žmones. Esame laukiami ir Nemajūnų dienos centre, Karališkojoje rezidencijoje, Stakliškių vidurinėje mokykloje, Birštono miesto vaikų lopšelyje-darželyje,  gimnazijos renginiuose, – pasakojo mokytoja. Dirbdama Birštono vienkiemio darželyje-mokykloje į  gyvenimą O. Šaulinskienė jau palydėjo 5 laidas ketvirtokų.  

Veikla Birštono savivaldybės taryboje

Be savo tiesioginio pedagoginio darbo, O. Šaulinskienė dalyvauja Birštono savivaldybės tarybos veikloje, jau penktą kadenciją dirba Socialinių reikalų komitete, o antrą – šio komiteto pirmininke. Gerai pažindama šio regiono socialinę situaciją, žino, ką reikia daryti ir stengiasi kuo palankiau ir teisingiau spręsti iškylančias problemas. – Socialiniai reikalai – tai labai plati sąvoka ir platus veiklos baras. Tai darbas šeimose, vaikų priežiūra ir auklėjimas, santykiai tarp žmonių. Kartais būna apmaudu, kai didelis noras ir pastangos neatneša laukiamų rezultatų. Dėl to kalta ir mūsų valstybės politika. Manau, kad visuotinis „šelpimas“ neskatina kai kurių žmonių dirbti ir užsidirbti. Labai liūdina tai, kad nemaža dalis jaunų tėvų, auginančių mažamečius vaikus, neatsispiria žalingiems įpročiams, ir vaikų pinigėliai nukeliauja ne pagal paskirtį, – nelinksmai sako O. Šaulinskienė.  

Gyvenimas prasmingas

Šiandien Onutė Šaulinskienė laiminga, nes dirba mėgstamą darbą, aplink ją geri, supratingi ir nuoširdūs žmonės. – Be savo darbo, aš dar turiu ir kitokių pareigų – esu žmona, motina, močiutė, turiu du puikius anūkėlius. Stengiuosi visiems savo šeimos nariams būti dėmesinga, jautri ir nuoširdi, rūpestinga ir atlaidi. Džiaugiuosi gražiais santykiais su namiškiais, kaimynais, kolegomis, džiaugiuosi, kad mane supa tik geri žmonės. Turiu galybę gerų draugų, kolegų, su kuriais sieja ilgametė draugystė. Gyvenimas bėga prasmingai, dar šaukia ir vilioja gyventi, dirbti, džiaugtis, dalinti savo širdies šilumą ir meilę žmonėms, – šypsodamasi sako pašnekovė, pridurdama, kad savo gyvenime blogų žmonių nesutiko.

Stasė Asipavičienė

4 thoughts on “„PILNATVĖS DĖMENYS“. Gyvenime blogų žmonių nesutiko

  1. Onute, leiskit kitiems apie jus kalbeti, pasakys daug daugiau. Jei blogu zmoniu nesutikot, tai tik zvilgtelkit i veidrodi, ten vienas tokiu jau ir yra.
    Gyvenimeli nugyvenot korupciju, pazistamu, giminiu ir kit protekciju deka. Rajono zmoniu nusiskundimai ir kalbos apie jus rodo, kad zala, kuria zmonems padaret, neikainojamai didele. Miela Ona, sakyk trumpai, kad gyvenai del savo asmeninio, bet ir labai egoistinio gyvenimo tikslo. Ir vistik nieko per daug neuzgyvenai…. Ziu tik dideles skolas, tavo vaikus, kurie taip pat per pazistamus, gave darbus, sau vos tesugeba duona uzsidirbti, na tu padedi.

    Gal pradek nuo to, kad nekistum per daug nosies i kitu gyvenooma, soc. komiteto reikalu pirmininke. Esi pavydi ir jau liudnas atvejis seneliu namams. Padek plunksna ir leiskis ant dugno…

  2. ..ir atsimenam tik, kaip tu del tu pastatu kovojai, ir del pinigeliu. Koks skandalas Prienuose ir Kasonyse. Kiek skausmo giminei tavo ir kitiems. Baik sekus pasakas, tavim jau seniai niekas netiki. Silti santykiai ir geris bei grozis, ir vel silti santykiai… net pesimeciau, tu tokia gera….. kai tau melas akis bado, bando propagandos pagalba i sumauta rajoni laikrasti savo imidza paslifuoti. O atvirai,…kokiu balsu tu nuskambejai….

  3. Labai pavydi, kai savo dukrom gyvenimai nenusiseke- viena siaip nuejo ir suvyto, kita-beprasmiskai zlugo moksluose- tai Saulinskiene nuolat lygina kitas miesto merginas. Ir ka gi: joms likimai nusisypsojo, keista, kad ir be pazinciu ir giminiu galima gyvenime tiek daug nueiti.
    Esi laiminga, miela mokytoja? Beisdairydama liudnu zvilgsniu i kutus, speju, kad jau del kitu laimes labai liudi, o del savo nelaimiu namuose raudi.

Comments are closed.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close