Pristatyta lyginamoji Lietuvos savivaldybių analizė
Apskrityje kyla atlyginimai, mažėja nedarbas ir socialinių išmokų gavėjų skaičius, rodo „Swedbank“ Finansų instituto šeštą kartą atlikta lyginamoji Lietuvos savivaldybių analizė. Analizės rezultatai Kauno apskrities žiniasklaidos atstovams buvo pristatyti balandžio 20 d. „Swedbank“, Kaune, susitikime su Finansų instituto vadove Odeta Bložiene.
„Swedbank“ Finansų instituto šeštą kartą atlikta lyginamoji Lietuvos savivaldybių analizė rodo, kad 2015-ieji pasižymėjo ryškiais kontrastais ir pokyčiais. Gerėjantį gyventojų pragyvenimo lygį šalyje pranašavo sparčiai augantis vidutinis darbo užmokestis, verslas aktyviai kūrė naujas darbo vietas, o gimusių kūdikių skaičius kopė į naujas aukštumas. Kita vertus, nerimą ir vėl grąžino išaugusi tautiečių emigracija bei visuomenės senėjimas. Susitikimo metu Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė pristatė ryškiausius įvairių socialinių ir demografinių rodiklių pokyčius skirtingose savivaldybėse, gyventojų verslumo tendencijas bei aptarė rodiklių netolygaus kitimo priežastis.
Pasak pranešėjos, dėl unikalios geografinės vietos šalyje, išvystytos infrastruktūros logistikai ir verslo plėtojimui Kauno apskritis yra finansiškai patrauklus, palankus plėtoti verslą regionas ne tik šalies specialistams ir gyventojams, bet ir užsienio investicijoms. Tarptautinių paslaugų centrų kūrimasis ir stiprūs vietos pramonės atstovai sukuria spartesnio ekonominio augimo prielaidas ir Kaunui, ir kitų apskrities savivaldybių centrams.
Pasak Finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, viena sparčiausiai augusių apskričių, tikėtina, dar neišnaudojo viso savo potencialo, todėl sustoti ar nukristi į antrąją savivaldybių sąrašo rikiuotės dalį neturėtų.
Per penkerius metus lietuviškos kilmės eksporto vertė iš Kauno apskrities augo nuo 2,5 mlrd. Eur 2011 m. iki 2,94 mlrd. Eur 2015 m., o vertingiausios prekių grupės iš šio regiono yra trąšos, baldai, javai ir žuvys. Per visą šį laikotarpį daugiau iš šalies eksportuojama tik iš Telšių apskrities.
Be to, 5 miestai iš Kauno apskrities pateko į tikslinių 23 teritorijų sąrašą, kurioms 2014–2020 m. ketinama skirti 110,7 mln. Eur Europos Sąjungos investicijų į infrastruktūrą ir kitas sritis.
Labiausiai augo vidutinis darbo užmokestis
2015 m. analizė rodo, kad net 3 iš 8 Kauno apskrities savivaldybių – Kėdainių, Jonavos ir Kauno m. – patenka į dešimtuką centrų, kuriuose vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias ir viršija šalies vidurkį (585 Eur per mėn.).
Pusėje apskrities savivaldybių (4) atlyginimai kilo itin sparčiai: per metus vidutinis atlygis Kaišiadoryse išaugo 12 proc., Kėdainiuose daugiau nei 10 proc., Kauno r. 10 proc., o Prienų r. beveik 10 procentų. Visoje šalyje per metus vidutinis darbo užmokestis didėjo dvigubai lėčiau (5,6 proc.) nei minėtose savivaldybėse – nuo 554 Eur iki 585 Eur.
Mažėjo nedarbas bei gaunančiųjų socialines pašalpas skaičius
Gerėjančią situaciją vietos darbo rinkoje rodo ne tik kylantys atlyginimai, bet ir mažėjantis nedarbas visose Kauno apskrities savivaldybėse. Bendras regiono vidurkis siekė 7,6 proc., o tai yra 1,1 p. p. mažesnis nedarbas nei visoje Lietuvoje. Lyginant visas 10 apskričių, tai yra antras geriausias nedarbo rodiklis šalyje, vos 0,3 p. p. atsiliekantis nuo Vilniaus apskrities.
Didžiausias nedarbas Kauno apskrityje buvo užfiksuotas Jonavos r., nors šioje savivaldybėje stebėtas ir sparčiausias nedarbo mažėjimas apskrityje. Per metus nedarbas čia sumažėjo 1,8 p. p., o tai yra dvigubai daugiau nei vidutinis nedarbo mažėjimo tempas visoje šalyje.
Tuo tarpu Raseinių r. situacija mažiau optimistiška – nedarbas čia viršijo šalies vidurkį ir siekė 9,2 proc., o per metus sumažėjo tik 0,4 p. punkto.
Mažiausiai darbo Kauno apskrityje trūksta Kauno r., Prienų r., Kauno m. savivaldybėse, kur metinis nedarbas nesiekia šalies vidurkio ir mažėja greičiau nei visoje Lietuvoje arba tokiu pačiu tempu.
Mažėjant bedarbių skaičiui apskrityje, pastebimai ištirpo ir gaunančiųjų socialines pašalpas skaičius. Dauguma Kauno apskrities savivaldybių (5 iš 8) patekto tarp tų, kuriose vidutinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius per mėnesį mažėjo daugiau nei 20 procentų. Didžiausias gaunančiųjų socialines pašalpas pokytis praėjusiais metais buvo Birštono savivaldybėje (-24 proc.), Kėdainių r. (-23 proc.) ir Jonavos r. (-21 proc.), o mažiausias Raseinių r. (-8 proc.).
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės teigimu, tai lėmė ne tik gerėjanti vietos gyventojų finansinė situacija, bet ir jau antrus metus veikianti sistema, kai socialinę pašalpą skiria vietos savivalda. „Savivaldybių socialinės rūpybos skyriuose dirbantys specialistai geriau pažįsta savo gyventojus ir su sunkumais susiduriančias šeimas, todėl greičiausiai skiriamos socialinės išmokos yra tikslingesnės ir efektyvesnės“, ‒ komentuoja Odeta Bložienė.
Gyvenimas gerėja, o gyventojų mažėja
Nepaisant gerėjančios ekonominės situacijos ir didėjančio uždarbio bei mažėjančio nedarbo, apskrityje ir toliau mažėja gyventojų skaičius – visose savivaldybėse, išskyrus Kauno r., gyventojų skaičius mažėjo nuo 1,1 proc. Birštone iki 2 proc. Raseinių rajone. Iš viso apskrityje praėjusiais metais gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 5800.
Išimtis yra Kauno r., patenkantis tarp penkių šalies savivaldybių, kuriose per metus gyventojų padaugėjo, tačiau to nepakanka atsverti regiono ir visos šalies tendencijoms, nes vien Kauno mieste per tą patį laikotarpį gyventojų sumažėjo triskart daugiau (3688 gyv. arba 1,2 proc.), nei jų padaugėjo Kauno r. (1093 gyv. arba 1,2 proc.).
Birštonas ir Raseiniai buvo dvi iš dvylikos šalies savivaldybių, kuriose pernai gimė mažiau naujagimių nei užpernai. Tai natūrali tendencija, atsižvelgiant į mažą savivaldybės dydį ir ekonominę specifiką – čia įsikūrę vieni vyriausių šalies gyventojų, o kurorto statusas skatina didesnį sezoninį darbo jėgos judėjimą.
Tuo tarpu Kauno r. ir miestas buvo tarp pirmaujančių šalyje pagal naujagimių skaičiaus augimą. Tai patvirtina faktą, jog Kauno r. visuomenė yra viena jauniausių šalyje.
Geresnio gyvenimo dažniau ieško miestiečiai
Nežiūrint į tai, kad gyvenimas šalyje, kaip rodo analizė, gerėja, emigracijos problema išlieka ir toliau labai aktuali. Palyginti su 2014 m., per metus ji padidėjo net 22 proc. Tuo tarpu imigracija, kuri keletą metų iš eilės augo (žmonės grįždavo į savo namus, į savo miestus), pradėjo mažėti ir sumažėjo dešimtadaliu. Daugiausiai išvyksta iš tų miestų, kur didelis nedarbas.
Įdomu pastebėti, kad ieškoti didesnio uždarbio ar geresnio gyvenimo svetur išvyksta iš ekonomiškai stipresnių pramoninių savivaldybių – Kauno m. (daugiau nei 4400 gyv.), Kėdainių (beveik 815 gyv.), Jonavos (daugiau nei 700 gyv.).
Tuo tarpu iš Raseinių r., Kaišiadorių r. ir Prienų r. savivaldybių, kuriose žemės ūkio naudmenos atitinkamai sudaro 63,50 ir 60 proc. visos teritorijos, geresnių gyvenimo galimybių ieškoti išvyko mažiausia gyventojų dalis apskrityje. Tai yra sudėjus visus minėtų savivaldybių emigrantus, jų vis tiek yra mažiau nei, pavyzdžiui, išvykusiųjų iš Kauno r. savivaldybės (daugiau nei 1100 gyv.).
O. Bložienės teigimu, įvairių sričių specialistai ir darbininkai gali lengviau keisti gyvenamąją vietą, darbą, laisviau judėti nei žemdirbiai ir ūkininkai ar miškininkystės atstovai, todėl tai vertėtų įvertinti jauniems žmonėms, besirenkantiems profesiją.
„Nepaisant kai kurių pesimistinių rodiklių, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimo, emigracijos, Kauno apskritis turi visas prielaidas augti ir šiais metais. Vertinant darbo užmokesčio vidurkį, pragyvenimo kainą, nedarbo lygį, Kauno apskritis yra vienas patraukliausių regionų dirbti, kurti ar plėtoti nuosavą verslą. Labiausiai tikėtina, kad panašius ar dar didesnius augimo tempus pramoniniai apskrities miestai turėtų išlaikyti arba netgi padidinti“, – apibendrino Odeta Bložienė.
Ekspertė taip pat priminė, kad istoriškai didesnės finansinės galimybės glaudžiai siejasi ir su didesnėmis finansinėmis problemomis, pavyzdžiui, pradelstais mokėjimais. Dėl to finansinis optimizmas neturėtų nustelbti finansinės atsakomybės. Praėjusiais metais ekonomiškai stipriausioms Kauno apskrities savivaldybėms teko ir didžiausia vidutinė asmens pradelsta suma – skolininkų sąrašo pradžioje rikiuojasi Kaunas, Jonava, Birštonas.
