Vyriausias Europos krepšinio ir futbolo čempionatų savanoris 75 metų sukaktį pasitiko Birštone

Jei paklaustum aplinkinių, kas yra savanoris, išgirstum atsakymus, jog tai žmogus, savo noru atliekantis įvairias veiklas. Dažniausiai savanorystės veikloje dalyvauja jaunesni asmenys, bet ne išimtis ir sulaukusieji garbaus amžiaus. Vienas tokių – vyriausias keturių Europos vyrų krepšinio ir vieno Europos futbolo čempionatų savanoris, balandžio 22-ąją 75 metų sukaktį pasitikęs vilnietis Alfonsas Jakimavičius, šiuo metu besiilsintis Birštono „Versmės“ sanatorijoje.

Artėjančios garbingos sukakties proga vyriausiam ir garbingiausiam krepšinio savanoriui Alfonsui Jakimavičiui sveikinimą atsiuntė pats Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir padėkojo už aktyvumą ir sektiną pavyzdį jaunimui bei senjorams. Neužmirštą ir pamalonintą savanorį džiugina tai, jog sveikinime, kaip kilnaus savanorio pavyzdys, buvo prisimintas jo tėvelis, kuris lemiamais 1919-aisiais kūrė Lietuvos valstybės pamatus. „Man savanorystė tikrai reikšminga. Mano tėvelis dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę. Matyt, pasukau tėvelio pėdomis, tik kitoje srityje“, – šypsosi sportiškos išvaizdos senjoras, kurį aplankiau sanatorijoje Birštone.

Tiesa, išvaizda, kaip jis pats pasakytų, būna labai apgaulinga, nes šiuo metu užklupusi liga atėmė didelę dalį sveikatos ir pristabdė bėgimą. Bet pasiduoti p. Alfonsas neketina, vildamasis (jeigu jėgos leis) važiuoti ir į 2017-ųjų Europos krepšinio čempionatą, kur ir vėl skambės širdžiai malonūs, nors ir beprotiškai garsūs, Lietuvos krepšinio sirgalių balsai. „Kai girdi vieningai skanduojant „Lietuva! Lietuva!“, toks džiaugsmas užplūsta širdį! Kaip gražu, kai skamba Lietuvos himnas: tu stovi – uniformuotas, senas žmogus, išsitempęs. O salė – pilna žmonių! Koks jausmas!“, – įsijautęs kalba savanoris, o iš žvilgsnio, įsmeigto į tolį, galima suprasti, kad mintys kažkur ten – gal 2009-ųjų Europos krepšinio čempionate Lenkijoje, gal 2011-ųjų čempionate Lietuvoje, kai kone visa šalis buvo „susirgusi“ krepšiniu? Gal Rygoje, vos prieš metus?.. O gal 2013-aisiais Slovėnijoje, kur mūsų nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė iškovojo sidabro medalius.

Šis čempionatas A. Jakimavičių maloniai nustebino organizatorių dėmesiu ir pagarba. „Po čempionato finalo Liublianoje Organizacinis komitetas įteikė padėką, kurioje buvo ir tokie žodžiai: „Jūs buvote šio čempionato mūsų širdis“, – sako pašnekovas, atidavęs čempionatams labai daug jėgų. Jis prisimena, kokius fizinius krūvius savanoriams tekdavo atlaikyti čempionatuose per maždaug penketą dienų. Kasdien vykdavo po trejas rungtynes, po kurių dar reikėdavo padėti išvalyti areną, sutvarkyti žiūrovų vietas. Po 14–16 valandų darbo namo grįždavo gerokai po vidurnakčio.

Bet, atrodo, ši našta sportiškam senjorui nebuvo per sunki. Jis atvirai ir didžiuodamasis pasakoja, jog norinčiųjų tapti savanoriais Europos krepšinio ir futbolo čempionatuose būdavo ne šimtai, o tūkstančiai. Patekti tarp išrinktųjų jam padėjo tai, kad buvo fiziškai sveikas, ištvermingas, geros orientacijos, komunikabilus. Be to, gerai moka tris užsienio kalbas: rusų, lenkų ir anglų.

Aktyvus garbaus amžiaus senjoras praeityje ir pats buvo aistringas futbolo žaidėjas, kuriam buvo pranašaujama žvaigždės ateitis. Žaidė Ukmergės „Baldininko“ ir „Vienybės“ komandose. Jo sporto karjerą nutraukė klastinga liga. Po diagnozuotos atviros tuberkuliozės tuomet devyniolikmetis buvo priverstas net trejiems metams pasitraukti iš futbolo aikštės. Negana to, neteko ir draugų, ir draugių. „Visi bijojo ir nusišalino, kad aš jų neužkrėčiau“, – liūdnai prisimena A. Jakimavičius. O visiškai išgijus, pasak jo paties, į profesionalų sportą buvo jau per vėlu sugrįžti. „Bendraamžių būčiau jau nepavijęs, o būti vidutinybe nenorėjau“, – sakė vyriškis, sportininko karjerą iškeitęs į elektriko inžinieriaus profesiją.

Apie darbą senjoras daug nekalba, o štai apie krepšinį – galėtų valandų valandas. Apie visus Europos krepšinio čempionatus, savanoriavimą bei dar neseniai liepsnojusią aistrą „Lietuvos rytui“ pasakoja daugybė į Birštoną atsivežtų nuotraukų, kuriose šalia A. Jakimavičiaus – televizijos ekranuose, laikraščių bei žurnalų puslapiuose matyti garsūs šalies ir užsienio krepšinio klubų sportininkai, treneriai, sirgaliai. A. Jakimavičius yra dirbęs net trijose ministerijose, todėl nuotraukose – ir daug žinomų buvusių bei esamų politikų. Nuo politikos ir visuomeninės veiklos neatitolęs senjoras didžiuojasi tuo, kad turi visų Lietuvos prezidentų knygas su autografais.

A. Jakimavičius noriai rodo nuotraukas, kuriose jis vis su kitokia sportine uniforma. Sako, vieni komplektai likę po čempionatų, keletą kitų arba dalį atributikos yra padovanoję žinomi Lietuvos krepšininkai. Buvęs aistringas „Lietuvos ryto“ gerbėjas turi išsaugojęs J. Valančiūno padovanotą šaliką, kepuraitę, marškinėlius su 17-uoju numeriu. Tačiau labiausiai didžiuojasi paties A. Sabonio padovanotais marškinėliais su 11-uoju numeriu, šortais ir sportiniais bateliai. Juos geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas, kurį A. Jakimavičius sakė pažįstantis asmeniškai, atsiuntė tuo metu, kai savanoris gydėsi kojos traumą, gautą po vieno Europos krepšinio čempionato.

Šiandien garbus savanoris sako bijantis dėl sveikatos, todėl skubantis sukauptą muziejinę medžiagą atiduoti, padovanoti. „Turiu daug krepšinio atributikos. Nemažai jau esu atidavęs Anykščių, Molėtų, Širvintų rajono Gelvonų miestelio, kuriame mokiausi, bibliotekoms“, – sako garbaus amžiaus vyras. Prieš šešiolika mėnesių netekęs mylimos žmonos, p. Alfonsas liko vienas gyventi judviejų bute Vilniuje. Nors turi du vaikus, pas juos gyventi nenori. Kiekvienam, sako, savas gyvenimas. Senjoras džiaugiasi gyvenantis labai gražioje Vilniaus vietoje, puikiame bute – kad tik sveikata dar leistų visu tuo pasidžiaugti ilgiau. „Norėčiau labai padėkoti visiems, su kuriais dirbau, taip pat Lietuvos krepšinio federacijai, jos prezidentui A. Saboniui, buvusiam legendiniam krepšininkui S. Jovaišai. Prašau sveikatos sau ir linkiu jos visiems kolegomis, draugams“, – atsisveikindamas kalbėjo A. Jakimavičius.

Šių metų gegužės 31 d. vyriausias ir garbingiausias Lietuvos savanoris yra pakviestas į Kauno „Žalgirio“ areną, kur jam 75-erių metų sukakties proga bus įteiktas garbingas apdovanojimas.