Siautulinga savaitė įsupo mėgstančius lankytis kultūriniuose renginiuose meno ir kultūros ištroškusius aistruolius. Kartu su šylančiais orais bei artėjančiu nacionaliniu atostogų sezonu prasideda dienos, kai siūlomų renginių sąrašas gerokai pranoksta žiūrovų kiekį.

Ko gero, tiksliausiai renginių sezoną apibūdina choro dirigento ir dainininko Dainiaus Puišio frazė, kad pavasaris – meno kolektyvų javapjūtė. Būtent pavasarį tai, kas ruošta, dešimtis kartų repetuota ir išmokta, išvysta šviesą begaliniuose pramoginio sezono renginiuose ir yra įvertinama ne tik finansine, bet ir moraline, aplodismentų, išraiška.

Tiesa, pastarieji paskutiniu metu atvirkščiai proporcingi renginių skaičiui. Kuo daugiau renginių – tuo mažiau žiūrovų. Ko gero, reikėtų manyti, kad vyksta per daug renginių? Deja. Norime renginių, trokštame jų, o atėjus jų laikui paaiškėja, kad mes jau nusprendę šiandien cepelinus virti, arba tiesiog nepavykusių cepelinų sugriauta psichologinė būsena neleidžia atverti širdies ir proto tam, dėl ko visas būrys žmonių, kaimynų, draugų dirbo pusę metų arba net visą savo gyvenimą.

Žinoma, neišpasakyta laimė užvaldo renginių organizatorius artėjant rinkimams į bet kokias ekonomiškai šeimos bei partijų biudžetui naudingas, iš mūsų pačių sumokėtų mokesčių finansuojamas vietas. Tuomet, politiniai strategai kaip senais laikais prie geltonosios giros „bačkutės“ puola stumdyt vienas kitą eilėje prie to gėrio – politinės reklamos.

Tokiais nuostabiais laikais renginių žiūrovų skaičiaus santykis 99 proc. dalyvių 1 proc. žiūrovų pasiskirsto maždaug taip: 70 proc. dalyvių, 29 proc. politiškai suaktyvėjusių (vos ne kaip pavasarį erkių) politikų ir tas pats 1 proc. žiūrovų.

Žinoma, jeigu organizatoriai nemano, kad būtina vardinti politikus, tuomet žiūrovų skaičius gana smarkiai išauga.

Bet tai nėra blogai. Krašto politikai bent jau sužino, kokių kolektyvų yra rajone, kokie renginiai vyksta, o atkakliausieji šiuos renginius dar įtraukia į savo aktyvios veiklos sąmatą ir paviešina (galima sakyti, pareklamuoja) savo politinių judėjimų sueigose. Kai kurie nepraleidžia progos bent kartą per ketverius metus ir savo nuomonę garsiai pareikšti, ir savo užsibrėžtas, sunkiai suvokiamais (o gal tiesiog aiškiai asmeniniais) sprendimais pagrįstas ambicijas įgyvendinti.

Ir tada kyla klausimas. Iš tikrųjų – ką gauna žiūrovas staiga politikų pradėtuose garbinti renginiuose? Kažin ar pažiūrėję įdomų filmą per televizorių esame pasiryžę dar tiek pat laiko priverstinai žiūrėti na, kad ir Seimo posėdį?

Gal todėl žmonės ir skuba vasarą pabėgt į daržus, miškus, galima sakyti, į laukus. Bėgt ir rėkt.

O meno mėgėjai bei meną kuriantys kultūros šaukliai ir lieka nesuprasti. Visas jų darbas nugula ant tuščių kultūros centrų salių sienų ir su visa vidine energija bei fantazijos galia rašytų scenarijų lapuose.

O į gatves pajuda kepurėlėmis ir plakatais ginkluota sunkioji partinė artilerija. Žiūri ir nesupranti. Nuo kada talentas barstyti tuščius žodžius labiau traukia žmones, negu talentas dainuoti, šokti, tapyti. Kurti.

Talentą „kurti“ keičia talentas „peikti, skaldyti, valdyti“.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close