Kada reikia kreiptis į logopedą?
Pastaruoju metu į ugdymo įstaigas ateina vis daugiau vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Kokios šių sutrikimų priežastys, kaip laiku šias problemas pastebėti tėvams, auklėtojoms ir kitiems specialistams?
Moksliniuose tyrimuose teigiama, kad kalbėjimo ir kalbos sutrikimus lemia vaikų įgimtos biologinės savybės, kalbinė, kultūrinė aplinka, vandens užterštumas, konservantų gausa. Turi įtakos ir tai, ar tėvai vartoja vaistus, pastebėta neigiama alkoholio, nikotino įtaka. Pasitaiko ir anatominių kalbos organų pakitimų (trumpas poliežuvinis raištis, netaisyklinga dantų struktūra, platus liežuvis).
Šiuolaikinis gyvenimo tempas labai didelis, tėvai užimti, atsiranda tėvų ir vaikų bendravimo stygius. Šis bendravimo stygius neigiamai veikia ypač ankstyvajame amžiuje, kai vystosi vaiko kalba.
Kalbos problemų gali sukelti ir dvikalbystė šeimoje bei dabar taip madingas ankstyvas užsienio kalbų mokymasis. Daugelis tėvelių mano, kad vaikui augant esantys tarimo trūkumai savaime išnyks. Tai klaidinga nuomonė. Efektyviausią pagalbą kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiam vaikui būtina suteikti jau darželyje.
Kada tėveliams reikia sunerimti ir pasikonsultuoti su logopedu? Kai sulaukęs metų ir daugiau mažylis netaria garsų, pirmųjų žodelių, trejų metų vartoja tik pavienius žodžius, garsus, garsažodžius, ketverių, penkerių metų vaikas kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai. Penkerių, šešerių metų vaikas dar vis netaisyklingai taria garsus, švepluoja.
Mokykloje vaikui teks mokytis skaityti, rašyti, rišliai pasakoti. Vaikas gali nepajėgti visko aprėpti vienu sykiu. Visi kalbėjimo ir kalbos sutrikimai turi įtakos mokymuisi. Dėl tokių problemų mokykloje vaikas gali patirti patyčių iš bendraamžių, dėl ko gali atsirasti psichologinių problemų, gali nukentėti mąstymo vystymasis, gabumai, motyvacija.
Dažniausias ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo sutrikimas yra fonetinis. Tai įvairūs garsų tarimo sutrikimai, kai vaikas nesugeba artikuliuoti garsų arba netaisyklingai taria vieną ar kitą garsą. Šiuo atveju foneminė klausa nėra sutrikusi.
Fonologinis kalbos sutrikimas pasireiškia, kai netaisyklingai tariamas garsas, vienas garsas keičiamas kitu. Vaikas blogai skiria kalbos garsus.
Kalbos neišsivystymą turintys vaikai pradeda kalbėti vėliau. Jie netaria daugelio garsų, dažniausiai aplinkiniai nesupranta jų kalbos, žodynas yra skurdus, netikslus, sakiniai nerišlūs.
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų šalinimas yra ilgas, nuoseklus procesas. Būtų gerai jei prie vaiko sėkmės prisidėtų tėveliai ir logopedinis darbas būtų tęsiamas namuose. Namuose su vaiku reikia daug bendrauti, sekti pasakas, kartu vartyti knygeles. Reikia sužadinti vaiko smalsumą, vaizduotę, skatinti mažylį užduoti klausimus, pasistengti, kad jūsų užduoti klausimai skatintų mažylį ieškoti atsakymų. Visuomet atidžiai išklausykite, nepertraukinėkite ir neskubinkite vaiko, kai jis kalba, dažnai pagirkite, pasidžiaukite jo sėkme.
Logopedinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvų bendradarbiavimo. Taisyklinga kalba lemia sėkmingą vaiko mokymąsi mokykloje. Vaikai, kuriems nepašalinti kalbėjimo ir kalbos sutrikimai, mokykloje turi skaitymo ir rašymo sunkumų.
Jolanta Diana Bunevičienė,
Prienų lopšelio-darželio „Gintarėlis“
direktorės pavaduotoja ugdymui, logopedė
