Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas – kiekvieno vaiko mokymosi sėkmei

Kiekvienais metais per pavasario atostogas Prienų švietimo centras pakviečia rajono pedagogus į tradicine tapusią konferenciją švietimo bendruomenei aktualia tema. Antrus metus iš eilės konferencijos tema – aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas.

 

Konferencijoje dalyvavo nemažai svečių, tarp jų ir Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius bei Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Keblienė. Sveikinimo žodį taręs mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius akcentavo, kad Regioninės plėtros taryboje, kuriai priklauso ir Prienų rajono savivaldybės atstovai, buvo sutarta, jog Kaune, kaip ir kituose devyniuose Lietuvos apskričių centruose, būtų įsteigtas mokiniams pritaikytas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centras. Pasak vicemero, ir savivaldybių, mokslo bei verslo pastangos sudaryti galimybes plėtoti ir stiprinti mokinių formalųjį bei neformalųjį ugdymą, ir Švietimo centro veiklos prioritetai bei inicijuota konferencija – artimos sritys, skatinant inovatyviai žiūrėti į mokslą ir mokymąsi.

Kiekvienas laikotarpis turi savo ugdymo siekius, grindžiamus tam tikromis paradigmomis. Galima sakyti, kad šiuo laiku mokyklose vyrauja ne mokymosi, o mokymo paradigma. Klasėje mokytojas atidirba 70–80 procentų. Jeigu mokytojas prieš pamoką tinkamai pasiruoštų ir į(si)darbintų klasėje mokinius, tai galima būtų sakyti, kad mokiniai mokosi savarankiškai. Tai yra didžiausia siekiamybė, o aukštesniųjų mąstymo gebėjimų (AMG) ugdymas įgalina šį mokymosi procesą atlikti klasėje. Galima sakyti, kad tai yra laikmečio padiktuotas iššūkis. Daugybė tyrimų pasaulyje parodė, kad mokytojas per dieną mokiniams užduoda maždaug 200–300 klausimų. Iš jų 60 proc. klausimų yra tik dėl faktų, t. y. apima tik žinias, kurios AMG ugdymo pakopoje yra pati žemiausia grandis. Ir tik 20 proc. klausimų reikalauja mokinio aukštesniojo lygio mąstymo gebėjimų“, – mintimis prieš konferenciją dalijosi Prienų švietimo centro direktorė Danutė Stankevičienė.

Anot direktorės, tradicinė, jau antrus metus vykstanti konferencija, kurioje dalyvavo beveik du šimtai švietimo atstovų, parodė, kad rajono pedagogai ypač daug dėmesio skiria mokinių aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymui. Jeigu praeitais mokslo metais ši tema atrodė labai sudėtinga, tai šiemet konferencijoje jau daugelis mokytojų dalijosi savo sėkmėmis ir abejonėmis.

Ir pranešimai konferencijoje, ir prieš tai Švietimo centre vykusi rajono mokytojų metodinių darbų paroda atskleidė, kad pedagogai pamokose taiko įvairias AMG ugdymo strategijas, dažnai patys to nežinodami, t. y. neturėdami bendro susitarimo, kaip taikyti, kokių žingsnių laikytis, kokio tipo mąstymą (veiksmažodžius) pasitelkti ir pan.?

Daug naudingos informacijos suteikė ir teorines žinias praplėtė Lietuvos edukologijos universiteto Matematikos, informatikos ir fizikos katedros docentės, edukologijos mokslų daktarės Viktorijos Sičiūnienės pranešimas, kuriame AMG ugdymo teorijos ir jų taikymas buvo pagrįstos praktiniais pavyzdžiais, užduotimis, pasitelkus alegorinę pasaką apie lapę ir vynuoges. Jos moralas toks, kad po keleto nevaisingų pastangų pasiekti aukštai kabančias prinokusių vynuogių kekes lapė pagaliau nubėga sumurmėjusi: „Aš maniau, kad tos vynuogės nunokusios, o čia pasirodo jų dar visai žalių ir rūgščių tebesama…“. Šis paprastas tekstas parodo, kad kiekvienoje situacijoje yra keletas pasirinkimų: arba eiti lengviausiu keliu (kaip lapė), arba spręsti užduotį kompleksiškai – suprantant situaciją, analizuojant ją, vertinant, ieškant sprendimo būdų ir t. t.

V. Sičiūnienės pranešimas ,,Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas: teorijos ir patirtys“ daugelį privertė susimąstyti ir pasitikrinti, kas yra aukštesniojo lygio mąstymo gebėjimai, kodėl svarbu juos ugdyti. Vėliau į šią temą mokytojai gilinosi dirbdami  grupėse: matematikos, pradinio ugdymo  mokytojai dalyvavo kriterinio vertinimo pratybose (grupės moderatorė dr. Viktorija Sičiūnienė); pradinio ugdymo, lietuvių kalbos, geografijos, istorijos mokytojai gilinosi į visuminio ugdymo patirtis, kurias pristatė Liuba Stankevičienė, Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja ekspertė. Trečiojoje grupėje mokytojai mokėsi atpažinti AMG užduotis, kurias paprastai ir praktiškai pristatė „Ąžuolo“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Tautvydienė ir „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Vilija Juodsnukienė. Lietuvių kalbos mokytojai diskutavo, kaip ugdyti AMG lietuvių kalbos pamokose (moderatorės „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Levutė Karčiauskienė ir „Revuonos“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vytautė Kurtovienė. Įvairių dalykų mokytojai ieškojo praktinės veiklos ir kūrybiškumo ryšio ugdant AMG (moderatorės „Žiburio“ gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Rasa Kučinskienė ir lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Šervenikaitė.

Apibendrinant konferencijos pranešėjų patirtį, mokytojų darbą grupėse, diskusijas galima padaryti išvadą, kad laikmečio reikalavimus atitinkantys pokyčiai mokyklose įvyks tik tuomet, jeigu mokytojai giliau susimąstys apie AMG sąvokos turinį, ims aktyviau eksperimentuoti, ugdymo praktikoje taikyti AMG ugdymo pamokoje principus ir mokymo būdus.

 

Straipsnį parengė Roma Sinkevičiūtė

DSC_0016

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close