Redaktoriaus savaitė
Kartu su pirmomis balandžio dienomis ir dar nuo šv. Velykų užsilikusiais margučiais į Lietuvą žėrinčiu Saulės vežimu atskriejo šiluma. Pavasaris jau čia pat… Norit tikėkit, norit ne, bet gimtinės laukai tuoj nusidažys šviesiai žalia spalva ir kokį mėnesį laiko galėsime mėgautis ryškiaspalviais medžiais, žole ir iš gilių stalčių traukiamais pavasariniais rūbais.
Vyrai iš garažų traukia gražius, visą žiemą saugotus ratus, o moterys… Ech, tos moterys! Niekad nestokodamos žavesio jos pasineria į pykčio karalystę, niekaip nesuprasdamos, kodėl rudenį su ypatingai didele nuolaidą pirktos suknelės pavasarį susitraukia arba išsiplečia ir lieka toliau kaboti neaprėpiamuose suknelių kloduose rūbų spintoje. Žinoma, tuo metu nereikia net minėti, kas lieka kaltas dėl nuolat mažos spintos ir netelpančių į ją suknelių.
Pavasario šiluma pabudina ir žvėrelius, ir gyvūnėlius, ir vabzdžius. Taip, dokumentiniuose filmuose bei laidose rodomi vabzdžiai tokie gražūs, keisti ir neišpasakytai protingi. Tačiau atšilus orui visi jie iki vieno pavirsta parazitais. Parazitais, kurie kanda, tupia ant mūsų maisto, graužia gėlių ir daržovių šaknis, ilgomis virtinėmis keliauja per mūsų namų pirmuosius aukštus, gražiai prižiūrimus darželius bei mažus botaninius draustinius kapinėse. Tačiau svarbiausia – jie dar zyzia!
Žinoma, istorinis faktas, kad šie „parazitai“ Žemėje gyvena ilgiau už mus, kad būtent mes jiems trukdome griaudami jų ekologinę sistemą – būna aktualus tik vėl įsmeigus akis į žydruosius ekranus. Tas faktas, kad mes esame didieji parazitai, eikvojantys Žemės resursus, ardantys ne tik gamtą, bet ir pačią geomorfologinę struktūrą, vėlgi būna svarbus iki pirmo alkano pilvo sugurgėjimo.
Susimąstai… Ko gero, nudistai, mėgstantys laiką leisti saulės atokaitoje Adomo ir Ievos kostiumu (na, tuo, kurį jie nešiojo dar iki supratimo, kas tai yra gėda), yra vieni didžiausių ekosistemos saugotojų. Vienas nudistas – jau keli sutaupyti tekstilės skuteliai. Žinoma, nei jie, nei juos matantys žmonės tokios ekonomijos ir ekologijos nesupranta – tada verda mūšis… dėl leidimo būti arčiau saulės…
Skirtinga ir ryški didžiųjų planetos „parazitų“ – „šiukšliazaurų“ nuomonė paskatina ir kitus aktyvių planetos draskymo būdus.
Pavasarį į laukus išrieda ir šalčiams neatspari karinė technika, sudunda pabūklai. Tarsi benzino skaitiklis degalinėje pradeda suktis žmonių „natūralios“ atrankos skaitiklis. Viename langelyje sukasi išleistų pinigų kiekis, kitame – kritusių aukų skaičius. Manote, kad trečiame langelyje – kritusių aukų savikaina? Ne, brangieji, nereikia taip dvasiškai ramiai žiūrėt į šį rodiklį. Trečiame langelyje – nuo kiekvienos aukos uždirbtas pinigų kiekis.
Visi skaičiuoja, kiek išleista pinigų karui. Tačiau niekas neskaičiuoja, kiek iš jo užsidirbo kariai, jų vadai, ginklų ir šaudmenų gamintojai.
O kur dar karinei technikai skirto kuro tiekėjai, maitinimo paslaugų teikėjai bei sunkiai suskaičiuojama gausybė šio komercinio agregato dantračių? O kur dar juodasis grobis?
Taip, kiekvieną pavasarį prie ir taip jau sunkiai suvokiamo karinių konfliktų skaičiaus prisijungia vis daugiau norinčių kraują paversti pinigais. Gydymo įstaigos, siekdamos išgydyti mus, skaičiuoja paskutinius kraujo lašus, o įvairiose pasaulio šalyse kasdien tūkstančiai litrų kraujo džiūsta prieš saulę, kiekvieno kario svajones paversdami į amžinybę.
Nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis. Šią frazę vartojame aptarinėdami savo, o ypač svetimus meilės reikalus.
Ar nėra ši frazė daug platesnė? Ar mes nesuvokiame jos per daug siaurai? Meilė dovanoja ne tik mažytę gyvybę, mūsų atžalėlę, kuri mus slaugys senatvėje, ji dovanoja ir gyvybę kariams, kurie trumpam paliko savo šeimas verčiami prievolės arba norėdami savo šeimai uždirbti skalsesnį duonos kąsnį, kariams, kurie trumpam paliko savo sergančią motiną, kad galėtų jai nupirkti gydytojo pažadėtus „stebuklingus“ vaistus.
Neapykanta. Ją jaučiame ne tik kitokiems nei mes, ją jaučiame ir sau.
Neapykanta. Neapykanta kitiems ir sau žudo. Kodėl? Apsidairykite. Ar jums patinka, kad pavasarį pasitinkate su nemadinga suknele? Ne. O ką padarėte, kad ji būtų madinga? Pasaulio nepakeisite, bet tik vienu šviesios spalvos siūlo dygsniu galite pakeisti savo suknelę, galite pakeisti save, galite pakeisti savo artimą, draugą ar visiškai nepažįstamą žmogų.
