Bendravimas – nesibaigiantis mokymasis
Praėjusią savaitę Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Kauno technologijos universiteto docente, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Kauno skyriaus pirmininke Liudvika Naginevičiene. Ji atvyko aktyvių LUMA narių: Jūratės Milaknienės, Violetos Purvinienės, Linos Aleknavičienės ir Virginijos Motiejūnienės, kvietimu. Mokslininkė skaitė paskaitą apie profesinę komunikaciją arba, paprasčiau tariant, bendravimą.
– KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto mokslininkė docentė Liudvika Naginevičienė 2010 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga buvo apdovanota 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Ji yra kadaise labai plačiai garsėjusios profesoriaus Kazimiero Ragulskio mokslinės mokyklos atstovė. Šios mokyklos mokslininkai sukūrė atskirų tipų mechaninių sistemų teorijos pagrindus. Jų sukurtieji manipuliatoriai, robotai ir kitokio pobūdžio įtaisai buvo taikomi aviacijos ir kosminėje pramonėje, laivyne, mikroelektronikoje, optikoje, medicinoje, fizikoje, biologijoje. Mašinų gamybos ir mechanikos fakulteto studentams ši trapi moteris skaitė paskaitas apie matavimus. Ne bet kokius, o labai tikslius ir naujus geometrinius kūnų matavimus, kurie pagrįsti matematika ir gali būti programuojami. Šioje srityje ponia Liudvika turi sukaupusi didžiulį patyrimą. Kauno Politechnikos institutui tapus Kauno technologijos universitetu, daugiau dėmesio imta skirti socialinei ir humanitarinei veiklos ir studijų krypčiai. Ponia Liudvika atsiliepė į naujus laiko diktuojamus iššūkius ir pradėjo skaityti komunikacijos kursą. Yra parašiusi keletą mokomųjų knygų ir vadovėlių. Ji ne tik pedagogė ir mokslininkė, bet ir pasižymėjusi visuomenininkė. Kaip Kauno technologijos universiteto tradicijų ir akademinio protokolo komisijos pirmininkės, jos veikla akivaizdžiai susijusi ir su kultūros dalykais. Ponios Liudvikos pavyzdys rodo, kad darna gali būti pasiekta net ir tarp tariamų priešybių – inžinerijos ir kultūros. Kaip LUMA Kauno skyriaus pirmininkė, ponia Liudvika skatina akademinėje srityje dirbančių moterų bendravimą su įvairiomis organizacijomis, užsiima labdaros veikla, remia skautus, – susirinkusiems į susitikimą-paskaitą visuomenės atstovams viešnią pristatė Prienų ligoninės vyr. gydytojos pavaduotoja gydymui Jūratė Milaknienė.
Atsakyti į klausimą, kas yra bendravimas, galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta, kasdieninė veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Gebėjimas bendrauti arba komunikuoti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis“, kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams, įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Pasak mokslininkės L. Naginevičienės, žinome, kad bendravimas yra vertybė, duotybė ir ko čia, atrodo, mokytis. Bet kasdieninė patirtis rodo, jog kyla konfliktų tiek šeimoje, tiek darbe, kuriuos reikia kažkam ir kažkaip reguliuoti, spręsti.
Profesinės komunikacijos disciplina pradėjusi domėtis maždaug prieš 20 metų, docentė L. Naginevičienė sukaupė didelę praktinę ir teorinę patirtį. Nors paskaita buvo labiau orientuota į profesinį bendravimą, jos perteikti teoriniai pagrindai puikiai tinka ir tarpasmeniniam bendravimui.
Kas lemia sėkmę darbe ir karjeroje?
– Bendravimas yra nepabaigiamas mokymasis, – teigė L. Naginevičienė. Anot jos, kasdien žmogus susiduria su įvairiomis situacijomis. Jeigu kyla konfliktinė situacija, pravartu žinoti, kaip suvaldyti šį procesą, kurioje vietoje stabtelėti, kad neįvyktų aršus konfliktas. Profesijoje labai svarbu keletas komponentų, kurių visuma lemia sėkmę. Tai žinios, kompetencija, darbo metodika, socialinė kompetencija (gebėjimas bendrauti su bendradarbiais ir klientais). Socialinėje aplinkoje yra ir daugiau elementų, lemiančių bendravimo ir profesinę sėkmę. Svarbu, kokias vertybes puoselėjame, kaip gebame orientuotis socialinėje aplinkoje (gal padedame kaimynui, užsiimame labdara), ar turime lyderio savybių.
Teoriškai komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni
kitiems apie savo jausmus. L. Naginevičienės teigimu, šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų
pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę. Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika, lingvistika, informatika ir kt.
Kitas svarbus bendravimo aspektas – tarpusavio sąveika. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Kadangi komunikacija vyksta verbaline (žodine ir rašytine) ir neverbaline (kūno kalba) forma, visi šie ženklai leidžia susidaryti įspūdį apie mus. Tačiau pirmasis įspūdis, pasak lektorės, yra svarbiausias, todėl ji patarė ypač gerai pasirengti, einant kur nors pirmą kartą.
Žinant, kad bendravimas vyksta tarp tam tikros žinios siuntėjo ir gavėjo, L. Naginevičienė akcentavo informacijos keitimosi procesą. Keitimosi informacija tikslumas – komunikacijos proceso ypatybė, bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. Neteisingai suprastas žodis, gestas gali lemti atsiribojimą, atsitraukimą.
Aiškindama esminius visaverčio ir nevisaverčio bendravimo ypatumus, mokslininkė pateikė praktinių ir teorinių pavyzdžių, pasitelkdama JAV mokslininko psichologo Eriko Berno transakcinės analizės teoriją. Ši teorija teigia, kad žmogaus psichikoje atskirai veikia trys dalys: Tėvas, Vaikas ir Suaugusysis. Vaikas atsiranda tik žmogui gimus. Vaikas pažįsta pasaulį žaisdamas. Jis užtikrina emocinį ryšį su aplinka. Vaikas gali būti linksmas, jis moka mylėti. Tėvas yra kuriamas aplinkinių. Jis kaupia instrukcijas, gaunamas iš labiau patyrusių globėjų. Jis gali būti piktas. Suaugusysis – logiškai mąstanti būtybė.
Pasak lektorės, dviem žmonėms bendraujant kiekviename iš jų veikia vienas iš trijų komponentų. Be to, jis kreipiasi į kito asmens tam tikrą komponentą. Įvairūs žmonių santykiai – tai vieno žmogaus „tėvo“, „vaiko“ arba „suaugusiojo“ bendravimas su kito žmogaus „tėvu“, „vaiku“ arba „suaugusiuoju“. Dalykiškas bendravimas būna, kai bendrauja abu „suaugusieji“. Konfliktų kyla, jei atsako ne ta asmenybės dalis ne tai asmenybės daliai.
Apie konfliktų priežastis ir komunikacijos sėkmę galima kalbėti ir kalbėti. Trumpai atsakyti, kas lemia komunikacijos visavertiškumą, turbūt neįmanoma. Remiantis paskaitos turiniu ir mokslininkės vertinimu, visaverte komunikaciją ar bendravimą galima vadinti tada, kai ji vyksta per teigiamą grįžtamąjį ryšį, arba tada, kai yra pusiausvyra tarp emocijų ir veiksmo, kai žodžiai sutampa su kūno kalba, kai nesistengiama užsidėti „kaukių“ ir „klijuoti“ kitam etikečių, nesielgiama arogantiškai, gerbiamas pašnekovas, jis nežeminamas ir neapšaukiamas. Reikia kalbėti, sakyti, perduoti informaciją suprantamai. Svarbu ne tai, ką norime pasakyti, o kaip mus suprato. „Dievo duotybė – pastebėti žydinčias gėles ir nepastebėti sulūžusių kaimyno vartų“, – sakė docentė L. Naginevičienė, palinkėjusi susitikimo dalyviams sėkmės bendraujant darbe ir šeimoje.
Už įdomią paskaitą ir vertingus patarimus viešniai dėkojo ir gėlių įteikė Justino Marcinkevičiaus bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, Prienų medikės, LUMA Kauno skyriaus narės. Keturioms aktyvioms LUMA narėms, kurių dėka prieniečiams teko garbė pasiklausyti garsios mokslininkės paskaitos, taip pat buvo įteikta gėlių.
Roma Sinkevičiūtė
