Prienuose ir Birštone lankėsi Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė

Kovo 31 dieną Prienuose ir Birštone lankėsi Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė. Pirmasis susitikimas vyko Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje.

 

Bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė išsamiai pristatė įspūdingą viešnios biografiją. R. Budbergytė, nors ir gimusi Plungėje, didžiąją vaikystės ir jaunystės dalį praleido Prienuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Vėliau mokslus tęsė Vilniaus universitete Teisės fakultete.

Teisininkės išsilavinimą turinti R. Budbergytė 1993 metais yra dirbusi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėjėja, bendrovės „Lelija“ juriskonsulte, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros asistente, 1997–2000 metais ėjo Teisingumo ministerijos sekretorės, viceministrės pareigas, 2001–2002 metais – Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus pavaduotojos ir sekretorės pareigas.

2005–2010 metais ji vadovavo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei. Dirbdama šiose pareigose 2008 m. „Veido“ žurnalo apklausoje išrinkta Metų valstybės tarnautoja.

2009 m. Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus apdovanota valstybiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Nuo 2010 m. gegužės 1 d. yra Lietuvos atstovė Europos Audito Rūmuose.

R.Budbergytės kadencija Europos Audito Rūmuose baigsis gegužės 7 dieną, tad Seimas nusprendė siųsti dabartinį finansų ministrą R. Šadžių užimti šias pareigas. O Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius norėtų, jeigu pritartų didžioji dalis socialdemokratų ir šalies prezidentė, matyti R. Budbergytę finansų ministre.

 

Apie darbą Europos Audito Rūmuose

Pirmiausia viešnia pasidžiaugė savo apsilankymu Prienuose, kurie visam laikui liko širdyje ir buvo pirmasis jaunystės tramplinas. Taip pat R. Budbergytė pasidžiaugė, kad tarp susirinkusiųjų mato savo pažįstamus, mokytojus, klasės draugus.

„Jau šešti metai dirbu Europos Audito Rūmuose Liuksemburge, kur atstovauju, kaip ir kiti 27 nariai, savo šaliai. ES biudžetą sudaro 144 milijardai eurų. Iš bendrų pinigų daugiau ką galime padaryti visose 28 ES šalyse, kuriose gyvena 508 milijonai gyventojų. Visi iš ES biudžeto gauna materialųjį gėrį pinigine išraiška. Nefinansuojamos tik šalių narių lėšos gynybai, krašto apsaugai ir socialinei apsaugai“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Europos Audito Rūmų atstovė pabrėžė, kad šios institucijos tikslas yra kontroliuoti, ar apdairiai ir atsakingai panaudojamos ES lėšos, taip pat teikti išvadas, kaip vykdomas metinis biudžetas, stebėti, ar teisingai panaudojamos investicijos. Tačiau, pasak R. Budbergytės, ekonomika auga lėčiau, negu norėtųsi. Didelis nedarbas, ypač jaunimo tarpe, emigracija, kaime – girtavimas, dar užgriuvo pabėgėlių našta. Tas lėšas, kurios naudojamos susidariusioms problemoms spręsti, buvo galima panaudoti klimato kaitai, aplinkosaugos gerinimui.

 

Kas gerai ir blogai pas mus

Kalbėdama apie tai, kaip vertinama Lietuvos pažanga, lyginant su kitomis ES šalimis, pranešėja pastebėjo, kad Lietuvoje dar prasta sveikatos apsauga, daug vietų ligoninėse, o reikėtų daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai. Be to, vis nesibaigia švietimo reformos, beje, vis nesėkmingos, per mažai investuojama į socialinę paramą. Pasak R. Budbergytės, sukūrėme vartotojišką visuomenę, kuri pati nemoka užsidirbti, todėl šiai sistemai reikia daugiau investicijų. Daugelyje vietovių nėra kam pasirūpinti senais ir ligotais, vienišais žmonėmis, nėra priemonių sustabdyti girtavimą, savižudybes ir socialinę atskirtį. Be to, reikia daugiau investicijų į darbo rinką, į inovacijas, kad jaunas žmogus galėtų dirbti ir užsidirbti.

 

Reikia mokytis ir tobulėti

Kaip sakė R. Budbergytė, turime daugiau galvoti, kur investuoti, kad pas mus ateitų ekonomikos gigantai. „Mes neturime atsinaujinančių energijos išteklių, pas mus neteisingai taikomos mokesčių lengvatos. Lietuvoje nėra sąlygų tobulėti, mokytis, nes mūsų verslininkai neinvestuoja į žmogų, o žiūri tik savo interesų, o tai žaloja ne tik dirbančiųjų psichiką, bet ir visą šalies ekonomiką. Mūsų verslininkams trūksta dvasingumo, jie nori greito ir gero rezultato“, – sakė R. Budbergytė.

Be to, atsakydama į susirinkusiųjų klausimus R. Budbergytė pastebėjo, kad didžiausia investicija turi būti į teisingą mokymą tobulėti. Jau nuo 4 metų vaikai turėtų būti lavinami ir mokomi matematikos bei techninių dalykų. Juk matome, kad mūsų specialistams trūksta loginio ir analitinio mąstymo, nes jie nesimokė matematikos. Norėdami gerai išmokyti mokytojai turi taikyti interaktyvias mokymo priemones, o dabar jie neturi tokių galimybių. Visų sričių mokytojai, dėstytojai ir profesoriai Lietuvoje yra geri, tik jie neturi priemonių perteikti savo žinias, sudominti besimokančiuosius.

 

Komplimentai Birštonui

Birštone susitikimas vyko „Carito“ bendruomenės namuose. Į susitikimą R. Budbergytę atlydėjo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, kuri ir pristatė viešnią.

„Labai nudžiugino pasikeitęs Birštonas, ypač naujasis „Vytautas Mineral SPA“ kompleksas. Birštonas – gražus, švarus ir jaukus kurortas, šveicariško tipo, kokių galima pamatyti Europoje“, – sakė R. Budbergytė.

Birštoniečiams R. Budbergytė taip pat pasakojo apie darbą Liuksemburge, Europos Audito Rūmuose, paramos lėšų paskirstymą ir kontroliavimą, audito išvadas ir kt.

„Mes laisvi dar tik 25 metai, Europos Sąjungoje – 12 metų, tačiau jau nemažai padarėme pasinaudodami kitų šalių demokratine patirtimi ir investicijomis. Išoriškai esame paaugę. Girtis pasiekimais dar labai negalime ne tik mes, bet ir kitos tuo metu įstojusios į ES šalys. Šis laikotarpis pilnas iššūkių, nes keliose ES šalyse neseniai buvo įvykdyti teroro aktai, nesustabdomi pabėgėlių srautai, kas rodo, kad saugumas Europos šalyse dar nėra užtikrintas“, – sakė R. Budbergytė.

Kalbėdama apie tai, ką reikia keisti mūsų sistemoje, į ką reikia atkreipti dėmesį, R. Budbergytė pakartojo, kad mūsų ekonomika turi būti konkurencinga ir inovatyvi, darbo našumas didelis, o atlygis už darbą geras – tik tada galime tikėtis oriai gyventi. Tik kaip tai pasiekti?

R. Budbergytė apgailestavo, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų paruošti specialistai, gavę diplomus, išvyksta į kitas šalis, kur didesnis darbo užmokestis ir geresnės darbo sąlygos. Mūsų šalyje trūksta gydytojų, inžinierių, slaugytojų, nes jų specialybė paklausi ir vertinama kitur. O tie, kas pas mus nori dirbti, neturi kvalifikacijos ir įgūdžių. Pasak viešnios, reikia, kad mokytojai mokėtų mokyti naujoviškai, kad priverstų mokinius susidomėti dėstomais dalykais.

Ne kokia naujiena (o gal ir ne?), kad nuo 2020 metų iš ES gausim mažiau pinigų, nors įnašas ir bus 1 proc., nes reikės padėti naujai įstojusioms valstybėms.

R. Budbergytė atsakė į birštoniečių klausimus apie mokesčius bankams, pabėgėlius, SODROS skolas bei pensijas.

R. Budbergytė pažadėjo, kad ir vėliau, kai grįš dirbti į Lietuvą, neužmirš Birštono ir čia apsilankys.

DSCF1839

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close