home Politika Mero ataskaitai pritarė dauguma

Mero ataskaitai pritarė dauguma

Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame paskutinę kovo dieną, buvo apsvarstyti 48 sprendimų projektai ir du atidėti tolesniems posėdžiams. Sunku prisiminti, ar kada nors darbotvarkėje buvo tiek daug klausimų, todėl akivaizdu, kad posėdis (su valandos pietų pertrauka) gerokai užsitęsė.

Pirmuoju darbotvarkės klausimu išsamią, gausiai iliustruotą 2015 metų veiklos atskaitą, su kuria susipažinti galima Savivaldybės interneto svetainėje, skyriuje, kuriame skelbiamos Tarybos posėdžių darbotvarkės, pateikė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Mero ataskaitai pritarė 20 Tarybos narių iš 24 dalyvavusiųjų posėdyje, vienas balsavo prieš, du susilaikė. Atsižvelgiant į tai, kad ataskaitai pritarta ne vienbalsiai, po jos buvo tam tikrų priekaištų ir pastebėjimų. Juos išsakė tiek pritarusieji, tiek balsavusieji prieš ar susilaikiusieji.

Ekonominės plėtros, finansų ir investicijų komiteto pirmininkė Angelė Bajorienė pasiūlė ateityje detaliau išanalizuoti vykdomas veiklas, išvadose pateikti aiškias, konkrečias įžvalgas su pasiūlymais, kaip ketinama spręsti problemas bei šalinti trūkumus. Anot Tarybos narės, ataskaitoje beveik neatsispindėjo ir veikla 14 komisijų, kurių, jos nuomone, gal ir per daug.

Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rita Keturakienė pasidžiaugė atgaivintu tarptautiniu bendradarbiavimu, o, pritardama kolegės išsakytiems trūkumams, vylėsi, kad jie bus ištaisyti.

Bendruomenių ir kaimo reikalų komiteto pirmininko Martyno Butkevičiaus nuomone, mero ataskaita išsami, ypač atsispindi visi geri darbai, tačiau pasigesta mero įžvalgų apie žemės ūkio problemas ir galimus sprendimo būdus. Juolab kad ekonominė krizė, palietusi visą žemės ūkį, reikalauja didesnio Savivaldybės dėmesio, kurio, pasak M. Butkevičiaus, kitų savivaldybių žemdirbiai iš savo valdžios sulaukia daugiau.

Opozicijos lyderė Loreta Jakinevičienė opozicijos vardu padėkojo merui už bendradarbiavimą, pastangas atsižvelgti į opozicijos nuomonę, ypač svarstant šių metų biudžetą. Vis dėlto Tarybos narė turėjo ir pastabų: ataskaitą ji pavadino statistine, primenančia administracijos direktoriaus ataskaitą; teigė pasigedusi politinių mero įžvalgų, požiūrio į atskiras veiklos sritis ir to, kaip priimti Tarybos sprendimai tose srityse paveikė, pavyzdžiui, administracijos veiklą, kokie pokyčiai jose planuojami 2016 metais. Be to, gyventojų tiesiogiai išrinktas vadovauti savivaldybei meras, L. Jakinevičienės nuomone, turėjo savo ataskaitą labiau susieti su gyventojų lūkesčiais ir įsipareigojimais jiems.

 

Daugiausia aiškintis teko Jiezno PSPC direktoriui

Taryba išklausė ir rajono savivaldybės Balbieriškio, Jiezno, Veiverių, Stakliškių, Prienų pirminių sveikatos priežiūros centrų bei Prienų ligoninės vadovų 2015 metų veiklos ataskaitas. Atskaitoms buvo pritarta balsų dauguma, tačiau daugiausia klausimų sulaukė Jiezno PSPC direktorius Povilas Rimkus. Įstaigos, kuri vienintelė dirba kol kas turėdama didžiausią minusinį biudžetą, vadovas įvardino ir paaiškino problemas bei galimus jų sprendimo būdus. P. Rimkaus aiškinimu, pirminiam sveikatos priežiūros centrui vadovauti jis pradėjo 2013 m. pabaigoje, kai finansinis įstaigos deficitas siekė beveik 27 tūkst. litų. Praeiti metai užbaigti su dar didesniu nuostoliu. Jis, direktoriaus teigimu, susidarė dėl įvairių problemų, kurias reikėjo spręsti nenutraukiant paslaugų teikimo ir žvelgiant į įstaigos ateitį. Tuo metu buvo įsigyta odontologijos kabineto įranga, remontuojamos slaugos ligoninės virtuvės patalpos, ruošiami įstaigos projektai, o šiais metais gautos tikslinės lėšos jiems vykdyti. Nepaisant padarytų klaidų, kurioms atsirasti įtakos turėjo poreikių ir finansinių galimybių priešprieša, direktorius pažadėjo, kad šiais metais finansinį deficitą sumažins apie 30 procentų.

Optimistiškas Jiezno PSPC direktoriaus požiūris suminkštino Tarybos komitetų atstovų širdis. Pasak Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės R. Keturakienės, ne viskas išnaudota, kad įstaigos finansiniai rodikliai pagerėtų, nepakankamai gerai buvo vykdomos profilaktinės programos, ne visos išlaidos buvo būtinos, bet žiūrint optimistiškai į tai, ką kalba vadovas, yra vilčių, jog situacija pagerės.

L. Jakinevičienė ragino pritarti P. Rimkaus ataskaitai, argumentuodama, kad direktorius labai aiškiai įvardino skaičius ir priežastis, dėl ko susidarė minusinis įstaigos biudžetas, mato sprendimo būdus ir daro konkrečius žingsnius nuostolį mažinti.

Tarybos narys Arūnas Vaidogas kvietė ne koneveikti vadovą, o palaikyti jį ir pasidžiaugti pastangomis pritraukti lėšas ir laimėti investicinius projektus.

Į keletą svarbesnių klausimų teko atsakyti ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Po Prienų ligoninės direktorės Jūratės Milaknienės atskaitos Tarybos narė A. Bajorienė pasiūlė visoms sveikatos priežiūros įstaigoms sudaryti vienodas ataskaitos formas, kad jose labiau atsispindėtų suteiktos konkrečios paslaugos ir jų kiekiai. Opozicijos lyderė L. Jakinevičienė klausė, kokios yra galimybės padidinti slaugytojų atlyginimų koeficientus. Prienų ligoninės direktorės teigimu, Prienų ligoninės slaugytojų atlyginimai yra vieni iš didesnių tarp rajono ligoninių slaugytojų atlyginimų. Pasak direktorės, pernai atlyginimai buvo padidinti, tačiau diferenciacija nebuvusi labai teisinga, todėl šiuo metu vyriausybiniu mastu ruošiama įstatymo pataisa dėl slaugytojų atlyginimų, kaip jie turi būti apskaičiuojami, kokią dalį užimti visoje atlyginimų sistemoje. Į darbo grupę nuo rajoninių ligoninių įtraukta Prienų ligoninės vadovė pažadėjo kito posėdžio metu, jeigu reikės, paaiškinti, kaip šis klausimas sprendžiamas.

Tarybos nario Algimanto Šidlausko paklausta apie ligoninės viziją, J. Milaknienė patikino, kad iki 2017 metų Prienų ligoninė išliks tokia pati ligoninė su tokiomis pačiomis paslaugomis, o ateityje, ko gero, bus suformuota mažos rajono ligoninės koncepcija.

Prienų PSPC direktorius Artūras Ivanauskas sulaukė pasiūlymo iš L. Jakinevičienės – pasvarstyti apie galimybę Pakuonio gyventojams teikti paslaugas vietoje, t. y. įsteigti Pakuonyje ambulatoriją, kuri išspręstų seniūnijoje gyvenančių ir prie kitų medicinos įstaigų prisirašiusių pacientų aptarnavimo klausimus. Tokia galimybė reikštų įsteigti šeimos gydytojo kabinetą, gauti licenciją, įsigyti reikiamą aparatūrą, o ji, pasak PSPC direktoriaus, sunkiai įgyvendinama dėl didelių reikalavimų.

Meras A. Vaicekauskas taip pat prisiminė Pakuonio seniūnijos atskaitinio susirinkimo metu išsakytus gyventojų nusiskundimus dėl paslaugų trūkumo ir prašymus padėti, todėl Prienų PSPC vadovo klausė, ar nėra galimybės išspręsti šią problemą. Priminta, jog tuomet gyventojai skundėsi, kad felčerinio punkto darbuotoja neaptarnauja tų pacientų, kurie prisirašę kitose sveikatos priežiūros įstaigose. A. Ivanauskas patvirtino, kad šeimos gydytojams neprivaloma aptarnauti kitose sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusių pacientų, nes ligonių kasos finansuoja pagal prisirašymą, nors... Padėti, anot vyr. gydytojo, turėtų ir seniūnai – sveikatos priežiūros įstaigos steigėjui, t. y. savivaldybei pavaldūs tarnautojai, kurie turėtų kovoti, kad jų žmonės prisirašytų prie tos įstaigos, kurios padalinys įsteigtas seniūnijoje.

Dar vienos su nedidele finansine skola dirbančios Stakliškių PSPC direktorė Jūratė Studinskienė neturėjo atsakymo į, pasak Tarybos nario A. Šidlausko, sklandančius gandus apie Stakliškių PSPC ir Jiezno PSPC susijungimą. Tarybos nario nuomone, dauguma Stakliškių PSPC dirbančių darbuotojų dirba tik po pusę etato, o susijungus su kita įstaiga būtų galima išspręsti daug problemų. Situaciją išgelbėjo meras, tarstelėjęs, jog vėliau dėl to galima pasvarstyti.

Veiverių PSPC direktorė Lina Kazlauskienė sulaukė Tarybos narių užuojautos dėl itin prastos įstaigos materialinės bazės ir atitinkamų darbo sąlygų bei pasiūlymo Tarybai susitelkus pagalvoti, kaip pagerinti Veiverių PSPC patalpas.

 

Ar po kelionių merui teks padirbėti prie ataskaitų?

Po pietų pertraukos į posėdžių salę sugrįžo 23 Tarybos nariai. Vienas iš klausimų, sukėlusių diskusijas, buvo susijęs su mero tarnybine komandiruote į Izraelį balandžio 3–11 d. Kauno regiono savivaldybių merų delegacijos sudėtyje. A. Bajorienės pasiūlymą – įdiegti praktiką, kad po komandiruotės savivaldybės tinklapyje meras paviešintų komandiruočių ir vizitų tikslus, rezultatus bei naudą savivaldybei – palaikė kiti Tarybos nariai, ypač opozicija. Merui pamėginus paaiškinti, kad jo veikla matoma darbotvarkėje, ataskaitos po visų komandiruočių pateikiamos „Savivaldybės naujienose“, kurios pasiekia visus administracijos ir biudžetinių įstaigų darbuotojus bei Tarybos narius, Juozas Krikštolaitis paprieštaravo, kad „naujienose“ pateiktos ataskaitos neparodo, kokie ryšiai užmegzti ir kokia iš to nauda. Jis sakė esantis už viešumą, o dėl galimo piktnaudžiavimo pačiam (merui – Aut. past.) pasirašant sprendimų projektus dėl komandiruočių, siūlė gal net bendrą formą patvirtinti?.. Netrukus susizgribęs, kad „mūsų meras ne toks, kuris piktnaudžiautų“, pasikartojo, jog, reglamentavus komandiruotes, būtų paprasčiau. Iš mero komentaro galima buvo suprasti, kad tuomet ir Tarybos nariams reikėtų reglamentuoti jų veiklą, todėl kol kas politikams, matyt, reikės vadovautis Prienų rajono savivaldybės mero darbotvarke, kurioje, anot mero, viskas vieša, surašyta išsamiai, nieko neslepiant ir nesiruošiant slėpti.

22 Tarybos nariams pritarus ir vienam susilaikius, sprendimo projektas dėl mero komandiruotės buvo patvirtintas.

 

Audriaus Narvydo peticijoms nepritarta

Taryba balsų dauguma (19 balsavo už, 3 prieš, vienas nebalsavo) nusprendė netenkinti Audriaus Narvydo 2015 m. gruodžio 8 d. peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų dėl Prienų rajono savivaldybės mero potvarkių bei Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų viešinimo. Peticijų komisijos pirmininkė Aldona Krušinskienė paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės mero potvarkiai ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra skelbiami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymuose nenumatytų skelbti teisės aktų viešinimas yra neprivalomas ir perteklinis.

Tarybos narė L. Jakinevičienė siūlė visus mero potvarkius ir administracijos direktoriaus įsakymus viešinti Savivaldybės internetinėje svetainėje, kad galimybę žinoti visą informaciją turėtų ir tie gyventojai, kurie neturi galimybės atvykti. A. Kederys paprieštaravo teigdamas, kad bendro pobūdžio potvarkiai, susiję su savivaldybe ar seniūnijomis, gali būti viešinami, bet yra ir tokių (pavyzdžiui, dėl atostogų), kurie negali būti viešinami dėl asmens privatumo. Ir mero, ir Peticijų komisijos pirmininkės tvirtinimu, viešinami yra norminiai administracijos direktoriaus įsakymai, o individualaus pobūdžio nėra viešinami, ir tai nėra privaloma daryti. Vicemeras Algis Marcinkevičius ragino suprasti, kad Savivaldybės administracija ir visos biudžetinės įstaigos išleidžia ne šimtus, o tūkstančius įsakymų, kuriuos visus, nusprendus juos viešinti, reikėtų dėti į tinklapį.

Tarybos balsų dauguma nuspręsta netenkinti ir 2015 m. gruodžio 15 d. Audriaus Narvydo peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų dėl saugotinų medžių privačiose namų valdose paskelbimo.

 

Laukiama metų „kovos“ dėl mokinių

Tokia „kova“ netiesiogiai paskelbta sprendimo projektu, kuriuo Taryba patvirtino preliminarų 2016–2017 m. m. klasių, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių Prienų rajono savivaldybės mokyklose. Sprendimo projektas, opozicijos lyderės L. Jakinevičienės pasiūlymu, buvo suskaidytas į dvi dalis: atskirai svarstytos miesto ir atskirai – kaimiškos mokyklos.

Karščiausios diskusijos užvirė dėl klasių, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus nustatymo miesto mokyklose. Dalis Tarybos narių (Artūras Buitkus, Audrius Banionis, Aušra Deltuvienė, Kastytis Tarasevičius) svarstyme ir balsavime nedalyvavo, siekdami išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, tačiau ir be jų aistrų netrūko. Jos įsiplieskė, kai sprendimo projektą pateikęs Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas pasiūlė (pagal surinkus duomenis apie tai, kiek preliminariai vaikų galimai mokysis nuo rugsėjo 1 d.) patvirtinti „Ąžuolo“ progimnazijoje tris pirmų klasių komplektus ir vieną pirmos klasės komplektą „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje.

Vienuose komitetuose sprendimo projektui buvo pritarta, kituose nuomonės išsiskyrė, dar kiti klausimo nesvarstė. Tarybos nario Henriko Radvilavičiaus teigimu, kadangi sprendimo projektas yra preliminarus, o rugpjūčio pabaigoje bus tikslinamas, tai Ekonominės plėtros, finansų ir investicijų komitete jam buvo pritarta. Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komitete, pasak jo pirmininkės L. Jakinevičienės, visam sprendimo projektui buvo pritarta, bet pateikti du pasiūlymai dėl „Ąžuolo“ progimnazijos ir „Revuonos“ pagrindinės mokyklos pirmų klasių komplektų skaičiaus: vienas pasiūlymas – palikti tris komplektus „Ąžuole“, o „Revuonoje“ pridėti dar vieną, t. y. tvirtinti du komplektus; antras pasiūlymas – patvirtinti keturis komplektus „Ąžuole“ ir du – „Revuonoje“. Šiuos pasiūlymus komiteto pirmininkė argumentavo tuo, jog jau dabar „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje yra sukomplektuotas vienas pirmų klasių komplektas. Negana to, nors klasės komplekte gali būti 25 mokiniai, pasak L. Jakinevičienės, jau dabar yra 37 prašymai į pirmą klasę, tačiau mokykla neturi galimybės jų priimti, nes taip esą viršytų nustatytą klasės komplektų skaičių. Komitete taip pat buvo siūloma: jeigu abiejose mokyklose iki rugsėjo 1 dienos bus sukomplektuota tik po pusę papildomo pirmos klasės komplekto, patvirtinti pilną komplektą toje mokykloje, kurioje prašymų mokytis pirmoje klasėje bus daugiau.

 

Tokiam siūlymui, rodos, niekas ir neprieštaravo. Tarybos nariai ir visi nuogąstaujantys buvo patikinti, kad pateikti tvirtinti klasių komplektai nustatyti pagal preliminarius skaičius, o galutinis sprendimas, kurioje mokykloje bus patvirtintas dar vienas klasės komplektas, turėtų lemti tėvų pasirinkimas, kurioje mokykloje mokysis jų vaikai. Tad ko baiminamasi? Baiminamasi, kad patvirtinus preliminarius klasių komplektus, tiek jų liks ir rugsėjo 1 d., nes viena iš mokyklų, šiuo atveju, „Revuonos“ pagrindinė mokykla, esą negalės priimti tėvų prašymų, viršijančių (nors ir preliminarų, kaip teigiama) nustatytą pirmų klasių komplektų skaičių, ir vaikai bus nukreipiami į kitą mokyklą.

Valdančiosios daugumos atstovai pasisakė už sprendimo projekte pateiktus pirmų klasių komplektus (3 – „Ąžuole“ ir 1 – „Revuonoje“), o opozicija siekė, kad „Revuonos“ pagrindinei mokyklai nebūtų trukdoma surinkti du pirmų klasių komplektus. L. Jakinevičienė, J. Krikštolaitis siūlė politikams pradėti pasitikėti mokyklomis, tėvais ir netrukdyti jiems patiems rinktis, kur vaikui mokytis. Pozicijos ir opozicijos narių nuomonės dėl klasių komplektų skaičiaus išsiskyrė, tačiau diskusija buvo nutraukta, siūlant balsuoti ir per vasarą palaukti tikslesnių skaičių. Už sprendimo projektą balsavo 12 Tarybos narių, 6 pasisakė prieš. Per penkis mėnesius paaiškės, kuri mokykla surinks daugiau pirmų klasių komplektų.

DSC_0012

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close