Kaip mokytojas gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo?
Masinė emigracija ir žemas gimstamumo lygis stipriai paveiks Lietuvos socialinę ir ekonominę raidą, tačiau švietimas gali suvaidinti esminį vaidmenį, įveikiant emigracijos iššūkius ir ekonomines problemas. Apie tai šiandien, kovo 23 d., vykusioje diskusijoje su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) vadovybe bei dėstytojais kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Pasak LPK prezidento, sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga švietimo ir mokslo sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ekonomikos klestėjimo sąlyga, darbo rinkos kertinis pagrindas. Nuo integralaus švietimo sistemos reformos klausimų sprendimo priklausys kaip bus įgyvendinti tolimesni valstybės ekonomikos augimo ir jos konkurencingumo tikslai, todėl būtina nedelsiant pradėti struktūrines reformas, turimus išteklius nukreipiant į technologijų integravimą, mokytojo profesijos patrauklumo stiprinimą ir kūrybiško, skaitmeninės brandos, inovatyvaus bei verslaus piliečio ugdymą.
„Tvarią valstybės ateitį sudaro trys pagrindiniai ramsčiai: žmonės, finansai ir konkurencinė aplinka. Deja, Lietuvai demografinės prognozės nieko gero nežada: šalis sparčiai sensta, dirbančiųjų daliai didėja našta išlaikyti pensinio amžiaus žmones, taip pat mokyklų, ligoninių, valstybinių įstaigų ir kitą šalies infrastruktūrą. Todėl valstybės ateičiai labai svarbus yra mokytojas – jis turi paruošti tokį jauną žmogų, kuris galėtų kurti didesnę pridėtinę vertę ir taip prisidėtų prie valstybės išlaikymo“, – sako R.Dargis.
Pasak LPK prezidento, mokytojų rengimo kokybė atsispindi švietimo praktikoje ir tiesiogiai veikia mokinių žinias ir jų asmenybės formavimą. Deja, mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, todėl į mokyklas neateina dirbti jauni ir perspektyvūs specialistai. Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Europoje, o atlyginimai – vieni mažiausių.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atkreipia dėmesį, kad 2015 m. 7,1 proc. Lietuvos mokytojų buvo pensinio amžiaus, kas rodo, jog trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu mokyklos pajus staigų mokytojų trūkumą. Todėl trumpuoju laikotarpiu ypač parengti programą, kuri numatytų adekvatų atlygį jau pradedantiems mokytojams jų karjeros pradžioje. Nepaisant to, kad šiuo metu jaučiamas mokytojų perteklius, siekiant pakelti švietimo lygį būtina planuoti naujai parengtų ir atitinkamo lygio mokytojų pamainą.
„Verslo bendruomenė jau ne pirmus metus ragina politikus gerinti švietimo kokybę, numatyti ilgalaikius tikslus, siekiant padidinti mokytojo specialybės patrauklumą, taip pat pasiūlant ir konkurencingą atlygį, ypatingą dėmesį skiriant naujų mokytojų pirmajam priėmimui į darbą, užtikrinant, kad mokytojai gautų naujausias technologinės plėtros ir jos pritaikymo švietimo srityje žinias ir šiuos įgūdžius aktyviai naudotų pamokose. Taip pat labai svarbu įtvirtinti ekonominio raštingumo ir verslumo mokymo sistemas ikimokyklinėse ir bendrojo ugdymo mokymo įstaigose, aktyviau lavinti mokinių kūrybingumą ir kritinį mąstymą“, – sako LPK prezidentas.
Neseniai paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje „Verslumas Europos mokyklose“ pažymima, kad plėtoti ir skatinti verslumo ugdymą daugelį metų yra vienas svarbiausių ES ir valstybių narių politinių tikslų. Europoje didėja parama ir supratimas, kad jaunų žmonių potencialas pradėti ir plėtoti savo komercinę veiklą padeda jiems tapti novatoriais tose srityse, kuriose jie gyvena ir dirba. Verslumo ugdymas yra labai svarbus formuojant jaunų žmonių įgūdžius, suteikiant žinių. Siekiant veiksmingo verslumo ugdymo mokyklose įgyvendinimo esminis vaidmuo tenka mokytojui.
„Europos Komisijos atliktame vertinime matome, kad Lietuva nepakankamai ugdo jaunam žmogui labai svarbius įgūdžius. Kitos šalys skiria didelį dėmesį tarpdisciplininiam ugdymui, taip pat tokių įgūdžių, kaip darbo organizavimas, situacijų analizavimas, vadovavimas, darbas komandoje, lavinimui. Lietuvoje europinių pinigų gauname gausiai, tačiau naudojame juos ne verslumo ir naudingų kompetencijų ugdymui, bet mokyklų pastatų renovacijai“, – pabrėžė R.Dargis.
Tarp Europos Komisijos pastabų Lietuvai – raginimai racionalizuoti švietimo sistemos finansavimą ir struktūrą, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą ir gerinti aktyvios darbo rinkos politikos tikslingumą bei veiksmingumą. Taip pat šiuo metu Lietuva vis dar neturi konkrečios verslumo ugdymo (angl. entrepreneurship education) strategijos.
LPK dar 2014 m. pradėjo viešas diskusijas apie reikalingus pokyčius švietimo sistemoje. Verslo taryba, kurią sudaro keturios didžiausios šalies verslą vienijančios organizacijos – LPK, asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacija – šiemet pristatys gaires politinėms partijoms dėl iki 2030 metų būtinų pokyčių švietimo srityje.