Pasidžiaukime unikalia mūsų kraštiečio knyga

„Danielius (auginamas aptvaruose ir apgyvendinamas atviruose medžioklės plotuose)“ (2016 m.) – taip vadinasi knyga, kurią, anot gamtos mokslų daktaro Rimanto Baleišio, parašė „garsus medžioklės žinovas ir praktikas Algimantas Kamičaitis. Knygoje pateiktos žinios apie danielių auginimą aptvaruose Europos šalyse, detaliai aprašyta paties autoriaus dešimtmečio patirtis auginant šiuos žvėris. Be to, joje plačiai aprėpiami ir šių žvėrių biologijos ypatumai bei jų aklimatizavimo mūsų krašte niuansai“.

Perskaitę trumpą anotaciją, pasigrožėkime knygos išvaizda. Maloniai žalsvos spalvos viršelyje – „dievų numylėtinių“ danielių, apsibarsčiusių perlais, nuotrauka. Įvairiaspalviai, įvairiomis pozomis keturi danieliai „pagauti“ judesyje – galėtum į juos žiūrėti ir žiūrėti kaip į kokį maginį, tave raminantį paveikslą… Toks pat „raminantis paveikslas“ – ir ketvirtajame viršelio puslapyje – ūkanotame miške ant kelmelio sėdintis besišypsantis turbūt pats autorius… Ir tokie pranašingi dr. Richard Kruse (1934 m.) žodžiai: „Dėl savo biologinių savybių ir ūkinės reikšmės danielius ateityje taps svarbiausiu medžiojamuoju žvėrimi“… Deja, turime nusiminti, kad ta „ateitis“ dar neatėjo, matyt, dėl karų ir visokios kitokios destruktyvios žmonių veiklos, ir danielius ne tik netapo „medžiojamu žvėrimi“, bet daugelyje miškų (pavyzdžiui, Prienų rajone) nematytu žvėrimi.

Tad smalsiai atsiverskime šią knygelę, kurios „įvade“ nusakomas toks jos autoriaus tikslas: „supažindinti su vienos populiariausių aptvaruose auginamų gyvūnų rūšies – danielių biologija, jų laikymo aptvaruose ir išleidimo į atvirus medžioklės plotus technologija“. Autorius svajoja: „Danielių aklimatizavimas atviruose medžioklės plotuose gali tapti pagrindine medžioklės plotų produktyvumo didinimo priemone, afrikiniam kiaulių marui, taip pat ir klasikinio kiaulių maro epizodams periodiškai nusiaubiant ligšiolinį mūsų medžioklės ūkio pagrindą – šernų kaimenes.“ Vieno puslapio glaustą „Įvadą“ autorius baigia karštu raginimu: „Taigi, auginkime aptvaruose ir aklimatizuokime atviruose medžioklės plotuose danielius kuo plačiau, kad turėtume įdomios, nors ir nelengvos medžioklės galimybių, galėtume pasidžiaugti įspūdingais trofėjais ir kartu paskanauti tikrai delikatesinės žvėrienos“ (p. 7).

Sužavėtam skaitytojui iš pradžių gali pasirodyti visai nesunku veisti danielius, tik perskaičius šią 171 p. knygelę, kaip kokį vadovėlį, taip gausiai išpuoštą puikiomis nuotraukomis, praturtintą daugybe mokslinių tyrinėjimų lentelių, paremtą daugybe publikacijų įvairiuose lietuviškų ir vokiškų žurnalų puslapiuose. Suskaičiavome 104 šešių fotografų nuotraukas. Bene daugiausia – 35 pateikė Algis ir jo dukra Aušra Kamičaičiai. Suskaičiavome per 40 įvairių mokslinių lentelių, sudarytų tiek vokiečių mokslininkų, tiek paties autoriaus, kaip profesionalaus tyrėjo (Algis yra Lietuvos teriologų draugijos narys, medžioklės trofėjų vyr. ekspertas).

Įspūdingas yra panaudotų šaltinių sąrašas – net 147 straipsniai ir knygos lietuvių ir vokiečių kalbomis (Algis – nuolatinis lietuviškų ir vokiškų medžioklės žurnalų korespondentas, parašęs daugiau kaip 300 straipsnių, šioje knygoje pasirėmęs 15 savo paties publikacijų).

Visa tai apžiūrėję ir suskaičiavę, pagaliau panagrinėkime, kas rašoma visuose keturiuose knygos skyriuose, suskirstytuose į 32 smulkesnius skyrelius, preciziškai aprašančius visus danielių auginimo bei veisimo sunkumus, nepabaigiamus rūpesčius ir retus džiaugsmus.

Pirmiausia esame supažindinami su teisiniais gyvūnų auginimo ir veisimo aptvaruose aktais („Žvėrių laikymo aptvaruose teisinis reguliavimas“, p. 10). Pateikiami įvairių šalių – Lietuvos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos – teisiniai aktai, pagal kuriuos nustatomi aptvarų plotai, gyvūnų tankis juose. Aptvare-aklimatizatoriuje vienam žvėriui turi tekti ne mažiau kaip 30 kvadratinių metrų ploto, tvoros aukštis ne mažesnis kaip 1,8 metro . O aptverto medžioklės ploto dydis Lietuvoje yra ne mažesnis kaip 100 ha, Vokietijoje – 75 ha.

Skyriuje „Aptvarai ir aptverti medžioklės plotai“ (p. 13–15) pateikiami įdomūs duomenys apie Vokietijos, Austrijos, Čekijos ir kitų šalių medžioklės aptvarus, kuriuose būdavo gausu muflonų, elnių, danielių. Pavyzdžiui, 1980 m. Švedijoje 100 aptvarų gyveno apie 5000 danielių, Čekijoje 28 aptvaruose (mažiausias – 17 ha, didžiausias – 3608 ha) buvo laikoma 3500 danielių. Lietuvoje 2007 m. užregistruota 113 aptvarų, kurių didžioji dalis – „nedideli, skirti mėgėjiškam žvėrių auginimui“.

Skyrelyje „Aptvarų įrengimo ekologinės ir socialinės problemos“ (p. 16–17) pasidžiaugiama, kad Alytaus medžiotojų klubas „Sudavija“ „įeis į Lietuvos medžioklės istoriją kaip pirmasis po šalies nepriklausomybės atkūrimo pradėjęs danielių aklimatizavimą“. Jau suformuota stabili populiacija, ir 1915–1916 m. sezoną bus jau leista sumedžioti 20 žvėrių. Pasidžiaugiame, kad pakankamai danielių priveista Šakių, Raseinių medžioklės plotuose.

Labai įdomus skyrius „Žvėrių pasirinkimas laikymui aptvare“ (p. 18–21). Sužinome apie visų Lietuvos miškuose gyvenančių žvėrių – stumbrų, šernų, briedžių, stirnų, tauriųjų elnių, dėmėtųjų elnių, muflonų, Dovydo elnių ir danielių – skirtybes ir jaukinimo – domestikavimo ypatumus. Sužinome, kad labiausiai naudingi ir mažiausiai pavojingi, teikiantys didžiausią džiaugsmą yra danieliai.

Jeigu knygos įvadinė dalis yra daugiau publicistinė, tai didžiausia dalis „Danieliaus biologija“ (11 straipsnių) yra griežtai mokslinė, kurią skaitydami turime rimtai „išstudijuoti“ danieliaus kilmę, spalvų įvairovę, išvaizdos skirtumus, didumą, ragų vystymąsi, amžiaus nustatymą, gyvenimo būdą, veisimąsi. Ir pamilstame šiuos gražus, išdidžius, akylus, be galo atsargius, turinčius įspūdingiausius, puošniausius ragus žvėris, draugiškai sugyvenančius su muflonais ir stirnomis.

Kita dalis „Danielių auginimas aptvertuose plonuose“ (10 straipsnių) – tai praktikos auginant ir veisiant danielius aprašymas. Šią dalį skaitant blėsta mūsų „entuziazmas“, kad galime lengvai užsiimti danielių „domestikavimu“. Unikali autoriaus patirtis dešimt metų auginant, veisiant ir realizuojant danielius įtikina, kad šis darbas – „ne kožnampabažnam“, – reikia begalinės ištvermės, kantrybės, darbštumo, daugybės profesionalių žinių ir didžiausios meilės, kad patirtum sėkmę ir džiaugsmą turtindamas danieliais mūsų gamtą. Skaitai šią dalį kaip kokį „meilės romaną“ su įtempta intriga ir linki, kad tik jis gerai baigtųsi. Dramatiškos šios dalies nuotraukos, daugybė tyrinėjimo lentelių.

Ketvirtoji dalis „Danielių aklimatizacija“ (6 skyriai), atrodo, skirta tik medžiotojams ir profesionalams trofėjų vertintojams. Čia dar daugiau specializuotų lentelių, išskirtinių nuotraukų iš įvairių šalių parodų.

Užversdamas knygą gali, prisimindamas rašytoją Juozą Baltušį, tik atsidusti: ak, kokį įspūdingą, geidžiamą žvėrį tu mums dovanojai, gimtoji žemele! Kokį gražų, darbštų, atkaklų ir geradarį žmogų tu mums išauginai, gimtasis krašte!

Visų skaitytojų ir ypač medžiotojų džiaugsmui, Algis žada parašyti kitą knygą – „atiduoti skolą Punios miško elniams…“ Tad linkime mūsų kraštiečiui iš Sarginės kaimo, davusio ne vieną žymų žmogų, geležinės sveikatos, auksinės ištvermės ir neblėstančios meilės mūsų tėvynės gamtai!

 

Anarsija Adamonienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close