Naujosios Ūtos seniūnija: spręstinos problemos ir džiuginantys dalykai

Kovo 2 dieną į Naujosios Ūtos seniūnijos laisvalaikio salę susirinko nemažas būrys seniūnijos gyventojų išklausyti seniūno Algio Aliukevičiaus seniūnijos veiklos ataskaitos už 2015 metus ir susitikti su Prienų savivaldybės meru Alvydu Vaicekausku, mero pavaduotoju Algiu Marcinkevičiumi, mero patarėja Jūrate Zailskiene, Tarybos nariu Vytautu Martinaičiu ir Prienų socialinių paslaugų centro direktore Aurelija Urboniene.

Pirmiausia seniūnas supažindino su seniūnijos demografine situacija, kuri, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra džiuginanti – žmonių miršta daugiau negu gimsta. Per 2015 metus gimė 11 kūdikių, o Anapilin iškeliavo net 18 žmonių.

Socialinės problemos aktualios kaip ir visur

Nors N. Ūtos seniūnija yra palyginti nedidelė, joje gyvena 1012 gyventojų, tačiau problemos tos pačios kaip ir visur, tik jų apimtis mažesnė. Seniūnas kaip vieną svarbiausių socialinių problemų, nuo kurių prasideda ir visos kitos, paminėjo priklausomybę nuo alkoholio. Kai prasideda girtavimas, blogybių ratas ima suktis įgaudamas pagreitį – smurtas, vaikų nepriežiūra, greitieji kreditai, nenoras dirbti, benamių atsiradimas. Dalis žmonių išmoko gyventi tik iš pašalpų, to iš savo gimdytojų mokosi ir jų atžalos.

128 asmenys kreipėsi dėl pašalpų gavimo, gauti 28 prašymai dėl išmokų vaikams, 107 prašymai gauti paramą maistu. Tokia parama buvo dalinta 6 kartus ir ją gavo 239 asmenys. 38 asmenys buvo siųsti dirbti visuomenei naudingus darbus.

„Situacija socialinėje sferoje blogėja. Kartu daugėja ir ekonominių problemų – nepakankamas gyventojų verslumas, nedarbas, nepatenkinama infrastruktūra, pasenę vandentiekio tinklai, prasta kelių būklė“, – sakė A. Aliukevičius.

Seniūnas paminėjo, kad seniūnijoje yra sudaryta komisija, kuri skirsto socialinės paramos pinigus, stebi, ar kas nepiktnaudžiauja, ar pinigėliai atitenka tiems, kam labiausiai reikia, ar panaudojami pagal paskirtį.

Kaimas sensta, todėl reikia daugiau socialinės globos seniems ir vienišiems, ligotiems asmenims. Seniūnijos teritorijoje gyvena 5 vieniši žmonės, 9 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 17 vaikų.

A. Aliukevičius pasidžiaugė, kad socialinę pagalbą tiek dirbant su socialinės rizikos šeimomis, tiek padedant vienišiems žmonėms teikia Prienų socialinių paslaugų centras. Būtų gerai, kad ir seniūnijoje veiktų vaikų dienos grupė arba, esant galimybei, tokią grupę galėtų lankyti dviejų seniūnijų vaikai.

Atsakydama į išsakytą nuomonę, Prienų socialinių paslaugų centro direktorė Aurelija Urbonienė pažymėjo, kad centro darbuotojai pagalbą gali suteikti tik rizikos šeimų vaikams. Tačiau bendruomenė galėtų rašyti projektą ir kurti vaikų dienos centrą.

Socialinių paslaugų centro direktorė informavo ir apie pradedamas įgyvendinti kompleksines paslaugas neįgaliesiems, kurias teiks keli specialistai, tarp jų socialinis darbuotojas, padėjėjas, kineziterapeutas ir psichologas.

Kalbėdami apie socialines problemas ir skiriamas pašalpas, gyventojai replikavo, kad reikia pašalpas skirti daugiavaikėms šeimoms, kurios augina ir prižiūri vaikus, o ne tiems asmenims, kurie prageria. Gal kai neturės lėšų, tai negers…

Jaunų žmonių problemas pasiruošę spręsti jaunimo atstovai

Seniūnas kalbėdamas apie nedarbą, apie seniūnijos užimtumą ir verslumą paminėjo, kad yra tokia jaunų žmonių grupė, kurie neturi ir neieško darbo, o mokslas taip pat netraukia. Kas jiems įdomu, kuo norėtų užsiimti – neaišku.

Į pagalbą seniūnui atėjo susirinkime dalyvavusi Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinamo projekto „Atrask save“ koordinatorė Raimonda Račkytė. Ji aiškino, kad šio projekto „Atrask save“ tikslas – sumažinti niekur nedirbančių, nesimokančių ir neaktyvių 15−29 m. amžiaus žmonių skaičių. Tik tam reikia atrasti ryšį su tuo žmogumi, rasti aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokį pasiūlymą jaunas žmogus pageidauja gauti: dirbti, mokytis ar atlikti praktiką.

Tačiau, kaip sakė seniūnas, susitikimas su tokiu jaunimu didesnių lūkesčių nesukėlė. Kaip paskatinti jaunus žmones kuo nors domėtis? Neranda gerai apmokamo darbo? O kaip galima jį rasti, jeigu neturi specialybės ir išsilavinimo? Belieka tik stebėtis, kad tokie žmonės, kuriems visas gyvenimas prieš akis, nenori pakeisti savo gyvenimo krypties ir kažkuriame posūkyje atrasti save. Gal tada, gerai paieškoję, atrastų ir motyvaciją?

„Jeigu yra problema, reikia ją spręsti. Mūsų projekto tikslas yra padėti jauniems žmonėms įsilieti į darbo rinką, kad per įvairias darbo formas atrastų motyvaciją,“ – sakė R. Račkytė, ragindama gyventojus siūlyti mintis ir idėjas, kaip tai padaryti.

Projektą „Atrask save“ vykdo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su partneriais, t. y. 10 teritorinių darbo biržų, Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 57 partneriais, veikiančiais visų savivaldybių teritorijose.

JGI koordinatorė Raimonda Račkytė vykdys projekto „Atrask save“ veiklas, bendradarbiaudama su Kultūros, sporto ir jaunimo skyriumi, kitais struktūriniais padaliniais, savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis, ieško nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse, kurie galėtų būti projekto „Atrask save“ dalyviais. Koordinatorė paskelbė savo kontaktinę informaciją: Prienų rajono ir Birštono savivaldybių JGI koordinatorė Raimonda Račkytė, el. paštas r.rackyte@prienai.lt, telefonas 8 633 34 348.

Keliai ir jų priežiūra

Kaimiškose vietovėse visada labai svarbu keliai. Ne paslaptis, kad Savivaldybės biudžete nėra tiek lėšų, kad būtų sutvarkyti visi kaimų keliukai, kad žmonėms būtų patogus susisiekimas. Seniūnija prižiūri 74,75 km kelių ir gatvių: greideriuoja, žvyruoja, stato kelio ženklus, vieną kitą kilometrą pasiseka ir asfaltuoti. Anot seniūno, pavasarį ir rudenį kelius labai gadina sunkiasvorė technika.

Seniūnas sakė, kad yra parengtas ir patvirtintas vietinės reikšmės ir vidaus kelių schema-specialusis planas. Kad tinkamai būtų galima prižiūrėti kelius, savivaldybės ir seniūnijų specialistai dalyvavo valstybinės Kelių direkcijos organizuotame seminare dėl vietinės reikšmės kelių priežiūros kokybės.

Savivaldybėje buvo pasirašytas administracijos direktoriaus įsakymas, ribojantis medienos gabenimą vietinės reikšmės keliais. Kelius gadina ir ūkininkai, neatsakingai dirbdami žemę, apsisukinėdami ant kelių. O tai vėliau reikalauja tam tikrų investicijų.

N. Ūta negali pasigirti dideliu skaičiumi ūkininkų. Ūkininkauja 286 gyventojai, o vidutinis ūkis sudaro 10,29 ha. Šeima laiko vidutiniškai 5 karves.

Kiek įmanoma, seniūnijoje tvarkomi keliai, keičiamos pralaidos, apleisti melioracijos grioviai šienaujami, iškertami prižėlę menkaverčiai krūmai. Tačiau viskam reikia lėšų.

Meras Alvydas Vaicekauskas patikino, kad šiais metais lėšų kelių tvarkymui ir priežiūrai bus skirta truputį daugiau, tačiau patiems reikia juos labiau saugoti ir prižiūrėti.

Meras pasidžiaugė, kad žmonės geriau rūšiuoja buitines atliekas, jų nedaugėja. „Mes pirmaujame pagal išrūšiuotas buitines atliekas“, – sakė meras.

A.Vaicekauskas priminė, kad bus didinami mokytojų atlyginimai, pagerintos sąlygos mokyklose, kabinetuose. Tačiau dėl vandentiekio tinklų pagerinimo kol kas nieko guodžiančio nepažadėjo. Pasak rajono vadovo, dar ateis ir europinių lėšų, kurias reikės pasiimti ir tinkamai investuoti.

Yra kuo ir pasidžiaugti

Tačiau yra ir kuo pasigirti, kad ir nedidelėje seniūnijoje. Seniūnas pasidžiaugė, kad daug jaunimo dalyvauja sportiniuose renginiuose ir sportinėse varžybose. Naujoji Ūta turi ir puikų klojimo teatrą, kuris vis pradžiugina naujais pastatymais, dalyvauja festivaliuose (2015 m. dalyvavo teatrų festivalyje „Vėtrungė-2015“). Beje, ir po seniūnijos gyventojų susirinkimo teatro grupė parodė pjesę pagal J. Žemaitės apsakymą „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“.

Naujosios Ūtos pagrindinės mokyklos direktorius Saulius Pūras pasakojo apie geras naujienas mokykloje – įdiegiamus elektroninius dienynus, mokyklos teritoriją saugančias vaizdo kameros, taip pat pasidžiaugė ir mokinių pasiekimais.

Prienų kultūros centro direktorius Džordanas Aksenavičius irgi pagyrė Naujosios Ūtos kultūros centro teatro kolektyvą, kuris praeitais metais rodė spektaklius ne tik savo žmonėms, bet ir 11 kartų buvo išvykęs į gastroles.

Meras Alvydas Vaicekauskas ir seniūnas Algis Aliukevičius įteikė padėkas geriausiems ūkininkams ir gražiausių sodybų šeimininkams.

Tuščiais pažadais meras nesišvaistė, o gyventojai valdžiai didelių priekaištų irgi neturėjo. Tai, kas domino, buvo išsakyta pranešime ir pasisakymuose.

Po susirinkimo visi žiūrėjo N. Ūtos teatro pastatymą „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“. Džiugu – kaime kultūros žiburys dar dega…