Šis tas įdomaus iš „Naujosios vaidilutės“

„Naujoji vaidilutė“ – katalikiškas mėnesinis žurnalas, ėjęs 1921–1940 metais Kaune. Jį leido Lietuvių ateitininkų sąjunga. 1921–1931 m. šis žurnalas buvo skirtas moksleivėms ateitininkėms, o 1931 m. pertvarkytas į moterų inteligenčių žurnalą. 1933–1935 m. prie šio žurnalo buvo leidžiamas priedas moksleivėms „Rimties valandėlė“ (redaktorė Danutė Lipčiūtė-Augienė).

„Naujojoje vaidilutėje“ buvo spausdinami straipsniai kultūros, meno, švietimo, auklėjimo klausimais bei grožinė kūryba. Su žurnalu bendradarbiavo Liudas Gira, Nelė Mazalaitė, Salomėja Nėris, Petronėlė Orintaitė, Marija Pečkauskaitė ir kt.

Neseniai į rankas pakliuvo 1935 metų 5–6 numeris ir 1935 m. 12 numeris. Todėl siūlome keletą patarimų šeimininkėms, kuriais naudojosi šio žurnalo skaitytojos.

Valgių įtaka kūno šilumai

Vos tik pradeda šalti, žmogus keičia maistą, nes ne tik drabužis, bet ir maistas reikšmingas šilumai sulaikyti. Yra valgių, kuriuos vartojame prie žemos temperatūros. Tai visi tie valgiai, kurie turi daug riebalų ir anglies hidrato. Lęšiai, žirniai priduoda kūnui šilumos ir ją palaiko. Lašiniai, riebi mėsa, duona, bulvės taukuose yra kūnui ir jo šilumos sulaikymui žiemą labai naudingi. Tokius valgius šeimininkė žiemos metu gali pagaminti be didelio vargo. Be to, jie yra palyginti nebrangūs. Ryžiai ir miežinės kruopos (grucė) su riebalais yra taip pat tinkamas žiemą maistas.

Nevirinto pieno reikšmė dantims

Dantys genda, kai iš jų sudedamųjų dalių išsiskiria kalkdruska (kalcis – red.). Dėl to labai svarbu organizmui duoti kuo daugiau kalkių, kai šios reikalingas: greitai augantiems vaikams ir motinoms, laukiančioms kūdikio. Tačiau čia būtina atsižvelgti į biologinius reikalavimus, nes kalkių naudojimas organizme yra susijęs su tam tikrais vitaminais. Jei jų organizme nėra, tai ir kalkės nereikšmingos. Tiek Vokietijos, tiek Amerikos ir Anglijos tyrinėtojai priėjo išvadą, kad nuo dantų gedimo geriausia priemonė – žalias, nevirintas pienas. Jis turi dantims reikalingų medžiagų, būtent vitamino D, susijusio su kalciu. Dėl to patariama duoti augantiems vaikams kuo daugiau žalio pieno.

Šis tas šeimininkėms

Kad kepsnys ar verdama mėsa būtų minkšta ir sultinga, reikia ją prieš paruošiant smarkiai išmušti mediniu kūjeliu. Truputį natrio kepant ar verdant padaro mėsą minkštą.

Per rūgščią sriubą galima pataisyti įdėjus žiupsnelį sodos

Per sūrią sriubą galima pataisyti keliomis gabaliukais supjaustytomis bulvėmis, kurias dedam į sriubą ir išimam, nelaukdamos, kol visai išvirs.

Žuvis lengviau skutasi, žvynai nelaksto į šalis, jei ją nuplikinam karštu vandeniu.

Kisielius nebus toks tąsus, jei, sudėję bulvinius miltus, jo neužvirinam.

Lašiniai nerūdija, jei sūdoma sausa druska.

Keptuves lengva išvalyti kaitinant ant plytos, įbėrus druskos ir trinant popieriumi.

Nuo virimo puodų galima greit nuvalyti suodžius, jei prieš statant ant ugnies jie plonai nutepami žaliuoju muilu.

Užpilame ant aptraukto, neaiškaus veidrodžio magnezijos, sudrėkiname spirite minkštą skudurėlį ir smarkiai ištriname visą veidrodžio stiklą.

Sunkiai atitraukiamų ir uždaromų stalčių kraštus reikia patepti vazelinu ar bulvių miltais.

Svogūnais kvepiančius indus reikia plauti ne karštu, bet šaltu vandeniu, į kurį įlašinti kelis lašus acto esencijos, ir nutrinti indą druska. Peilį, kuriuo pjautas svogūnas, reikia kelis kartus pertraukti per liepsną.

Druskos reikšmė

Daug kas mano, kad druska žmogui labai kenksminga ir dėl to reikia kaip galima mažiau jos naudoti. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Druska organizmui yra būtinai reikalinga ir kenkia tik kai kuriomis ligomis sergant.

Žmonės druskos sunaudoja nevienodą kiekį – vieni mažiau, kiti daugiau. Šis reiškinys buvo jau ir senovėje pastebėtas. Šiandien gimnazistas, skaitydamas „De bello jugurthino“, turbūt nė nepastebi autoriaus daugiau kaip prieš 1900 metų padarytos trumpos pastabos. Toj pastaboj Sallustijus pažymi, kad numidiečiai, didžiausi mėsos mėgėjai, visai nevertino druskos, tuo tarpu kitos Šiaurės Afrikos tautelės, skurdžiai gyvenę ir maitinęsi tik augaliniu maistu, labai ją brangino ir gausiai vartojo. Jau anais laikais buvo žinoma, kad druską daugiausia vartoja ir ji labiausiai reikalinga tiems, kurie maitinasi tik augaliniu maistu.

Žymus chemikas Liebig nustatė, kad ypač daug druskos reikia tiems valgiams, kurie turi savy daug krakmolo, pvz., bulvių niekas nevalgytų, jei jos būtų virtos visai be druskos.

Šiuo reiškiniu buvo susidomėta, ir pagaliau mokslininkas Bunge paaiškino šį dalyką. Augaliniame maiste, ypač bulvėse, yra daug kalio druskos, kuri organizme sukelia tam tikras chemines reakcijas. Jų dėka išsiskiria sudedamosios druskos dalys – chloras ir natris. Augaluose esąs kalis (kalius) sunaikina kūne esančią druskos atsargą, kuri turi būti papildyta. Iš to aišku, kodėl žoliaėdžiai gyvuliai ir vegetarai žmonės reikalauja daugiau druskos, negu plėšrieji žvėrys ir mėsą mėgstą žmonės.

Be to, daugelio mokslininkų tyrimai parodė, kad saikingas druskos vartojimas virtuvėj yra labai reikšmingas, nes druska pagelbsti sutaupyti organizme baltymus.

Labai maistingi, daug azoto turintys valgiai, tokie kaip mėsa, pienas, sūris, kiaušiniai, pupos, lęšiai ir kt., reikalauja mažai druskos. Tuo tarpu mažai azoto turinčius maisto produktus, pirmiausia augalinius, vartojant, reikia atitinkamai daugiau pasūdyti. Neturtingi ir blogai besimaitiną žmonės sunaudoja daugiau druskos, negu tie, kurie valgo stiprius, maistingus valgius.

Fizinį darbą dirbantis darbininkas ir sportininkas turi naudoti daugiau druskos, kad prakaituojant nebūtų sunaudojama visa vandens atsarga, nes kuo daugiau kūnas turi vandens, tuo didesnis kiekis organizme šiluminės energijos. Vanduo yra kūno šilumos palaikytojas.

Druska mūsų gyvybei ir sveikatai būtinai reikalinga. Reikšmingiausias mūsų kūno skystis – kraujas susideda iš skiedinio, kur vienam litrui vandens tenka maždaug 7 gramai druskos. Ir šis sūrus skystis yra būtinai reikalingas mūsų organizmui – visos jo mažiausios ląstelės yra kraujo stiprinamos.

Suminėjus druskos reikšmę organizmui, tenka pastebėti, kad yra atvejų, kada druska kūnui yra kenksminga. Jei valgoma labai maistingi valgiai, tokie kaip mėsa, sūris, kiaušiniai, tada reikia vartoti kuo mažiau druskos. Be to, kai kuriomis ligomis sergant negalima vartoti druskos. Tokiais atvejais gali tik gydytojas duoti tinkamą patarimą.

Perspausdinta iš 1935 m. moterų žurnalo „Naujoji vaidilutė“ Nr. 12