Trečiojo amžiaus universitete paskaita apie tai, kas svarbu žmonijai

Paskutinį vasario ketvirtadienį į užsiėmimus susirinko Birštono Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai. Šį kartą jų laukė įdomi paskaita – „Biologinė įvairovė: gamtos ir žmogaus dėsniai“, kurią skaitė ASU Ekologijos katedros lektorius, biomedicinos mokslų daktaras, Nemuno kilpų regioninio parko vyr. ekologas Žydrūnas Preikša.

Lektorius klausytojams pateikė daugybę savo kelionių medžiagos iš tolimosios Afrikos, Malaizijos, Tailando ir kt.

Kalbėdamas apie biologinę įvairovę mūsų Žemėje, lektorius pasiūlė pagalvoti, kas tai yra biologinė įvairovė. Pagal apibrėžimą, biologinė įvairovė yra Žemės gyvybės formų visuma. Ji apima visas rūšis. Išsiskiria ekosistemų įvairovė ir rūšinė įvairovė. Tačiau daugelis paukščių ar žvėrių rūšių, gyvenančių tam tikromis gamtinėmis sąlygomis, kinta genetiškai, kartais dėl tokių pakitimų atsiranda net atskiros rūšys. Todėl, kaip sakė lektorius, nėra tikslaus apibrėžimo, kas tai yra rūšis.

Labai įdomu buvo klausytis, ką matė ir patyrė Ž. Preikša keliaudamas, kaip teko iš labai arti susipažinti su įvairių organizmų karalystėmis, kurios klasifikuojamos į moneras, pirmuonis, grybus, augalus ir gyvūnus.

Kiek gi mūsų planetai Žemei metų? Vargu ar kas tiksliai suskaičiavo, tačiau pagal mokslininkų tyrimus nustatyta, kad Žemė atsirado prieš 4,5 milijardo metų, prieš 2,7 mln. metų atsirado gyvybė, prieš 2,5 mln. metų Žemėje atsirado pirmieji mūsų protėviai „homo habilis“ ir tik prieš 200 tūkst. metų atsiradome mes, „homo sapiens“. Žinoma, mes patys protingiausi gyvybės atstovai Žemėje, tačiau vargu ar labai išmintingi. Todėl ir buvo kalbama apie „protingo“ žmogaus veiklą ir įtaką biologinei įvairovei. Bioįvairovės mažėjimui ir klimato kaitai įtakos galėjo turėti didelio meteorito atsimušimas į Žemę ir tektoninių plokščių išjudinimas, dėl ko išsiveržė superugnikalnis. Išsiveržimo metu buvo sunaikinta apie 95 proc. gyvybės.

Taip pat matėme, kaip žmones ir aplinką paveikė Černobylio atominės elektrinės sprogimas.

Pasak lektoriaus, pagrindiniai veiksniai, mažinantys biologinę įvairovę, yra kertinių buveinių praradimas, per intensyvus jų naudojimas ūkiniams reikalams, dirvožemio, atmosferos ir vandens tarša, naujų rūšių introdukcija, žemės ir miškų industrializacija ir kt. Visi šie veiksniai atsirado dėl žmogaus veiklos. O norint šiuos procesus sustabdyti, reikia daugybę augalų ir gyvūnų rūšių įrašyti į Raudonąją knygą ir saugoti, įdiegti daugiau saugomų teritorijų, taip pat saikingai naudoti žemę – tai yra taikyti senovinį tradicinį ūkininkavimą. Tik deja, nežinia, ar kas šitą išgirs ir susimąstys, kaip išsaugoti Žemę ir ateities kartoms. Būtų puiku, kad protingam žmogui netrūktų ir išminties.

Paskaita visiems labai patiko, lektoriui buvo užduota nemažai klausimų. Juk mes esame šios Žemės gyventojai, todėl mums ne tas pats, kas bus ateityje.