Mokslo studija, drąsinanti specialių poreikių vaikų kūrybiškumo raiškos ir ugdymo(si) tyrimus
Praeitą savaitę Vilniaus „Litexpo“ kongresų ir parodų rūmuose vykusioje Vilniaus knygų mugėje tarp gausybės renginių vyko ir Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokytojos Vidos Petrulionienės knygos „Nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybinė raiška“ pristatymas.
Knygos pristatyme dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Alvyra Galkienė, LEU Raidos ir ugdymo psichologijos katedros doc. dr. Ala Petrulytė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro Specialiosios pedagogikos skyriaus vadovė Edita Norvaišienė. Diskusijoje dalyvavo LEU prorektorius, profesorius Aivaras Ragauskas, LEU leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas.
Viena iš „Mažosios mokslinės serijos“ knygų
„Noriu šiandien pristatyti labai ypatingą knygą ir labai ypatingą jos autorę“, – tokiais žodžiais knygos pristatymą pradėjo doc. dr. Alvyra Galkienė. Docentė kalbėjo, kad Vidos Petrulionienės knyga „Nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybinė raiška“ yra viena iš ką tik Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos pradėtos leisti „Mažosios mokslinės serijos“ knygų. Visuomenei pristatomos pirmosios 4 serijos knygos. Tai LEU jaunųjų mokslininkų mokslo tyrimai, skirti aktualioms ir svarbioms kultūros, visuomenės ir kitų sričių problemoms nagrinėti. Publikacijos parengtos geriausių bakalauro ar magistro darbų pagrindu įgyvendinant bendrus dėstytojų ir studentų mokslinių tyrimų projektus prioritetinėse ilgalaikėse mokslo ir meno programose. Svarbiausi darbų atrankos kriterijai – darbo originalumas, reikšmingumas ir metodinis pagrįstumas. Knygos autorę docentė pristatė kaip jaunąją mokslininkę, nuodugniai ir profesionaliai tyrusią mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, kūrybinę raišką, o atliktą tyrimą ir parašytą knygą pavadino naudingu indėliu į Lietuvos švietimo sistemą. Docentė klausė knygos autorės Vidos Petrulionienės, kodėl ji pasirinko tokią temą savo tyrimui.
Knygoje panaudojo savo darbo patirties įgūdžius
Knygos autorė kalbėjo, kad temos pasirinkimą pirmiausiai lėmė sąsajos su tuo metu studijuojamu dalyku – specialiąja pedagogika. Ji mąstė, kaip panaudoti savo darbo patirties įgūdžius ir kaip spręsti nūdienos specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymo problemas. Kūrybingumo tema pasirinkta dėl šiandieninės mokyklos aktualijų. Anot autorės, šiandieninė mokykla remiasi darnios visuomenės vystymosi nuostatomis, kuriose yra pabrėžiamas į ateitį orientuotas kūrybinis mąstymas, aktyvus kiekvieno asmens dalyvavimas kuriant kokybišką gyvenimą sau ir ateities kartoms. Vida Petrulionienė sako, jog viena iš priežasčių, kodėl buvo pasirinkta specialiųjų poreikių turinčių mokinių kūrybinės raiškos ugdymo tema, yra ta, kad ji nori keisti visuomenės požiūrį į kitokį vaiką. „Daugelis žmonių į klausimą, ką suteikia intelekto sutrikimą turinčiam vaikui kūrybingumo ugdymas, atsako – nieko. Net mokytojai, ugdantys šiuos mokinius, nelinkę svarstyti kūrybingumo ugdymo prioritetų proto negalią turinčiam mokiniui, retai naudoja šių mokinių kūrybingumą skatinančius metodus. Daugelis tėvų, mokytojų ar mokinių kūrybiškumo sampratą sieja tik su menine veikla – šokiu, dainavimu, piešimu – su įgimtais talentais“, – teigė autorė. Šie veiksniai ir paskatino Vidą Petrulionienę giliau pažvelgti į nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybingumo ugdymą ir reabilituoti nepelnytai nuvertintą šių mokinių kūrybinių įgūdžių plėtojimo prasmingumą. Pranešėja uždavė auditorijai ir retorinį klausimą: „Ar mokslinis išradimas laikomas vertesniu kūrybiniu aktu nei išskirtinis protiškai neįgalaus asmens pasiekimas, kuris padarė visa kas įmanoma, savo galimybių rėmuose?“
Pedagoginis eksperimentas truko 1,5 metų
Docentės Alvyros Galkienės paklausta apie magistratūros metu atlikto tyrimo eigą, (kurio pagrindu gimė knyga), Vida Petrulionienė sakė, kad pedagoginis eksperimentas truko 1,5 metų. Jis buvo atliktas Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos specialiojo ugdymo skyriuje. Eksperimento metu buvo siekiama užfiksuoti vaikų kūrybinių darbų vizualinės raiškos pokyčius, pritaikius vizualinius ir vizualinius-patirtinius mokinių kūrybingumo stimuliavimo metodus technologijų pamokose. Knygos autorė pasakojo, jog vadovaudamasi A. Grabauskienės, J. Morkytės (1997) rekomendacijomis ji viso tyrimo metu kalbino informantus, norėdama išsiaiškinti, ką mokiniai norėjo pavaizduoti. Vėliau Vida Petrulionienė išsamiai pristatė tyrimo eigą ir mokinių kūrybiškumo raidą. Ji pasakojo, kaip naudojant kūrybinio stimuliavimo metodus keitėsi mokinių kūrybinė raiška: jie ėmė lanksčiau parinkti dekoravimo elementus, geriau atskleisti ryšį tarp objektų, parinkti tinkamus kuriamų piešinių dekoravimo elementus, atsirado vaizdavimo lankstumas ir netgi ėmė keistis mokinių minčių eiga.
Vida Petrulionienė mano, jog kūrybiškumas – viena svarbiausių žmogaus asmeninių kompetencijų, nulemianti jo gyvenimo kokybę ir sėkmę. Todėl autorės teigimu, eksperimento metu specialiųjų poreikių turintys mokiniai turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę, atskleisti individualumus ir gebėjimus, pakilo jų savivertė, jie galėjo parodyti savo polinkius ir sugebėjimus, mokymosi procesas tapo džiugesnis, tarpusavio santykiai turtingesni.
V. Petrulionienės knyga – puiki priemonė mokytojams praktikams
LEU Raidos ir ugdymo psichologijos katedros doc. dr. Ala Petrulytė, teigė, jog studijos autorės Vidos Petrulionienės temos pasirinkimas, be abejonių, yra labai aktualus šiandienos įtraukaus ugdymo ir kūrybiškumo skatinimo bei mokslo ir praktikos integracijos kontekste. Tema yra viena sudėtingiausių, bet kartu subtiliausių, kalbant apie intelekto sutrikimų turinčių vaikų kūrybiškumo raišką bei ugdymą. Ši edukologijos mokslo studija yra akademinio mokslo kūrybiškumo ugdymo pritaikymo konkrečiame kontekste puikus pavyzdys. Itin svarbi mokslo studijoje padaryta išvada, kad „nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybiškumą galima ugdyti technologijų pamokose, ir labiausiai sėkmingas čia galimas vaizdinio kūrybiškumo plėtojimas“, – teigė docentė Ala Petrutytė.
Apibendrindama knygos pristatymą, Specialiosios pedagogikos skyriaus vadovė Edita Norvaišienė sakė, jog ši studija yra unikali, nes joje puikiai koreliuoja mokslinė literatūra ir daug metų kaupta mokytojos praktika. Anot jos, ši knyga – puiki priemonė mokytojams praktikams pasisemti patirties ir ją pritaikyti savo darbe. Edita Norvaišienė palinkėjo knygos autorei daug kūrybinių idėjų ir parašyti dar ne vieną darbą, padėsiantį tobulinti Lietuvos švietimo sistemą.
Prienų „Revuonos” pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Kristina Belenavičienė
