„GYVENIMO RETROSPEKTYVOS“. Knygos „Sarmatijos gyvastis“ sutiktuvės
Prienų kultūros ir laisvalaikio centre šiltoje ir jaukioje atmosferoje draugų ir artimųjų apsuptyje gražiai buvo sutikta ir pristatyta nauja jieznietės rašytojos Irkos Bagdos (Irenos Sipavičienės) pirmoji knyga, istorinis romanas „Sarmatijos gyvastis“.
Romano sutikime ir palydose dalyvavo Prienų kūrėjų klubo „Gabija“ prezidentė Rasa Zdanevičienė, a. a. Seimo nario Juozo Palionio žmona Julija ir sūnus Andrius, poetė Stefa Juršienė, mokytoja Anarsija Adamonienė, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro darbuotojai ir visas būrys artimųjų bei draugų.
Knygą su komentarais ir recenzija pristatė A. Adamonienė. Ji paminėjo, kad romanas apima didelį istorinį laikotarpį nuo 777 iki 999 metų. Mokytoja sveikino kūrinio autorę už drąsą, užmojį ir pastangas leidžiantis į tokią tolimą amžių kelionę.
A. Adamonienė trumpai apžvelgė romano „Sarmatijos gyvastis“ siužetinę liniją, pagrindinius veikėjus ir jų charakterius, išsakė tai, kas buvo neaišku, ir prašė autorės komentarų. Be kai kurių pastabų, A. Adamonienė stebėjosi Irenos drąsa, jos meniniais gabumais ir pastangomis. Juk pati romano autorė knygą iliustravo, antraštėms davė labai įdomius ir gražius, poetiškus pavadinimus.
S. Juršienė pasidžiaugė nauju kūriniu, tačiau sakė, kad pasigedo Sarmatijos žemėlapio, romaną įvertino gerai ir palinkėjo išminties, drąsos ir noro toliau kurti.
– Knyga be galo miela, sakyčiau, kad tai – Dievo dovana. Kaip atėjo į galvą griebtis tokio didelio darbo? Man patinka, bet aš neišdrįsčiau…, – sakė S. Juršienė.
Gražiai apie romaną kalbėjo ir R. Zdanevičienė. Pasak jos, kūrinio veikėjai turi daug žmogiškųjų savybių ir vertybių. Knygoje aprašomas laikmetis ir veikėjai – pakylėti virš realybės, nes tai istorinis, mistinis, sakralizuotas romanas. R. Zdanevičienė pastebėjo, kad Irena turi daug gabumų ir meninių polinkių – rašo, siuvinėja, piešia, margina savitu būdu margučius ir dar vaidina Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro teatre.
– Irena – kietas riešutėlis, turintis daug talentų, todėl susikoncentruoti į vieną labai sunku, – sakė R. Zdanevičienė.
Ireną su knygos pasirodymu ir pristatymu sveikino J. ir A. Palioniai, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro kolektyvas, Jiezno seniūnas A. Bartusevičius, autorės dukros Irena ir Romualda.
Pati Irena, pristatydama savo romaną ir atsakydama į užduotus klausimus, pasakojo, kad mintis rašyti tokio pobūdžio romaną kilo prieš keletą metų, kai internete rado senovės istorijos nuotrupas apie Sarmatijos sužlugdymą, apie istorinius asmenis, nuo kurių tai priklausė.
– Tai buvo sunkus darbas: rašiau, skaičiau, dėliojau, perrašinėjau. Išbraižiau valdovų genealoginį medį, studijavau žynių išmintingumą ir vienuolių išsimokslinimą. Skaičiau daug viduramžių metraščių, rinkau ir sudariau sąrašus vardų, tyrinėjau žemėlapius, planus, įvairius specifinius terminus. Romano užduotis buvo išaiškinti, kas vyko, ir išsiaiškinti priežastis, dėl ko tai atsitiko. Rašydama daug remiuosi istoriniais faktais ir dokumentais. Tačiau labai daug yra vizijų, kurių vedama keliavau, mačiau tai kaip kokį filmą, o aš tik spėdavau užrašyti. Mano personažai priversti elgtis pagal pasaulio, kuriame gyvena, taisykles. Kitaip sakant, pati esu savo pačios sukurtų prielaidų vergė, – sakė Irena.
Kūrinio autorė padėkojo jai padėjusiems žmonėms, kurie atsirado greta, kai jų reikėjo, atsakė į kai kuriuos klausimus, paaiškino, kodėl neįdėjo žemėlapio, kodėl tokie, o ne kitokie vietovių pavadinimai ir veikėjų vardai.
„Kodėl taip giliai lindau į praeitį? Gal dėl mano vaikystės, į kurią turiu sugrįžti, kad pažinčiau savo istoriją (apie kurią mokykloje net neužsiminė), kad įtikinčiau save ir kitus to meto Lietuvos didybe, turtingumu. Ir kaip greitai viskas prarandama, išsižadėjus dievų ir pametus galvą dėl turtų“, – rašo autorė prologe.
Po pristatymo norintys galėjo nusipirkti naująjį romaną ir gauti autorės autografą.
Stasė Asipavičienė