„Jei bijosim kooperacijos, bus amžina vergystė“
Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius vasario 1 dieną inicijavo rajono valdžios susitikimą su ūkininkų, bendruomenių bei savivaldybės Kaimo reikalų komiteto atstovais. Jame dalyvavo LR Seimo narys Andrius Palionis, Prienų savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, savivaldybės tarybos kaimo reikalų komiteto nariai Algimantas Šidlauskas ir Arūnas Vaidogas, savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis, Prienų ūkininkų sąjungos tarybos nariai Ovidijus Drūlia ir Rolandas Aleksandravičius, veislininkystės ir gyvulių produktyvumo tarnybų atstovai, keletas ūkininkų.
Darbotvarkėje buvo numatyta aptarti pieno sektoriaus reikalus, išklausyti savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo informaciją apie Prienų rajono žemės ūkio plėtrą, ES investicijų, skirtų žemės ūkio plėtrai, įsisavinimą. Į darbotvarkę buvo įtrauktas ir klausimas apie Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų neveiksmingumą ir būtinybę skubiai pertvarkyti Žemės ūkio rūmus, taip pat klausimas apie rajono atsakingų tarnautojų bendradarbiavimo gerinimą su rajono ūkininkais, žemdirbiais ir kaimo bendruomenėmis.
Mažiems pieno ūkiams gresia išnykimas
M. Butkevičius pirmiausia kalbėjo apie daugiausiai problemų patiriantį pieno sektorių ir jo laukiančias neprognozuojamas perspektyvas. Pieno kainos ne kyla, o vis mažėja, mažėja ir laikomų karvių skaičius. Pasak Prienų ūkininkų sąjungos (ŪS) pirmininko, Lietuvoje už bazinio pieno litrą mokama 17,5 euro cento, o gamybos kaštai yra dvigubai didesni. Didesniuose ūkiuose padėtis dar šiek tiek stabilesnė, o mažiems šeimos ūkiams gresia išnykimas. Jie rajone sudaro daugumą ūkių, užsiimančių pienininkyste. Turimais duomenimis, 250-yje ūkelių laikoma po 3–5 karves. Tai – šeimos ūkis, iš kurio stengiamasi pragyventi. 70-yje rajono ūkių melžiama po 6–10 karvių, 40-yje ūkių – po 11–20 karvių ir t. t. Rajone yra tik dvi žemės ūkio bendrovės, turinčios 150 karvių. „Mūsų rajonas yra agrarinis rajonas ir daugelis šeimų verčiasi tik laikydami karves. Pieno sektoriuje vyrauja nedideli ūkeliai, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Jie jau negali pereiti prie augalininkystės, nes trūksta žemės. Ją iš kaimo žmonių superka ne tie, kam reikia, o atėję iš nežinia kur. Žemdirbys liko nekooperuotas, jam nėra atsvaros ir valdžios institucijose. Žmonės bijo kooperacijos. Dirbam padrikai“, – konstatavo ŪS pirmininkas.
Ovidijus Drūlia pritarė, kad kai kam tokia netvarka naudinga.
Labai teisingai sakė M. Butkevičius: „Jei nebus kooperatyvų, tai nekankinkim nei karvių, nei savęs. Jei bijosim kooperacijos, bus amžina vergystė.“
Su karvėmis – į Gedimino prospektą
Susirinkime dalyvavęs Lietuvos pienininkų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis pastebėjo, kad dideliuose pieno gamybos susivienijimuose kainos už litrą bazinio pieno yra kur kas didesnės, nes jie sugeba pareikalauti ir yra daugiau remiami. Pasak J. Vilionio, ūkininkai vien iš turimų karvių negalės išgyventi, nors jie savo darbo valandų neskaičiuoja.
„Iš tikrųjų įdomu, ką daryti toliau. Kviesim perdirbėjus, šnekėsim. Atrodo, kad reikia mažinti pieno gamybą. Rusijai pieno ir jo produktų nereikia, kitos šalys irgi nepageidauja. Tačiau į Lietuvą kasdien atsivežama per 1500 tonų pieno“, – sakė J. Vilionis, pridurdamas, kad perdirbėjai nieko nenori girdėti, o prekybininkai, besikraunantys pelną, iš viso yra neliečiami.
Anot J. Vilionio, bėda, kad nėra kooperacijos. Didelė parama būtų pieno perdirbimo įmonė „Pienas LT“, tačiau ji dar nėra visiškai užbaigta, nėra džiovyklų. Matyt, kažkas suinteresuotas, kad įmonė negautų lėšų, nes įmonei užbaigti reikia dar apie 14 mln. Iš kur gauti – neaišku. Kol vienas projektas neužbaigtas, įmonė negali gauti finansavimo kitam. Kaip pažymėjo J. Vilionis, tik kooperuotas ūkis gali kažko pasiekti.
„Briuselyje sako, kad jeigu neapsimoka gaminti pieno, tai ir negaminkit, kiek reikės – bus atvežta. Taigi, siūlysiu su 100 karvių atvykti į Gedimino prospektą, kito kelio nėra, nes niekas negirdi žemdirbių ir nenori girdėti. Nėra bendros žemės ūkio politikos. Kas iš to, kad paduota peticija Popiežiui, protestuota Briuselyje“, – nelinksmai juokavo J. Vilionis.
Ką duoda Žemės ūkio rūmai?
Prienų savivaldybės tarybos narys, žemės ūkio bendrovės pirmininkas Algimantas Šidlauskas pasakojo, kad kai kurių rajonų žmonės organizuoja išvykas į Lenkiją apsipirkti. Žinoma, negerai, kad mes išvežame savo pinigus į kitą šalį. Tačiau žmonių atlyginimai nėra tokie dideli, kad dirbantis žmogus galėtų gyventi oriai. Lenkijoje daugeliui maisto ir net ne maisto produktų taikomas 5 proc. PVM mokestis, o pas mus 21 proc.
Praeitais metais pieno gamintojams buvo skirtos dotacijos, tai ta proga perdirbėjai sugebėjo keliais euro centais sumažinti superkamo pieno kainą, o valdžia nieko jiems negali padaryti. „Ką duoda Žemės ūkio rūmai žemės ūkiui? Jie turi domėtis ir stengtis dėl žemdirbių. O mes dabar neturim savo atstovų ir kovojam po vieną. Kooperuokimės!“ – kvietė A. Šidlauskas.
J. Vilionis šiek tiek paprieštaravo dėl Žemės ūkio rūmų: „Jeigu neturėtume Žemės ūkio rūmų – nieko neturėtume. Bet Rūmai finansuojami iš valstybės biudžeto, todėl iš jų mes negalime pareikalauti. Žemės ūkio rūmai turėtų būti išlaikomi iš mūsų lėšų, nario mokesčio. Tada ten turėtume savo žmones, kurie ir tvarkytų mūsų reikalus.“
M. Butkevičiaus nuomone, Žemės ūkio rūmai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Jie turi ieškoti rinkų žemės ūkio produkcijai realizuoti, rengti teisinę bazę. „Kiek kartų kalbėta, kad Žemės ūkio rūmai neveiksmingi. Visų rajonų ūkininkai jų veiklą kritikavo. Aišku, nereikia išeiti iš jų sudėties, tačiau reikia juos reformuoti“, – sakė ŪS pirmininkas.
Seimo narys pritaria ūkininkų nuomonei
Seimo narys A. Palionis pritarė M. Butkevičiaus ir J. Vilionio nuomonei, kad padėtį žemės ūkyje gali išgelbėti tik kooperacija. „Lenkai dirba 90 proc. efektyvumu, o mes tik 50 proc. Perdirbėjai visada sugeba pasinaudoti susidariusia situacija. Bėda ir ta, kad daug turto sudaro nuosavybė, kuri nedalyvauja gamybos procese, neįtraukiama skaičiuojant sąnaudas“, – sakė A. Palionis.
Seimo narys kalbėdamas apie Žemės ūkio rūmus pastebėjo, kad jiems gerai gyventi, nes juos remia vyriausybė ir nuo žemdirbių jie nepriklausomi. Taigi, anot Seimo nario, kol žemdirbiai nemokės nario mokesčio, tol Žemės ūkio rūmai jiems nedirbs.
Reikia ieškoti sprendimų
Savivaldybės meras A. Vaicekauskas pritarė, kad situacija sudėtinga, tačiau reikia ne dejuoti, o ieškoti galimų sprendimų ir kooperuotis. Anot mero, kaimyninių rajonų ūkininkai tai jau suprato ir eina teisingu keliu, o Prienų rajone nieko nedaroma. Iš tiesų, pats laikas sukviesti ūkininkus, skyrių specialistus ir kalbėti, ką reikia daryti. „Dėl Žemės ūkio rūmų daug kalbam, bet irgi nieko nedarom. Kooperuokimės, išlaikykim savo lėšomis ir turėsime ten savo atstovų“, – sakė meras.
Meras kalbėjo ir apie ūkininkų atsakomybę už savo darbininkus, ir apie darbo biržos atsiunčiamus žmones, kurie nėra suinteresuoti ir nenori dirbti. Pasak savivaldybės vadovo, ūkininkams reikia turėti didesnį atsakomybės jausmą, o kartais būti ir griežtesniems.
M. Butkevičius papriekaištavo ir darbo biržai, kuri siunčia į ūkį dirbti neįgalius žmones arba tokius, kurie, dar nespėjus įforminti dokumentų, iš darbo pabėga.
Susirinkime buvo kalbama ir apie rajono kelių būklę, nes keliai kai kuriose seniūnijose yra ne itin gerai prižiūrimi. Keliams prižiūrėti skiriama daugiau pinigų, bet patys seniūnai turi rūpintis, kuriuos kelius reikia tvarkyti pirmiausia. Iškyla problemų ir dėl kelių priklausomybės – dalis kelio priklauso savivaldybei, kita pusė – kelių direkcijai. Tai nepatogu nei vieniems, nei kitiems, todėl reikia susirinkti ir susitarti dėl kelių priklausomybės. Meras pridūrė, kad reikia priimti logiškus sprendimus ir jais vadovautis.
O. Drūlia pastebėjo, kad niekaip nesutvarkomas sulaužytas kelias Veiveriuose. Ten šiuo metu nei traukiniai važiuoja, nei ūkininkai ir kiti žmonės gali juo naudotis.
Į šį komentarą atsakė Seimo narys, informuodamas, kad šiuo metu vyksta ginčai tarp užsakovų ir rangovų. Kai jie susitars, reikalai bus išspręsti ir galės važiuoti žmonės, ir riedėti traukiniai…
Veislininkystės įstaigos atstovė Lina Kriukelienė sakė, kad Prienų savivaldybė neparėmė karvių produktyvumo kontrolės programos, kuri kainuoja nemažus pinigus. Tai ypač aktualu smulkių ūkių savininkams ir jauniems ūkininkams, nes jie dėl nedalyvavimo programoje neteko kelių balų ir nepateko į projektus.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis informavo, kuo skiriasi kaimo plėtros programa 2014–2020 m. nuo buvusios ankstesniais metais. Kaip tik šiuo metu prasidėjo masinis paraiškų surinkimas. Prioritetai teikiami mažesniems ūkiams ir jauniems ūkininkams. Kaip sakė vedėjas, jeigu ūkininkas laiko 25 karves ir valdo 80 ha žemės, jis jau netenka prioritetinių balų. Taip pat skyriaus vedėjas pateikė statistinius duomenis apie investicijas į namų valdas, ūkio modernizavimą, paramą verslo kūrimui.
D. Šimukonis informavo, kad praeitais metais išregistruoti 85 ūkiai, nes mirė jų savininkai. Dėl blogos finansinės būklės vienas augalininkystės ir vienas gyvulininkystės ūkis turi reikalų su teismais ir su antstoliais.
Karvių rajone sumažėjo 360, tačiau pieno gamyba per 9 praėjusių metų mėnesius išliko tokia pati, mat padidėjo karvių produktyvumas.
Diskusijų metu buvo priminta, kad reikia daugiau dirbti su žmonėmis, savivaldybė turi turėti išsamią informaciją apie ūkius ir jų perspektyvas. Kaip meras taikliai pastebėjo, „reikia pakelti užpakalius nuo kėdžių ir eiti dirbti“.
Iš tikrųjų šiame susirinkime buvo iškelta nemažai aktualių problemų. Tad susirinkusieji vieningai nusprendė, kad reikia šaukti visuotinį ūkininkų susirinkimą ir priimti rimtus sprendimus.
