R.Dargis: „Valstybė be kvalifikuotų ir idėjų turinčių žmonių yra valstybė be ateities“
Keldami sau klausimą, kokią norime matyti valstybę, grįžtame prie žmogaus, kuris kurs mūsų valstybę ateityje – jis turi būti išmintingas, kūrybingas ir jaustis tvirtai, nes pasaulyje konkurencija kuo toliau, tuo labiau bus paremta žmonėmis. Apie švietimo įtaką konkurencingumui ir su tuo susijusį mokytojo vaidmenį šiandien vykusioje LPK organizuotoje diskusijoje kalbėjo užsienio ekspertai ir Lietuvos švietimo atstovai.
„Ta šalis, kuri turės daugiau išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių ta šalis turės geresnę ateitį. Dabar per mažai diskutuojame apie švietimą ir tai, ko reikia šiandieninei mokyklai. Turime kelti švietimą kaip svarbiausią prioritetą – koks turi būti švietimas, mokykla ir mokytojas, kuris galėtų įkvėpti mokinį ateities darbams. Dėmesys mokytojui yra dėmesys valstybei,“ – sako LPK prezidentas R.Dargis.
Patrikas Diuparkas (Patrick Duparcq), pasaulyje plačiai žinomas profesorius, JAV dėstytojas, Kazachstano Nazarbajevo universiteto dekanas švietimo programoms, pabrėžia, kad švietimas labai svarbus kiekvienai ekonomikai, kad šalis augtų ir būtų konkurencinga, todėl šią sritį reikia prižiūrėti kaip įmanoma geriau.
Technologijos suteikia galimybes tiek mokiniui, tiek mokytojui aktyviau dalyvauti mokymosi procese bei dalintis savo patirtimi ir žiniomis. Jos įtraukimas į mokymosi procesą taip pat dažniausiai padeda sudominti mokinius dėstomu dalyku.
„Technologijos labai greitai keičia ne tik pramonę, bet ir švietimą. Tradicines knygas keičia knygos ir planšetės, klases – virtualios mokymosi klasės ir bendruomenės, grafikus – simuliacijos, prototipus – 3D spausdinimas, paaiškinimus ir apibūdinimus – virtuali realybė. Siekdami padaryti mokymosi procesą efektyvesnį ir daryti mokiniams didesnę įtaką, turime nuolat tobulėti, kitaip nebūsime konkurencingi lyginant su kitomis šalimis,“ – sako P.Diuparkas.
Modernia švietimo sistema galinti didžiuotis Suomija reformą šioje srityje pradėjo vykdyti prieš 45 metus, todėl gali didžiuotis, kad mokytojo profesija šiandieninėje Suomijoje jau ne pirmus metus yra populiariausia – tapti mokytojais nori 26 proc. absolventų. Suomija orientuojasi į aukštos kokybės universitetinio lygio mokytojų rengimą (būtinas magistro laipsnis) ir skatina mokytojo profesijos prestižą.
„Suomijoje mokinius mokome kritiškumo, siekiame sumažinti mokymasi atmintinai, parengti studentus gyventi ir sėkmingai veikti globaliame pasaulyje, stipriname kompetencijas, reikalingas darbo rinkoje, mokome verslumo, skatiname, remiame ir daugiau dėmesio skiriame mokiniams, turintiems išskirtinių talentų ir gebėjimų,“ – sako Riku Honkasalo, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas švietimo klausimais.
Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus teigimu, sistemingas mokymąsi ir rimtas įgytų žinių pagrindas gali suteikti prielaidas kūrybingumui, o nuolatinės ir atkaklios pastangos ir darbas formuoja formuoja brandžią ir savitą asmenybę.
„Lietuvos mokyklos modernios, renovuotos, materialinė bazė tikrai nebloga, aplinka sutvarkyta, tačiau tai ne visada yra tiesiogiai susiję su pasiekimais. Lietuvos švietimo sistemai šiandien trūksta ne pinigų, o aiškios ir nuoseklios švietimo politikos, aukštos kvalifikacijos mokytojų, brandžių pedagoginių kompetencijų, kokybiško ugdymo turinio,“ – sako S.Jurkevičius.
Pasak jo, platesnis išsilavinimas, pasitikėjimas savo jėgomis, kūrybingumas, pozityvus požiūris, vidinė tvirtybė ir siekis būti tikru autoritetu ir vadovautis įsisąmonintomis vertybėmis privalomi kiekvienam šiandieniniam mokytojui.
„Dabar esame vangūs, lėti, stokojame entuziazmo ir užsidegimo, nuolat dejuojame ir tai persiduoda mokiniams. Policija pagarbos iš visuomenės turi daugiau nei mokytojai. Kodėl mūsų nebegerbia? Todėl kad mes patys savęs pradedame savęs nebegerbti ir tampame tokiais netvirtais,“ – sako S.Jurkevičius.
R.Dargis ragina Lietuvos mokytojus dažniau pakelti galvą ir jaustis visuomenės elitu – tais žmonėmis, kurie yra atsakingi už valstybės ateitį: „Tam, kad pakeltum galvą, reikia jaustis laisvu, profesionalu, tikrai žinoti, ką darai, taip pat reikalingas empatijos didinimas ir nuolat stiprinami psichologiniai gebėjimai, siekiant įkvėpti jauną žmogų, sudominti jį ir nukreipti jo talentą reikiama linkme. Niekas kitas už mokytoją to geriau nepadarys. Pramonininkų keliami klausimai švietimo tema gali būti kibirkštis pokyčiams, nes mes matome, kad valstybė be kvalifikuotų ir idėjų turinčių žmonių yra valstybė be ateities, bet tą pakeisti galime mes visi kartu.“
Lietuvos pramonininkų konfederacija
