Siūlymas įkurti strateginę veiklos grupę
Birštono miesto savivaldybės merei
SIŪLYMAS ĮKURTI STRATEGINĘ VEIKLOS GRUPĘ
2016 m. vasario 2 d. Birštonas
Konsultacijos ir diskusijos padeda priimti geriausius sprendimus, padeda išvengti klaidų ir užtikrinti, kad pasikeitus politinei valdžiai darbai bus tęsiami. Šiuo metu pasigendame Birštono miesto savivaldybės politikų platesnio dialogo su visuomene ir aktyviais piliečiais.
Savivaldybės teritorijoje vykdoma daug naujų investicinių projektų iš valstybės programos ir privačių investuotojų, daugėja paslaugų bei veiklų. Miestas kasmet sulaukia vis daugiau svečių iš Lietuvos ir užsienio. Tai didelės galimybės miestiečiams, kurių galėtų pavydėti daug kitų Lietuvos savivaldybių. Deja, mūsų miestą vis dar kamuoja strateginės ir esminės problemos, kurių politikai patys vieni nėra pajėgūs išspręsti. Pagal daug rodiklių Birštono miesto savivaldybė yra atsiliekanti ir pralaimi konkurencinę kovą su kitais Lietuvos ir užsienio regionais.
Nepaisant valdžios ir verslo pastangų Birštone nuolat mažėja gyventojų. Prieš gerą dešimtmetį, 2001 m., skaičiavome 5439 gyventojus, o šiemet sausio 1 d. jau tik 4324, tai beveik 50 žmonių mažiau nei prieš metus. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra emigracija. 2015 m. emigravo 62 žmonės, tai 13 daugiau nei prieš metus. Tokia situacija yra ne visose Lietuvos savivaldybėse. Kiti kurortai – Neringa ir Palanga jau ne vienerius metus skaičiuoja augantį gyventojų skaičių. Neringoje gyventojų šiemet jau viršijo 3 tūkst. ir po kelerių metų aplenks Birštoną. Tapsime mažiausia Lietuvos savivaldybe!
Gyventojų nusiteikimas išvykti yra pasekmė kitų miestui nepalankių aplinkybių. Nepaisant investicijų į infrastruktūrą ir naujas darbo vietas, atlyginimai mūsų mieste išlieka gerokai mažesni nei kitur Lietuvoje. 2015 m. lapkričio duomenimis mūsų kurorte vidutinis atlyginimas popieriuje siekė 583 eurus. Tai ne tik mažiau nei didžiuosiuose miestuose, bet mažiau nei Kaišiadoryse, Elektrėnuose ar Jonavoje, o nuo Vilniaus ar Neringos atsiliekame beveik 2 kartus.
Nesugebame į savivaldybę pritraukti jaunimo, kuris po studijų pasilieka miestuose arba išvyksta į užsienį. Statistikos departamento duomenimis, 20-29 m. amžiaus jaunuolių Birštone nėra net 600, o tikrasis skaičius dar mažesnis, nes dalis žmonių nėra deklaravę savo tikrosios gyvenamosios vietos. Tai rodo ir mažas naujagimių skaičius, o kadangi jaunimas yra aktyviausia visuomenės dalis, trūksta kuriančių verslą. 2015 m. Lietuvos centrinės kredito unijos vykdyto tyrimo duomenimis Birštono savivaldybėje verslumo lygis yra tarp pačių mažiausių visoje šalyje.
Šių ir kitų strateginių problemų negali išspręsti vien tik valdžia, todėl būtinas dialogas su visuomene ir bendruomenėmis. Būtina planuoti ir prognozuoti kokie bus Birštono demografiniai ir socialiniai procesai po metų, po 5 ar po 10? Taigi siūlome kurti bendrą Strateginės veiklos grupę iš savivaldybės politikų, valdininkų, aktyvių gyventojų ir savo srities specialistų, kurie svarstytų strateginius miesto plėtros klausimus ir tik po diskusijų, būtų galima ieškoti geriausių sprendimų. Konsultacijos ir diskusijos padėtų priimti geriausius sprendimus, padėtų išvengti klaidų ir užtikrintų, kad pasikeitus politinei valdžiai darbai bus tęsiami.
Liberalų sąjūdžio Birštono skyriaus pirmininkas Remigijus Zolubas
