Daugiau dėmesio tikslingai socialinei paramai ir socialinei apsaugai
Po ilgėlesnės pertraukos sausio 19 d. spaudos konferenciją surengė Prienų rajono savivaldybės vadovai ir administracijos Socialinės paramos bei Investicijų skyrių vadovai. Konferencijoje buvo aptarti socialinio būsto, socialinių paslaugų ir pašalpų klausimai.
Pastaruoju metu keletą kartų spaudoje pasirodė informacija apie Prienų rajono savivaldybės Tarybos nutarimą dėl socialinio būsto plėtros. Pirminiame Tarybos variante buvo nuskambėjęs ketinimas rekonstruoti ir pritaikyti socialinio būsto paskirčiai buvusios Klebiškio mokyklos pastatą. Šis sprendimas neliko be atgarsio. Iš opozicijos bei kai kurių buvusių darbuotojų valdančiųjų pusėn pažiro kritikos strėlės, neva tai yra vienas iš nesąžiningų Savivaldybės veiksmų – mėginimas panaudoti patį brangiausią variantą. Spaudoje pasirodžiusius kaltinimus savo ir valdančiosios daugumos adresu meras Alvydas Vaicekauskas spaudos konferencijos metu įvertino kaip kai kurių buvusių darbuotojų, tiksliau – buvusio Pakuonio seniūno, atleisto, pasak mero, už girtavimą (tokį sprendimą patvirtino jau antros instancijos teismas), bandymą kerštauti. Meras pabrėžė, kad Savivaldybė ir toliau laikysis griežtų darbo drausmės reikalavimų tarnautojams ir tokie bei panašūs nusižengimai nebus toleruojami.
Tarybos sprendimas dėl socialinio būsto fondo plėtros buvo pakeistas jau po viešos kritikos, tačiau, kaip pabrėžė meras Alvydas Vaicekauskas, nuo pat socialinio būsto fondo plėtros projekto pradžios buvo sakoma, jog Savivaldybė taikysianti patį palankiausią socialinio būsto įsigijimo būdą, ir jeigu tik būsianti galimybė, bus svarstomas pirkimo klausimas. Tuo atveju, jeigu siūlomi būstai neatsitiksiantys reikalavimuose numatytos būsto efektyvumo energetinės klasės, teksią įgyvendinti pastatų rekonstrukcijos ir pritaikymo socialinio būsto paskirčiai galimybes. Mero teigimu, Savivaldybės iniciatyva buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su prašymu pakeisti socialinio būsto fondo plėtros projekto reikalavimus ir suteikti galimybę savivaldybėms įsigyti žemesnės energetinės klasės socialinio būsto nuomai pritaikytus būstus. Be to, sakė meras, apsižiūrėta, kad specialistai buvo pateikę netikslią informaciją ir Prienų rajono savivaldybėje yra pirminiame projekto variante nurodytos kategorijos būstų, kuriuos galima būtų nupirkti ir aprūpinti asmenis arba šeimas, turinčias teisę į socialinio būsto nuomą. Kaip patikino administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė, yra sudaryta Komisija, kuri įvertins atsakingos Savivaldybės specialistės darbą.
„Tik prasidėjus projektui, bendraudami su projektuotojais, patys pirmieji regione iškėlėme problemą dėl energetinio efektyvumo klasės, nes reikalavimai ir turima informacija rodė, kad tinkamų socialiniam būstui butų turime mažai ir negalėsime reikiamo kiekio įsigyti. Dar ir dabar nežinome, kiek yra butų, turinčių energinio naudingumo sertifikatus. Būstų pardavėjai turės užsisakyti energetinį auditą ir nustatyti naudingumo klasę“, – paaiškino direktorius Egidijus Visockas.
Papildydamas vicemeras Algis Marcinkevičius pridūrė: „Svarstydami socialinio būsto fondo plėtros galimybes, mes žiūrėjome ne kaip kuo greičiau ir brangiau pritaikyti socialinius būstus (anot to straipsnio autoriaus), bet ir patys rodėme iniciatyvą, kalbėjome su socialinio darbo ir apsaugos ministre, kai ji lankėsi Prienuose ir Balbieriškyje. Ji asmeniškai pažadėjo, kad bus peržiūrėtas Socialinio būsto fondo plėtros finansavimo sąlygų aprašo projektas, todėl atsirado kitas ministrės įsakymas, kuris išsprendė ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos savivaldybių problemą.“
Šiuo metu reikalavimų dėl įsigyjamų būstų energetinio efektyvumo klasės nebeliko, todėl Savivaldybė turės gana didelį pasirinkimą. Kaip paaiškino Investicijų skyriaus vedėjas Vytautas Griauslys, vienintelis reikalavimas – įsigyti kuo aukštesnės energetinio efektyvumo klasės būstus, todėl prioritetas bus teikiamas tokiems pasiūlymams. Tačiau šis veiksnys neturėtų būti lemiamas, nes dėmesys bus kreipiamas ir į pasiūlymo kainą. Savivaldybės tikslas – nupirkti kuo daugiau socialinių būstų.
Investicijų skyriaus vedėjo paaiškinimu, iki vasario 1 d. savivaldybė Regioninės plėtros departamento prie VRM Kauno skyriui turės pateikti projektinį pasiūlymą dėl projekto įgyvendinimo ir kartu investicijų projektą. Paraiškas finansavimui gauti Savivaldybė turės pateikti Centrinei projektų valdymo agentūrai ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d. Projekto metu (iki 2018 m. pabaigos) planuojama nupirkti ne mažiau kaip 15 socialinių būstų. (2012 m. buvo įsigyti 6 socialiniai būstai, 2013 m. – 8 socialiniai būstai, 2014 m. – 5 socialiniai būstai, 2015 m. – socialiniams būstams pirkti lėšų iš valstybės biudžeto nebuvo skirta).
Jeigu ankstesniais metais Savivaldybė socialinį būstą pirko gavusi lėšų iš valstybės biudžeto, tai pastarasis projektas – pirma tokia galimybė įsigyti socialinį būstą, panaudojant ES investicines lėšas ir Savivaldybei prisidedant 15 proc. nuosavomis lėšomis. Projekto bendra vertė – 366445 Eur. Iš jų savivaldybės dalis – apie 55 tūkst. Eur.
Projekto apraše nurodyta, jog socialinis būstas turi būti nuomojamas laikantis eiliškumo bei atsižvelgiant į tos vietovės darbo vietų, patogaus susisiekimo kriterijus. Eiliškumas –pagrindinis kriterijus, kuris, tiek spaudos atstovų, tiek spaudos konferencijos organizatorių nuomone, nėra socialiai teisingas, nes nuskriaustos gali likti ilgai socialinio būsto laukiančios daugiavaikės šeimos, vienišos motinos ir kiti socialiai pažeidžiami asmenys. „Ko gero, tai nėra socialiai teisinga, todėl visko gali būti, kad projekto eigoje šie kriterijai, kaip ir reikalavimai energetinio efektyvumo klasei, gali keistis“, – sakė E. Visockas.
Spaudos konferencijoje buvo pažymėta, kad 2016 m. sausio 1 dieną asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašuose buvo 161 asmuo, iš jų daugiau negu pusė – Prienuose. Iš 161 asmens jaunų šeimų sąraše – 34, šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, – 19, likusių be tėvų globos (našlaičių) – 10, neįgaliųjų ir asmenų, sergančių lėtinių ligų sunkiomis formomis, – 31, bendrajame – 61, socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą, – 6. Iš viso socialinės paramos gavėjų 2014 m. buvo 4800, 2015 m. – 4188. Per 2015 metus išnuomoti savivaldybės socialiniai butai 7 asmenims (šeimoms), į laisvus butus perkelti 2 asmenys iš sudegusio namo Kęstučio g. 40, Prienų m., viena šeima perkelta iš avarinio namo Pagirmuonio k. 8 (9 buto) į namą Pagirmuonio k. 2 (7 butą), Pakuonio sen.
Spaudos konferencijoje taip pat akcentuota, kad nuo 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, į minėtus sąrašus įrašyti asmenys (šeimos) ir asmenys (šeimos), gyvenantys socialiniuose būstuose, kasmet iki einamųjų metų gegužės 1 dienos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti metines gyventojo (šeimos) turto (įskaitant ir gautas pajamas) deklaracijas. Nepateikusieji šių deklaracijų bus išbraukiami iš Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašų, o su asmenimis (šeimomis), gyvenančiais socialiniuose būstuose, bus nutraukiama socialinio būsto nuomos sutartis.
Iš viso savivaldybėje yra 291 socialinis būstas (276 išnuomoti, 15 – neišnuomoti dėl prastos būklės, 4 – avariniai). Šiems būstams sutvarkyti reikia surasti lėšų.
Ne paslaptis, kad dalis socialinio būsto nuomininkų elgiasi netinkamai, triukšmauja, girtauja, neprižiūri būstų arba juos pernuomoja (nors tai yra griežtai reglamentuota ir neleistina). Meras A. Vaicekauskas kreipėsi į bendruomenę, gyventojus, gyvenančius šalia tokių socialinį būstą nuomojančių asmenų, kad jie atkreiptų dėmesį į tokius pažeidimus ir praneštų Savivaldybės administracijai, kuri imtųsi tam tikrų poveikio priemonių pažeidimams užkirsti arba nutrauktų sutartis su socialinių būstų nuomininkais. Gal ir nelengva tikėtis, kad žmonės išdrįs pranešti ir, atvirai kalbant, įskųsti asocialiai gyvenančius ar būstą pernuomojančius kaimynus, baimindamiesi pasekmių, tačiau, pasak mero, pati Savivaldybė niekada tiek kontrolierių neturės, o labai gera ir efektyvi kontrolė yra bendruomenė.
Socialinių pašalpų lėšų naudojimas tampa vis tikslingesnis
Už socialinių pašalpų skirstymo komisijos darbą atsakinga administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Zablackienė pasidžiaugė, kad socialinių pašalpų lėšų naudojimas kiekvienais metais, savivaldybėms perėmus šią funkciją savo žinion, tampa vis tikslingesnis. Išmokėtų pašalpų mažėjimas akivaizdžiai rodo, kad neliko pašalpų gavėjų, kurie jas gaudavo lengvesniu būdu. Principingiau kontroliuojama, kaip atliekami visuomenei naudingi darbai, todėl tie asmenys, kuriems tokia veikla nėra priimtina, paramos jau nebesikreipia. Palyginus 2014 m. ir 2015 m. rodiklius, matyti, kad pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo daugiau nei 600 (2014 m. buvo 4800 pašalpų gavėjų, o 2015 m. – 4188 asmenys).
Spaudos konferencijoje R. Zablackienė akcentavo, kad sugriežtinus pašalpų skyrimą socialiai remtiniems asmenims dalis šių lėšų – 94000 eurų – praeitais metais buvo perskirstyta kitoms socialinėms reikmėms: globotinių apgyvendinimui globos įstaigose, lengvatiniam pavėžėjimui apmokėti. 2014 m. buvo perskirstyta 100000 eurų, 2015 m. beveik 100000 eurų socialinėms išmokoms suplanuota mažiau, todėl per dvejus metus socialinėms reikmėms buvo perskirstyta beveik 300000 eurų.
Atkreiptas dėmesys, kad tam, jog pašalpų gavėjai pašalpas naudotų tikslingai, maistui ir kitoms būtinoms šeimoms reikmėms, socialiniams darbuotojam keliami reikalavimai žiūrėti, ar pinigai neleidžiami alkoholiui. Dėl to daugėja asmenų, kuriems pinigai yra pervedami į „Maxima“ korteles.
Suprantama, kad ne kiekvienam, ypač atokesniame kaime gyvenančiam, patogu atvažiuoti į miestą įsigyti maisto produktų ir kitų buičiai reikalingų priemonių dideliame prekybos centre. Į klausimą, kodėl šios pašalpos yra pervedamos tik į „Maxima“ kortelę ir nepasirenkamos kitos prekybos įmonės, esančios seniūnijose, įtraukiant smulkiuosius verslininkus, administracijos direktoriaus pavaduotoja ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Sadauskienė atsakė, kad tokia paslauga ir prekių asortimentas yra perkama ir sudaroma sutartis su konkrečiu prekybos tinklu. Pasak E. Sadauskienės, anksčiau buvusios sutartys su mažomis prekybos įmonėmis nepasiteisino. Pašalpų gavėjai nebuvo patenkinti mažu prekių asortimentu ir per didelėmis prekių kainomis, todėl pageidavo pirkti didesniuose prekybos centruose.
Kaip išaiškėjo spaudos konferencijoje, diskusijos vertas klausimas, ar būtina visoms, tiek socialinės rizikos šeimų sąrašo apskaitoje esančioms, tiek iš jo ką tik išbrauktoms, šeimoms socialines pašalpas pervesti į kortelę ir lėšų panaudojimą kontroliuoti, ar reikėtų atsižvelgti į kiekvieną konkretų atvejį ir, pavyzdžiui, išbrauktai iš sąrašo šeimai (kuri buvo įtraukta dėl buvusio sutuoktinio, su kuriuo gyvenimo keliai jau išsiskyrė, girtavimo) leisti tvarkytis su finansais pačiai. R. Zablackienė ir E. Sadauskienė pripažino, jog nelikus problemos, dėl kurios šeima buvo įtraukta į apskaitą, neturėtų likti ir jokių apribojimų, taip pat patikino, kad kiekvienas konkretus atvejis reikalauja atskiro dėmesio ir sprendimo. Ir vėl norėtųsi akcentuoti glaudesnį institucijų, visų specialistų, ypač dirbančių seniūnijose, arčiau šeimos, tarpusavio bendradarbiavimą, kad tokių atvejų nebūtų ar būtų kuo mažiau.
Nežiūrint į pavienius nesusipratimus ir, be abejo, būtinybę juos spręsti, administracijos direktoriaus pavaduotoja pabrėžė, kad socialinis darbas yra dirbamas (socialiniai darbuotojai kontroliuoja, kad pašalpos lėšos socialinės rizikos šeimose būtų panaudojamos tikslingai, padeda šioms šeimoms apsipirkti), tačiau viešųjų finansų apsauga, anot jos, reikalinga, nes jeigu tai nebus daroma, žmonės išleis pašalpas alkoholiui ir vis tiek bus alkani, gyvens be elektros, be šilumos.
Mero pavaduotojas A. Marcinkevičius atkreipė dėmesį, kad sumažėjęs pašalpų gavėjų skaičius ir išmokų suma turėjo įtakos nedarbo lygio, nelegalaus darbo mažėjimui Prienų rajono savivaldybėje, atsirado galimybė nukreipti lėšas į kitas labai reikalingas sritis – socialinių paslaugų teikimui namuose, globos įstaigoms. Pasidžiaugdamas tuo, kad pašalpų išmokos mažėja, vicemeras pripažino, jog reikia ir didesnių investicijų į socialinę apsaugą, todėl ši sritis, jo nuomone, sulauks tinkamo dėmesio ir 2016 m. biudžete, kuris bus svarstomas viename iš artimiausių Tarybos posėdžių.
