Kaip išvengti žiemos traumų?
Kiekvienais metais, paspaudus šaltukui ir pasnigus, žmonių tyko pavojus paslydus ir nukritus susižaloti. Paslydimai, užkliuvimai ir nugriuvimai – tai dažniausi sužalojimai, kuriuos žiemos metu patiria pėstieji.
Paslystama dėl nepakankamos trinties ar sukibimo jėgos tarp pėdos ir kelio dangos, kai paviršiai yra šlapi, padengti ledu, o avalynės protektorius prastos kokybės, nusidėvėjęs ar netinkamas. Paslydimų pasekmės gali būti įvairios: galvos, nugaros sužalojimai, lūžę kaulai, patempti raumenys ar sąnarių raiščiai. Siekiant išvengti traumų, būtina pasirūpinti savo saugumu. Esant plikledžiui geriau likite namuose, o jeigu tai neįmanoma, norint išvengti traumų rekomenduojame:
> avėkite žieminius patogius batus žema pakulne su gruoblėtu padu;
> eidami neskubėkite, iš namų išeikite 15–20 minučių anksčiau, kad būtų galima pasirinkti ilgesnį, bet mažiau slidų kelią;
> būkite dėmesingi lipdami slidžiais laiptais laikykitės už turėklų;
> geriau eikite sniegu, o ne slidžiais šaligatviais;
> stenkitės nenešti sunkių krepšių, kurie gali sutrikdyti pusiausvyrą;
> nebūkite abejingi pagyvenusiems žmonėms ir juos palydėkite, padėkite pereiti per gatvę;
> tamsiu paros metu būtinai dėvėkite atšvaitus. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai labai svarbu, kadangi slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias daug ilgesnis;
> viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių – pusiausvyrą gerinantys pratimai, todėl labai svarbu reguliariai mankštintis;
> jeigu visgi paslydote ir krentate, reikia mokėti taisyklingai kristi. Patariama atsipalaiduoti, kadangi tuomet raumenys neįtempti ir kritimo smūgis švelnesnis;
> jei paviršius, kuriuo einate, labai slidus, ištieskite rankas į šonus ir šliuožkite kojomis tarsi slidininkas.
Pirmoji pagalba įvykus traumai. Atpažinti sužalojimus padeda šie simptomai:
> skausmas;
> pažeistos vietos deformacija;
> mėlynė;
> patinimas;
> sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas;
> galūnės neįprastas judrumas;
> iš žaizdos kyšantys kaulo galai;
> pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai.
Jei įtariate kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimą, suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį. Sužalotos galūnės nejudinkite, netempkite ir netiesinkite. Nuimkite nuo sužeistojo rankos žiedus, apyrankes, laikrodį. Imobilizuokite galūnę. Imobilizacijos tikslas, kad galūnė kuo mažiau judėtų iki kol bus suteikta medicinos pagalba. Imobilizacijai nebūtini specialūs įtvarai tai gali būti skara, šalikas, lazda, skėtis ir pan.
Pirmoji pagalba esant viršutinės galūnės traumai:
Žasto ar dilbio lūžius reikia imobilizuokite parišdami sužalotą ranką šaliku ar skarele prie krūtinės per kaklą.
Pirmoji pagalba esant apatinės galūnės traumai:
Kojų kaulų lūžius imobilizuokite fiksuodami sužalotą koją prie sveikos (šis būdas pat gali būti taikomas esant rankų ar kojų pirštų lūžiams).
Sužalota vieta šaldoma, siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos. Įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Nelaikykite ledo maišelio ilgiau kaip 20 minučių.
Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Teikiant pirmąją pagalbą nebūtina atskirti šių sužalojimų. Pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.
Parengė Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
