Žiemos palydovai – noro ir rota virusai
Kasmet atšalus orams padaugėja virusų sukeltų ligų – ne tik ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar gripo, bet ir žarnyno infekcijų. Dažnai manoma, kad viduriavimas yra šiltojo sezono liga, tačiau žiemą šiuo negalavimu skundžiasi taip pat nemažai žmonių, o ypač vaikų.
Vasarą viduriavimą sukelia bakterijos, plintančios per užterštą maistą ar vandenį, o šaltuoju periodu šio negalavimo kaltininkai būna virusai. Dažniausiai ūmų viduriavimą sukelia rota ir noro viruso infekcijos.
Rotavirusinė infekcija paplitusi visame pasaulyje. Kasmet šia infekcija suserga apie 18 milijonų žmonių ir registruojama per 500 000 mirčių, daugiausia – besivystančiose šalyse, kur medicininė pagalba yra ribota. Literatūros duomenimis, beveik visi vaikai iki penkerių metų amžiaus bent kartą yra sirgę rotavirusine infekcija. Ligos požymiai: karščiavimas, gausus viduriavimas, vėmimas ir kt. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas – šaltuoju metų laiku sergama dažniau. Rotavirusų sukeltas viduriavimas būna itin varginamas ir gali būti pavojingas, ypač mažiems vaikams ar vyresniems žmonėms, kadangi vemiant bei viduriuojant organizmas netenka daug skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų. Dėl to gali kilti grėsmė gyvybei.
Rota ir noro virusų infekcijos panašios, tačiau pastaroji labiau sukelia vėmimą ir viduriavimą, o karščiuojama ne taip intensyviai kaip rota infekcijos metu. Ši liga dar kitaip vadinama „žiemos vėmimo liga“. Noro infekcija daugeliui trunka trumpiau nei rotavirusas.
Pagrindinis šių infekcijų šaltinis – sergantis žmogus. Virusai yra stabilūs ir gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje: ant durų rankenų, vandens čiaupo, kitų kietų paviršių, užkrėstame vandenyje, ant rankų vidutiniškai iki 10-15 dienų, išmatose – iki 7 mėnesių. Taip pat išgyvena 60–70 laipsnių temperatūrą ir užšalimą. Kadangi virusinių žarnyno infekcijų kelias yra fekalinis–oralinis (per burną), o didžiausias rizikos veiksnys – nešvarios rankos, todėl viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių yra rankų higiena. Taip pat veiksminga priemonė nuo rota viruso – vaikų skiepijimas. Beje, skiepijami tik vaikai nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus. Skiepai nuo rota viruso Lietuvoje yra mokami.
Kada reikia plauti rankas?
> Visada, kai rankos matomai yra nešvarios.
> Kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.
> Prieš maisto gaminimą ir po jo.
> Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu.
> Prieš vaikų maitinimą ir prieš valgį.
> Kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau.
> Po kontakto ar žaidynių su gyvūnais.
Kodėl reikia dažnai plauti rankas?
> Žarnyno infekcijomis užsikrečiama, kai virusai nuo rankų patenka į burną.
> Sergant nors ir lengva ligos forma, virusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis.
> Užsikrėtimui pakanka vos kelių per burną patekusių viruso dalelių.
> Plaunant rankas nuo jų pašalinama apie 95 proc. esančių virusų ir bakterijų.
> Tai efektyviausia daugelio užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė.
Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno ligos požymius (pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, karščiavimas ir kt.) rekomenduojama nesigydyti patiems, o nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Parengė Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
