Baigiantis metams Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius džiaugiasi, kad 2015 metais nemažai nuveikta gerinant jiezniečių gyvenimo kokybę. „Po ilgesnio laiko jau yra kuo pasidžiaugti ir pasigirti“, –sako seniūnas.

 

Kaip ir daugelyje nedidelių miestelių ir seniūnijų, didžiausias seniūno galvos skausmas yra keliai ir gatvės, kuriems labai reikalingas kapitalinis remontas bei nuolatinė jų priežiūra. Seniūnijos kelių ilgis sudaro 160 kilometrų.

 

Tvarkomi keliai ir gatvės

„Labai džiaugiuosi, kad šiais metais pradėtas Jiezno miestelio Gedimino gatvės kapitalinis remontas. Dar 2014 m. buvo parengtas šios gatvės remonto planas, jis viešai apsvarstytas ir pagal jį numatyta iškelti į kelkraštį aukštos įtampos kabelį, kurį LESTO 2007 m. paklojo bet kaip (dėl to labiausiai pykau, nes LESTO įmonė žinojo, kaip tokį darbą reikia padaryti, bet nepadarė. Negana to, dabar iš mūsų reikalauja padaryti tai, ką privalėjo padaryti patys, ir šis ,,malonumas” kainuos apie 15 tūkst. eurų), pakloti lietaus kanalizacijos naujus tinklus, įrengti šaligatvį vienoje pusėje, išasfaltuoti gatvę su dviem atsišakojimais, pakeisti senus gatvių apšvietimo šviestuvus naujais, pastatyti reikiamus kelio ženklus. Visų Gedimino gatvės remonto darbų sąmata yra apie 200 tūkst. eurų. Rangovas – UAB ,,Parama“ iš Alytaus. Šiais metais iš Kelių direkcijos tikslinių lėšų gavome beveik 9 tūkst. eurų, Jų pakako dviejų atsišakojimų kelio pagrindui įrengti, lietaus kanalizacijai ir šaligatviui Gedimino gatvės atsišakojime į Vytauto gatvę įrengti ir seniems šviestuvams pakeisti naujais. Kitais metais, atsižvelgdami į gautas lėšas, tęsime darbus“, – pasakojo seniūnas geras naujienas.

Jis taip pat džiaugiasi, kad Strazdiškių kaime išasfaltuota Pušų g. (plotis 4,5 m) ir įrengta 14 nuovažų į gyventojų kiemus.

Vilūnėlių kaime kapitališkai sutvarkytas kelio ruožas Vilūnėliai–Sudvariškės (iškasti apsauginiai grioviai, įrengtos pralaidos, pakloti smėlio ir žvyro sluoksniai).

Panašūs darbai buvo atlikti Anglininkų, Liciškėnų, Sobuvos (dviejose vietose), Pelekonių, Paverknių kaimuose.

Daug kur buvo atliktas paprastas kelio remontas (žvyro  ir smėlio sluoksniais užpilti pavieniai kelio ruožai, jie išlyginti greideriu, įrengtos pralaidos).

Seniūnas sakė, kad priimtas sprendimas tvarkyti tuos kelius ir gatves, kur jau paklotos komunikacijos, kad darbas būtų atliktas racionaliai ir nereikėtų perdaryti.

Pasak seniūno, ir kitais metais kaimo keliai bus pilami žvyru, skiriama lėšų krūmams kirsti, pakelėms purkšti ir grioviams iškasti.

„Tinkamai prižiūrint pakeles, profiliuojant dangą kelių priežiūros sąnaudos bus mažesnės“, – kalbėjo A. Bartusevičius.

Dar vienas kelių priežiūros palengvinimas yra karjero įsisavinimas Paverknių kaime. Turint savo karjerą nereikės pirkti žvyro, todėl daugiau lėšų bus skiriama kelių priežiūrai. Įrengus įvažiavimą į karjerą, žvyru galės naudotis ir gyventojai. Kelius daugiausia darko pienovežiai, kurie važiuoja bet kokiu oru, ir sunki žemės ūkio technika.

Seniūnas sako, kad Jiezno mieste, Jiezno kolonijų kaime ir Strazdiškių gyvenvietėje pastatytos lentelės su gatvių pavadinimais. Labai didelis pasiekimas, kad šiemet buvo iškirsta 10 medžių, kurie kėlė pavojų ne tik pastatams, bet ir žmonėms.

A. Bartusevičius džiaugiasi, kad savo žmonių ir atvykstančių turistų patogumui prie piliakalnio ir Ožkų pečiaus padaryta aikštelė, kurioje galės sustoti pailsėti plaukiantys Verkne. „Tačiau reikia dar padaryti laiptus ant Paukščių piliakalnio“, – vėl prisimena laukiančius darbus seniūnas…

 

Kapinių priežiūra ir bėdos su šiukšlėmis

Kita svarbi problema yra kapinių priežiūra, nes Jiezno seniūnijoje yra net 7 veikiančios kapinės. Seniūnas pasidžiaugė, kad Pelekonių kapines žmonės patys aptvėrė nauja tvora, Nibrių kapinėse išlyginta ir sutvarkyta aplinka, Jiezno senosiose kapinėse atstatyta nemažai kryžių, nupjauti seni ir pažeisti medžiai, nugenėtos šakos, atkasta ir atidengta akmeninė kapinių tvora. Pasak seniūno, tvarkoma ir neveikiančių Vokiškių kapinių aplinka. „Visose kapinėse stengiamės palaikyti švarą ir tvarką. Tačiau turime didelę problemą – šiukšles į prie kapinių pastatytus konteinerius veža aplinkiniai gyventojai. Nerandame priemonių, kaip apsisaugoti nuo kaimo turizmo sodybų šeimininkų, kurie savo sukauptas šiukšles irgi čia atveža. Po savaitgalio – baisus šiukšlynas, nes „dovanėles“ palieka ir važiuojantys pro šalį. Norėtume įrengti stebėjimo kameras, gal tada pavyks sutramdyti ir nubausti pažeidėjus“, – sako A. Bartusevičius.

Apžiūrinėjant senąsias Jiezno kapines, seniūno padėjėja Asta Luošaitė atkreipia dėmesį į perpildytus komunalinių atliekų konteinerius. Į juos sukrauta viskas – žvakės, vainikų atliekos ir, be abejo, įvairios šiukšlės, šakos, žolės, lapai. A. Luošaitė rodo, kad čia pat, už kapinių tvoros, yra atitverta vieta žaliosioms atliekoms sudėti, taip pat parašyta, kad šių atliekų negalima dėti į konteinerius. Kyla klausimas, kodėl žmonės taip elgiasi, negi nesupranta ar nemoka skaityti? Pasak seniūno pavaduotojos, paskui reikia siųsti žmones, kurie turi išversti konteinerius ir atliekas rūšiuoti, užuot atlikę kitą naudingą darbą. Bet gal seniūnui reikėtų prie kapinių padaryti talką ir pakviesti žmones išvertus konteinerius pasimokyti rūšiuoti?

A. Bartusevičius sako, kad labai gerai, jog Jiezno kolonijų kaime yra stambių atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelė, į kurią galima atvežti įvairius baldus, buitinius prietaisus ir kt. Seniūnija turi automobilinę priekabą, tad gali tvarkyti šiukšles, išvežti stambias atliekas. Tačiau ne visi žmonės supranta, kad reikia apsikuopti, susitvarkyti savo aplinką, šiukšles surūšiuoti ir nugabenti į joms skirtą vietą.

 

Darbas su jaunimu

A. Bartusevičius yra vienas iš žmonių, kurie nepasitenkina vien valdininko darbu ir sėdėjimu darbo vietoje iki 17 val. Visada turintis idėjų ir minčių A. Bartusevičius buria bendriems darbams ir renginiams ne tik brandaus amžiaus žmones, bet organizuoja patrauklias pramogas ir jaunimui. Šiemet pirmą kartą buvo surengtas įspūdingas patriotinis ištvermės žygis po istorines Jiezno seniūnijos vietas. Žygio grandinė sujungė 4 piliakalnius, supažindino su Pelekonių kaimo istorija, aplankė ir pagerbė Lietuvos savanorių kapus. Organizuoti šį žygį seniūnui padėjo Šaulių sąjungos 6-osios kuopos šauliai, dalyvavo seniūnijos ir gimnazijos jaunimas.

Jiezne vyksta įvairios sportinės žaidynės: tradicinės seniūnijos sporto žaidynės, vyrų krepšinio turnyras, vyrų ir moterų parko tinklinio ir futbolo turnyrai, kalėdinis stalo teniso turnyras Jiezno taurei laimėti (gruodžio 18 d.)

Jieznas bendradarbiauja ir bičiuliaujasi su Lenkijoje gyvenančiais grafų Pacų palikuoniais, organizuoja bendrus teminius renginius.

 

Bendruomenių šventės ir renginiai

„Mūsų seniūnijoje vyksta nemažai renginių, kurie pritraukia daug žmonių. Tai tradicinė Joninių šventė, Užgavėnės, Roko atlaidai, visos valstybinės šventės. Daug išradingų žmonių susirenka į Derliaus šventę, kur būna eksponuojami įvairūs darbai ir kompozicijos iš vaisių, daržovių ir gėlių, renkami ir apdovanojami geriausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai. Savivaldybės gyventojams organizuojamos įvairios paskaitos ir akcijos. Kiekvienais metais Jiezne organizuojama ir daug moterų pritraukia akcija apie smurtą, skaitomos paskaitos senėjimo temomis. Kas nori ir domisi visuomeniniu gyvenimu, Jiezne gali gyventi įdomiai ir turiningai.

 

Yra ir sunkiai sprendžiamų problemų

Jiezno seniūnija yra gana didelė, tad problemų ir trūkumų, kuriuos reikia šalinti, netrūksta. Seniūnui tenka rūpintis ne tik įvairiais ūkiniais reikalais, bet kartu su socialine darbuotoja lankyti senus ir neįgalius žmones. Socialinė darbuotoja Birutė Mockevičienė – tikras kantrumo ir gailestingumo įsikūnijimas – tiek daug darbų gula ant jos galvos. Vienam žmogui tai tikrai didelis krūvis – seniūnijoje yra 60 visišką negalią turinčių žmonių ir tik su 9 iš jų dirba Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojas. O kur dar daugiavaikės šeimos… Reikia taupyti valstybės lėšas, bet reikia ir padėti tiems žmonėms, kurie neturi artimųjų, yra seni, ligoti. Slaugos ligoninėje tokie žmonės gali būti ne ilgiau kaip 4 mėnesius. O ką daryti paskui, jei pablogėja sveikata? Seni žmonės prisirišę prie namų, yra ir tokių, kurie į slaugos namus nenori, o patys jau nepajėgia pasitvarkyti. Jeigu greitoji veža į ligoninę, nėra kam lydėti. Jeigu nuveža į Kauną, reikia ilgai laukti, o jeigu nepaguldo į ligoninę, kaip parvažiuoti namo? Šia pažeidžiama žmonių grupe niekas iš esmės nesirūpina, socialinių darbuotojų ir padėjėjų trūksta. Tačiau vis vyksta sveikatos sistemos pertvarka ir optimizavimas. Gal kas nors ir žmones pastebės?

Anot seniūno, kai planuoji vienus darbus, dar šalia atsiranda ir kitų. „Svarbiausias noras ir didžiausias skausmas – Jiezno miesto lietaus kanalizacija. Kai tiesė naują trasą, senąją trasą nutraukė, todėl vanduo teka vanduo per gyventojų sklypus. Būtų puiku gauti lėšų Sodų gatvės kanalizacijai sutvarkyti“, – sakė A. Bartusevičius.

Pagal regionų plėtros projektą buvo aptarti trys prioritetai – įrengti viešąsias erdves prie autobusų stoties – Jiezno gimnazijos, Jiezno miesto centre ir paežerėje. Dabar tai dar tik svajonės, bet kitais metais jau turėtų būti atliekami projektavimo darbai. Šie projektai turėtų būti įgyvendinti iki 2022 metų. Permainos vyksta, o visi dideli darbai prasideda nuo mažų pergalių.

DSCF0074

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close