home Šviesos šaukliai Valandėlė su M. K. Oginskiu ir polonezų melodijomis

Valandėlė su M. K. Oginskiu ir polonezų melodijomis

Šiais metais sukanka 250 metų, kai gimė iškilus valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas, kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis. Istorijos epocha, kurioje gyveno M. K. Oginskis, seniai liko praeityje, bet jo kūrybos palikimas ir šiandien kelia susižavėjimą. Ypač kankinančiu ilgesiu persmelktas polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, jau tapęs kompozitoriaus simboliu ir kaip niekad dažnai skambėjęs 2015-aisiais, UNESCO paskelbtais M. K. Oginskio metais. Garsusis polonezas skambėjo ir gruodžio 2 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, kur vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Prienų filialo organizuotas renginys, skirtas M. K. Oginskio jubiliejiniams metams paminėti.   To meto dvasią ir didingumą, kuriuo persmelkta M. K. Oginskio kūryba, autorinėje literatūrinėje-meninėje kompozicijoje „Užkoduotas Tėvynės meilės ir ilgesio genas“ atkūrė lituanistė, Kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė. Elegantiškos muzikos fone plaukė M. K. Oginskio gyvenimo, veiklos ir kūrybos vaizdai, skambėjo jo sukurta muzika, garsiųjų M. K. Oginskio priesakų sūnui Irėnijui fragmentai. M. K. Oginskis buvo ne tik kompozitorius, tai buvo daug talentų turėjusi XVIII a. pab. – XIX a. pr. asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sukilėlių vyriausybės – Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos – narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, rašytojas memuaristas. Visas jo gyvenimas buvo skirtas valstybei, ano meto tėvynei – Abiejų Tautų Respublikai. Būdamas 21 metų jis tapo Seimo nariu. Paskui, kaip pasiuntinys, ypač perspektyvus diplomatas, buvo nusiųstas į Hagą atstovauti valstybės interesams. M. K. Oginskis taip pat buvo vienas Tado Kosciuškos sukilimo vadovų Lietuvoje. Po T. Kosciuškos sukilimo – maištingas emigrantas. Manoma, jog tuo metu buvo parašytas garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, kuriuo jis išliejo širdgėlą dėl prarastos Tėvynės. M. K. Oginskis buvo visą savo širdį atidavęs Lietuvai, kurią vadino savo tėvyne, nors gimė netoli Varšuvos (tėvų dvare Guzove), mirė 1833 m. spalio 15 d. Florencijoje. Jo tėvas – Ašmenos seniūnas, Lietuvos didysis kancleris, Trakų vaivada ir kaštelionas Andrius Oginskis (1739–1787) – lietuvis, motina Paula Paulina Šembek (1750–1797) – lenkė, todėl M. K. Oginskis laikomas ir Lenkijos, ir Lietuvos istorine asmenybe, kuriai lenkiasi abi tautos. Prieš mirtį kurį laiką M. K. Oginskis gyveno netoli Santa Marijos Novellos bažnyčios (Florencija). Ten jis 1833 m. ir mirė. Iš pradžių kompozitorius buvo palaidotas netoli vienuolyno esančiose kapinėse. Po kurio laiko iš čia jo palaikai buvo perkelti į Švento Kryžiaus baziliką (Santa Croce). Čia, šalia iškilių valstybės, politikos, meno, mokslo veikėjų (Dantės, Mikelandželo, Džoakino Rosinio, Nikolinio Džovanio Batistos, Galilėjaus ir daugelio kitų), jam pastatytas balto marmuro paminklas. Daugelis M. K. Oginskio idėjų po jo mirties buvo įgyvendintos Lietuvoje – jo buvusiame Rietavo dvare. Čia išlikusi ir memorialinė koplyčia, kurioje palaidoti paskutiniai Oginskiai. Rasta vienintelė išlikusi lenta su užrašu, kad čia ilsisi paskutinis kunigaikštis iš Oginskių giminės – Bogdanas Oginskis. Čia M. K. Oginskio sūnus Irenėjus 1835 m. panaikino baudžiavą, 1859 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje žemės ūkio mokyklą, o vaikaitis Bogdanas 1872 m. atidarė pirmąją Lietuvoje šešiametę muzikos mokyklą, 1882 m. nutiesė pirmąją telefono liniją į Plungę, Kretingą. 1892 m. Bogdano Oginskio rūpesčiu Rietave buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrinė. Šiame mieste buvo organizuojamos žemės ūkio parodos, suklestėjo parkas, orkestrų muzikinės tradicijos, kurios čia tęsiamos iki šiol. Oginskių genas neišnyko. M. K. Oginskio dukra Amelija ištekėjo už grafo Karolio Teofilio Zaluskio, jos vaikaičiai Zaluskiai šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, yra aplankę ir Lietuvą. „Tavoji nemarybė itin akivaizdi, nes kūrybinis ir intelektualinis palikimas tebežavi, o dvasios pergalė akivaizdi. Tavo vardas nebus niekada atiduotas laiko užmarščiai“, – patikino nuoširdaus menamo dialogo su kompozitorium M. K. Oginskiu autorė V. Bakutienė. Jos surengtas monospektaklis pažadino šiltus jausmus visiems, praleidusiems valandą, rodos, gyvo bendravimo su M. K. Oginskiu ir jo kūryba. Kultūros centro mažojoje salėje tvyrojusi šventinė nuotaika bylojo: M. K. Oginskis daugiau nei po dviejų šimtmečių kelionės sugrįžo, kad dar kartą sugrotų polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“ ir kitų polonezų akordus, papasakotų apie savo gyvenimą Lietuvoje, primintų ilgą didelės ir garbingos giminės istoriją, turiningą ir gausų dokumentinį, literatūrinį, muzikinį palikimą. Jau trečią kartą su monospektakliu į Prienus atvykstančią autorinių kompozicijų autorę ir atlikėją V. Bakutienę sieja graži bičiulystė su LASS Prienų filialo ir ansamblio „Puriena“ vadovėmis Irena Karsokaite bei Onute Matusevičiūte. Visiems susirinkusiems pritariant plojimais, gėlių puokštes kaip padėką už turiningą vakarą viešniai ir jos gyvenimo palydovui įteikė Prienų meno mokyklos mokytoja Daiva Radzevičienė. Už padovanotą laiką su Oginskiu ir kitokią kultūros ir istorijos pamoką V. Bakutienei dėkojo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. Zablackienė. Renginiu liko sužavėti ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, jaunimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Šiugždinis, Švietimo centro direktorė Danutė Stankevičienė. Dvasingumu persmelktas renginys vyko pirmosiomis adventinio laikotarpio dienomis. Pakviesdama praleisti šį laiką prasmingai ir tardama ačiū už visus praleistus metus, už palaikymą ir paramą, LASS Prienų filialo pirmininkė I. Karsokaitė dėkojo savo bendruomenės žmonėms, svečiams, įstaigoms, rėmėjams ir pagalbininkams – Prienų rajono savivaldybės, administracijos, Švietimo centro, Kultūros ir laisvalaikio centro vadovams, vietos laikraščių kolektyvams ir įteikė visiems po simbolinę kalėdinę atminimo dovaną. Ypatingi padėkos žodžiai tą dieną buvo skirti autorinės kompozicijos atlikėjai V. Bakutienei ir jai visada talkinančiam ištikimam gyvenimo draugui vyrui Antanui Bakučiui. Viešnia savo ruožtu sveikino susirinkusiuosius su advento pradžia ir linkėjo gražaus, ramaus švenčių sutikimo, o šį susitikimą visiems įprasminti kartu su „Purienos“ ansambliu ir jo vadovės O. Matusevičiūtės užvesta advento daina „Sodai, sodai, leliumoj“. DSC_0061

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close