Ežerėlio bendruomenės viešnagė Birštono vienkiemyje
Baigiasi ruduo, netrukus prasidės pirmas žiemos mėnuo, o su juo atkeliaus ir adventas. Šios keturios žiemos savaitės – rimties ir susikaupimo metas, kai turime laiko pagalvoti ir nuspręsti, kaip turime gyventi, ką turime nuveikti, kad ir mes patys, ir aplinkiniai būtų laimingesni ir gražiau gyventų, kad mūsų širdyse vyrautų ramybė ir harmonija.
Kol prasidės adventas, dar turime keletą dienų, kai galime pabūti drauge, priimti svečius ar patys aplankyti bičiulius ir smagiai praleisti laiką.
Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, Birštono vienkiemio bendruomenę aplankė svečiai iš Ežerėlio miesto Kauno rajone.
Ežerėlio ir Birštono vienkiemio bendruomenės palaiko gražius ir šiltus santykius, vieni pas kitus važiuoja į svečius su kultūrinėmis programomis, dalijasi gerąja patirtimi. Tad ir šį tamsų rudens vakarą Birštono seniūnijos salėje susirinkusiuosius linksmino trys Ežerėlio kultūros centro kolektyvai. Tačiau pirmiausia vakaro vedėja supažindino su vietove, iš kurios jie atvyko, kitaip sakant, papasakojo apie savo miestą, kuris yra Kauno rajone. Beje, buvo užduotas klausimas, kokie dar du miestai yra Kauno rajone, be Ežerėlio. Birštoniečiai teisingai atspėjo, kad tai Garliava ir Vilkija.
Kaip pasakojo vakaro vedėja, Ežerėlis –tai miestas, įsikūręs Kauno rajono pakraštyje, Kazlų Rūdos miškuose. Jame yra 17 gatvių, bažnyčia, kultūros centras ir kitos įstaigos. Ežerėlis nuo seno garsėjo lietuviškomis naudingomis iškasenomis – durpėmis. Ežerėlio gyvenvietė pradėjo kurtis Pirmojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai pradėjo sausinti durpyną ir kasti durpes, kurias vežė prie Nemuno ir baržomis gabeno į Vokietiją. Vėliau durpyną valdė švedai ir pagaliau lietuviai, kol Kauno savivaldybė leido durpyno darbininkams statytis gyvenamuosius namus ir čia kurtis ilgesniam laikui. Durpyne visada dirbo 500 žmonių, kurie ir išlaikė visą miestelį. Praeitais metais buvo atšvęstas durpyno šimtmetis. Ežerėliui miesto statusas buvo suteiktas 1956 m. Dabar Ežerėlyje gyvena per 2000 gyventojų, iš kurių, pasak bendruomenės pirmininkės, daugiausia moterys (pagal paskaičiavimus, moterų yra 492 daugiau negu vyrų). Todėl ir į rudenišką vakaronę atvyko moteriški kolektyvai. „Šiuo metu durpyną eksploatuoja taip pat vokiečiai. Manoma, kad durpių klodo užteks dar 15 metų, o vėliau čia žadama įsteigti ornitologinį draustinį. Aplink mus visur miškai, tad visą laiką klega paukščiai. Mūsų miškuose veikė partizanų būriai, todėl 70 proc. Ežerėlio gyventojų sudaro buvę tremtiniai ir jų palikuonys“, – pasakojo J. Malinauskaitė.
Po išsamaus pristatymo scenoje pasirodė moterų tercetas, vokalinis ansamblis „Svaja“ (vad. Rūta Mažeikaitė), šokių kolektyvas „Vijoklė“ (vad. Lina Kaminskienė).
Už puikų ir nuotaikingą koncertą birštoniečiai negailėjo plojimų ir padėkos žodžių. Kolektyvų vadovėms ir Ežerėlio kultūros centro direktorei dėkojo Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys ir renginių organizatorė Beata Klimavičienė.
