Radiolokatoriaus statybas Stakliškių seniūnijoje palaimino ir Prezidentė (GALERIJA)
Praėjusį penktadienį, gruodžio 6 d., Stakliškių seniūnijos Antaveršio kaime Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingai įmūrijo kapsulę su deklaracija, liudijančia apie vieną svarbiausių ilgalaikio oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos tobulinimo projekto etapų.
Deklaraciją prieš tai ceremonijos metu pasirašė šalies vadovė, Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Audronis Navickas, NATO ryšių ir informacijos agentūros atstovas Guy Feat, NATO paramos agentūros atstovas Manfred Eggers.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo NATO oro policijos Baltijos valstybėse misijos kariai, užsienio šalių ambasadoriai, LR Seimo narys Andrius Palionis, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Stakliškių seniūnas Gintautas Kaminskas bei kiti svečiai.
Tobulindama ir stiprindama taikos meto oro erdvės stebėjimo sistemą, Lietuvos kariuomenė atnaujina tris Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinius postus: Antaveršio k. (Prienų r. ), Ceikiškių k. (Ignalinos r.) ir Degučių k. (Šilutės r.).
Juose bus visiškai atnaujinta postų infrastruktūra (pastatyti nauji statiniai, įdiegtos ryšių sistemos ir kt.), įrengti nauji NATO šalies gamintojo tolimojo siekio radarai, pakeisiantys iki šiol turimus Rusijoje pagamintus tolimojo siekio radarus. Radiolokacinis bokštas Antaveršio kaime dabartinį aukščiu viršys bent keturgubai. Atsižvelgiant į prasidedančias dideles statybas šią vasarą iki radiolokacinio posto išasfaltuotas ir kelias nuo Užuguosčio.
Ilgalaikis strateginis projektas padės sustiprinti vieningą nacionalinę oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri yra NATO vieningos oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemos dalis. Tai didžiausias iki šiol Lietuvos indėlis plėtojant nacionalinius ir NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus.
Pasak Jos Ekscelencijos D. Grybauskaitės, pasitarus su NATO partneriais dėl Europos Sąjungos rytinės sienos ir oro erdvės apsaugos sustiprinimo, Prienų rajone bei kituose dviejuose rajonuose bus įrengti moderniausios ir NATO standartus atsitinkančios technologijos radiolokatoriai. Taip pat LR Prezidentė patvirtino, kad patys radiolokatoriai jau paruošti, todėl jų darbo pradžios laikas priklauso tik nuo infrastruktūros įrengimo.
Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas A. Navickas patvirtino, kad naujieji radarai ypač palengvins darbą, oro erdvė bus stebima kokybiškiau, sistemos rodmenys bus tikslesni.
Atnaujintų radiolokacinių postų teikiama radiolokacinė informacija užtikrins nepertraukiamą oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, reagavimą į galimus oro erdvės pažeidimus, perspėjimą apie grėsmes.
Su naujais radarais Lietuva taip pat užtikrins geresnį oro erdvės stebėjimą, kurį privalo garantuoti kaip NATO oro policijos misiją priimančioji šalis. Radiolokatorių kuriamas oro erdvės paveikslas pagerins sąlygas karo aviacijai, kovinių karinių oro pajėgų daliniams veikti, paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti.
Radarų pirkimų procedūras atliko ir pirkimo-pardavimo sutartį su NATO šalies gamintoju vykdo Krašto apsaugos ministerijos įgaliota NATO ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency, NCIA) ir NATO paramos agentūra (angl. NATO Support Agency, NSPA).
Tiesa, šis radiolokacinis postas vis dar yra minimas ir teismuose dėl greta stovinčių vėjo jėgainių statybos. Vos už poros kilometrų nuo radiolokacinio posto 2012 metais iškilo dvi vėjo jėgainės. Tačiau vėjo jėgainių likimas pakibo ant plauko 2014 m., kai jų statytojai kreipėsi į LR Energetikos ministeriją dėl leidimo pardavinėti pagaminamą elektrą. Paaiškėjo, kad remiantis 2012 m. kovo 26 d. išduotame vėjo jėgainės statybos vietos planavimo sąlygų sąvade nebuvo numatyta jokių šias statybas apribojančių sąlygų, o tų pačių metų liepos 27 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino ir statybos vietos detalųjį planą. Dar po kelių mėnesių, spalio 26 d., Lietuvos kariuomenės vadas išleido įsakymą, numatantį apribojimus vėjo jėgainių statyboms radiolokacinių postų apylinkėse. 2014 m. Lietuvos kariuomenė gavusi LR Energetikos ministerijos užklausą pastebėjo, jog vėjo jėgainių statyba prieštarauja teisės aktams. Tiesa, pasak Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo, kapitono Andriaus Ūso, vėjo jėgainių statybos apribojimus iš esmės numatė 2011 metais įsigaliojęs Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, tačiau 2012 m. rudenį Kariuomenės vadas tik patvirtino žemėlapį, kuriame išdėstė teritorijas, kuriose vėjo jėgainių statyba yra negalima ir kuris yra vidinio naudojimo dokumentas.
Suprantama, vėjo jėgainių statytojams nebuvo išduotas leidimas pardavinėti pagamintą elektros energiją, o Kariuomenės vado įsakymas buvo apskųstas teismui. Per šį laiką vienos iš jėgainių generatorius sugedo, o antroji vis dar sukasi. Prasidėję teisminiai ginčai ne tik įšaldė ne itin pigiai kainuojančių vėjo jėgainių panaudojimą, bet ir išryškino painius teisės aktų labirintus, jų nepastovumą ir kaitą, kas lemia ilgas dokumentų rengimo procedūras.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės atstovai teismui kaip vieną iš kaltininkų nurodę Prienų rajono savivaldybę dėl netinkamo valstybės aktų interpretavimo nors vėjo jėgainių statybai neprieštaravo ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o viena jėgainė net priduota valstybinei komisijai ir įregistruota VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Tuo tarpu Prienų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Dalia Joneliūnienė teigia, kad dauguma duomenų apie karinius objektus yra įslaptinti, todėl viešai neįregistruoti Lietuvos kariuomenės teritorijų apribojimų pokyčiai lieka nepastebėti.
Ne gana to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kuriuo taip pat buvo vadovaujamasi, papildomi punktai dėl radiolokatorių apsaugos zonų pradėjo galioti nuo 2012 m. birželio 8. Jos manymu, problema konkrečioje situacijoje ir kilo dėl Lietuvos kariuomenės radiolokacinio bokšto apsauginių zonų neįregistravimo VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei Prienų rajono savivaldybės administracijos neinformavimo. Ją stebina ir faktas, kad patvirtintą detalųjį planą patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri taip pat, nerado jokių trūkumų bei apribojimų, išdavė teigiamą patikrinimo išvadą, o vėliau vėjo jėgainė valstybinės komisijos buvo pripažinta tinkama naudoti ir įregistruota VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.
Lietuvos kariuomenės atstovai šioje situacijoje įžvelgia ir vėjo jėgainių statytojų piktnaudžiavimą. Pasak jų, statytojai privalėjo žinoti apie radiolokatoriaus buvimą ir galimus apribojimus aukštiems statiniams, tačiau derinti jų statybos net nesistengė. Pasak Lietuvos kariuomenės atstovų, vėjo jėgainės, būdamos arti radiolokatoriaus, tinkamam jų darbui paprastai trukdo vien tik dėl savo aukščio, tuo tarpu vėjo jėgainių, kurių sraigtai jau sukasi, sukeliamų trukdžių poveikis ir pobūdis bei skaičius yra kur kas didesnis.
Nors teisminiuose ginčuose vyksta šiokios tokios rokiruotės, panašu, kad naujojo radiolokatoriaus bokšto statybos pradžia bus ir vėjo jėgainių statybos pabaiga. 2012 m. rugpjūčio 22 d. LR Krašto apsaugos ministras patvirtino apribojimų vėjo jėgainių statyboms sąlygas, kuriose numatyta, kad apribojimai gali būti taikomi iki 60 km spinduliu nuo radiolokatoriaus. Remiantis šiomis sąlygomis, Prienų rajono savivaldybės teritorijoje negalėtų stovėti nei viena vėjo jėgainė. 2014 m. balandžio 29 d. kriterijai buvo pakeisti ir apribojimų teritorija vėjo jėgainių statyboms aplink Lietuvos kariuomenės valdomus radiolokatorius sumažėjo iki 30 km spindulio.
Radiolokacinių postų Antaveršio (Prienų r.) ir Degučių (Šilutės r.) kaimuose statybos darbus baigti planuojama kitąmet. Visišką operacinį pajėgumą postai pasieks iki 2019 metų. Radiolokacinio posto Ignalinos r. statybos prasidės vėliau. Viso projekto vertė siekia 60 mln. eurų.
Iškilmių metu svečius linksmino Lietuvos kariuomenės orkestras, o sušalusius šildė karšta arbata. Norintieji taip pat galėjo apžiūrėti mobilųjį radiolokacinį Lietuvos karinių oro pajėgų radarą „Giraffe“ bei priešlėktuvines-zenitines „Stinger“ sistemas.
