Svarbiausia – visus sutelkti bendram tikslui
Lapkričio 7 d. Nemuno kilpų regioninio parko Prienų lankytojų centre vykęs kraštiečių forumas „Drauge dėl Prienų krašto“ sukvietė nemažai garbių kraštiečių: LR Seimo narių, Prienų rajono savivaldybės, Tarybos, įvairių sričių verslo atstovų – tuos, kuriems nuoširdžiai rūpi, kokiame mieste gyvename ir kokiame gyvensime mes ir mūsų vaikai, vaikaičiai.
Sveikindamas susitikimo dalyvius ir džiaugdamasis nemažu susirinkusiųjų būreliu, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas prisiminė, kad mintis atnaujinti ir užmegzti naujus ryšius su kraštiečiais, gyvenančiais, plėtojančiais verslą kituose miestuose ar kitose šalyse, kad visi kartu, sutelkę jėgas, gyventų ir dirbtų dėl savo krašto, džiaugtųsi juo gražėjančiu, kad čia atsirastų daugiau darbo vietų, daugiau jaunų šeimų kurtų čia gyvenimą ir augintų vaikus, kilo prieš gerą mėnesį susitikime su Nemuno kilpų regioninio parko (NKRP) direktore, Visuomenės harmonizavimo parko vadovais.
Antrindamas merui administracijos direktorius Egidijus Visockas pabrėžė, kad tai, koks šis kraštas yra, priklauso nuo žmogaus. Direktorius palinkėjo, kad pirmasis kraštiečių susitikimas vestų Prienų kraštą į geresnę ateitį. Susirinkusius į NKRP lankytojų centrą pasveikino ir parko direktorė Dalia Kryžinauskienė.
Nors didžioji dauguma forume dalyvavusių kraštiečių bei dirbančių šiame krašte vieni kitus pažįsta, bet dalis jų – ypač jaunimo – susitiko pirmą kartą, nekalbant apie tai, kad ne kiekvienas žinojo, ką veikia, kokius verslus plėtoja jo kolega verslininkas, kaip sekasi jaunajam ūkininkui, kuo šiuo metu užsiima buvęs Seimo narys ar iškilus visuomenės veikėjas, gyvenantis Vilniuje. Toks susitikimas buvo puiki proga vieniems kitus dar geriau pažinti, todėl dauguma prisistačiusiųjų dėkojo merui ir susitikimo organizatoriams už gražią idėją, kuri, kaip pabrėžė LR Seimo narys Andrius Palionis, sutelkia kraštiečius bendram tikslui. Šio tikslo vedami į susitikimą atvyko ir Seimo nariai Vytautas Kamblevičius, Rimas Antanas Ručys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas ir kiti. Buvęs Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas, apgailestaudamas, kad jo kadencijos metu nebuvo galimybės gražinti Prienus ES lėšomis, pasidžiaugė, kad dabar tokios tikslinės lėšos ateina ir miestas taps dar gražesnis.
Forumo metu buvo išklausyti pranešimai, vyko diskusijos. Pirmasis pranešimą apie 2015–2020 metų finansavimo laikotarpio Prienų rajono savivaldybės tikslus, iššūkius ir galimybes skaitė Savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjas Vytautas Griauslys. Jis pabrėžė, kad naujasis finansinis laikotarpis svarbus Prienams tuo, kad miestas pateko tarp 23 miestų (tikslinių teritorijų), kuriuose sparčiau negu visoje grupėje mažėjo gyventojų, steigėsi mažiau įmonių. Šie miestai sulauks 110,6 mln. eurų paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją. Prienų miestas gali pretenduoti į beveik 4 mln. eurų paramą, kurią skirstys 9 ministerijos. Šiomis lėšomis bus galima finansuoti neišnaudotos, apleistos infrastruktūros ir teritorijų pakeitimą (persitvarkymą), sukuriant sąlygas pritraukti į jas naujas komercines veiklas, pritaikant socialinei infrastruktūrai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių veiklai, taip pat gauti finansavimą viešųjų erdvių (aikščių, skverų, parkų, poilsio zonų) įrengimui ar sutvarkymui, geriamojo vandens gerinimo įrenginių plėtrai, kraštovaizdžio apsaugai, šeimininkų neturinčių pastatų likvidavimui, komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo didinimui, šių įstaigų modernizavimui, neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimui, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrai, vietinių kelių vystymui, socialinėms veiklos, t. y. „minkštiesiems“ projektams. Pasak V. Griauslio, šiuo metu Savivaldybė jau yra sudariusi 12 preliminarių projektų, kuriems VRM yra pritarusi. Viena iš keliolikos priemonių, pagal kurias bus galima teikti paraiškas ir gauti finansavimą, – „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“. Pagal šią priemonę į tikslinių 10 teritorijų sąrašą pateko ir Jiezno miestas, kuriame bus galima įgyvendinti viešųjų erdvių sutvarkymo ir kitas veiklas.
Regioninio parko bendradarbiavimo su Prienų r. savivaldybe galimybes aptarė NKRP direktorė Dalia Kryžinauskienė. Ji apžvelgė pačius svarbiausius Prienų kraštui darbus ir veiklas, kurias atliko NKRP direkcija nuo 1997 m., bendradarbiaudama su Prienų r. savivaldybe, Prienų kelių tarnybos ir urėdijos darbuotojais. Iš jų paminėtini: pirmasis Tarptautinis medžio drožėjų simpoziumas, Nemuno krantinės rekonstrukcijos, Prienų bažnyčios tvoros atstatymo, Nemuno salų tvarkymo darbai, dviračių takas Žvėrinčiaus miške, Balbieriškio atodangos apžvalgos aikštelė, pažintinis takas Velniabliūdžio pelkėje (kurį žadama sutvarkyti naujuoju finansavimo laikotarpiu), skulptūrų ansamblis Giraitiškių poilsiavietėje, NKRP teritorijoje esančių kaimų pavadinimų ir ribų ženklai, informaciniai stendai, apžvalgos aikštelės seniūnijose.
Pasidžiaugdama bendradarbiavimu su Savivaldybe ir minėtomis tarnybomis, D. Križinauskienė ragino įsitraukti ir kitas institucijas bei visiems kartu, suvienijus jėgas, išsiaiškinus poreikius, dirbti bendram krašto labui.
Tęsdamas „ekskursiją“ po NKRP teritorijas, ekologas, mokslininkas Žydrūnas Preikša papasakojo apie gamtai vertingiausias, lankytinas vietas, kurias prižiūri, puoselėja NKRP, tokias kaip: Prienų šilas, garsėjantis turtinga retų rūšių augmenija ir išskirtinėmis lankytinomis vietomis, Nemuno salos (Bagrėno kalno papėdėje) – viena svarbiausių Lietuvoje mažųjų žuvėdrų perėjimo bei migruojančių paukščių apsistojimo vietų (joje vieną rudenį apsistojo apie 5000 įvairių ančių), Tartoko pelkė – Prienų pašonėje esanti ES svarbos gamtinė teritorija (joje auga vienos iš rečiausių augalų rūšių). Ž. Preikša puoselėja idėją sujungti šias dvi teritorijas turistiniu pažintiniu maršrutu ir parodyti žmonėms, kaip turėtų būti tvarkomos pelkių teritorijos. Tačiau pirmiausia reikėtų atsivežti laukinių egzotinių mėsinių galvijų, kurie, pasak ekologo, puikiausiai tinka ganytis pelkių teritorijoje ir yra geri pelkių „tvarkytojai“. Šios visos teritorijos gali tapti vertingais pažintiniais turistiniais takais, pritrauksiančiais į Prienų kraštą turistus.
Ekologas atkreipė dėmesį ir į Kašonių ežerą, kuris taip pat yra svarbi paukščių perėjimo ir migracijos teritorija, lengvai stebima ir lengvai pasiekiama potencialių turistų, tik joje reikėtų įrengti sustojimo vietą ir stebėjimo platformą. Tačiau Savivaldybė, pabrėžė Ž. Preikša, turėtų įsteigti draustinį, kad bent perėjimo laikotarpiu (balandžio, gegužės, birželio mėnesiais) žvejai neplauktų į ežerą žvejoti. Baigdamas ekologas akcentavo, kad dabartinis parko tikslas – išsiaiškinti NKRP teritorijoje augančius aukščiausius ir storiausius medžius.
Prienų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėja Dalia Joneliūnienė, skaitydama pranešimą „Viešųjų erdvių pritaikymo galimybės Prienų r. savivaldybėje“, kalbėjo apie šiuo metu vykdomus respublikinės reikšmės projektus bei planuojamus vykdyti ES lėšomis Prienuose ir Jiezne. Nemažai idėjų būsimiems viešųjų erdvių sutvarkymo ir pritaikymo projektams buvo pateikta iliustruotais pasauliniais pavyzdžiais, raginant nebijoti fantazuoti ir pritaikyti kai ką iš kitų šalių savo krašte.
Kai kurie modernūs ir patrauklūs lankytojui bei turistui viešųjų erdvių panaudojimo elementai – SPA centras, 5 žvaigždučių viešbutis, didžiausias Baltijos šalyse hipodromas, žirgynas, erdvės, pritaikytos poilsiui ir darbinėms konferencijoms bei kt. – jau dabar matyti Prienų rajone, Vazgaikiemyje, įsikūrusiame Visuomenės harmonizavimo parke. Jo atstovas Artūras Pitkauskas pasidalino mintimis apie verslo planus ir vizijas bei viltis, kaip Prienų kraštą padaryti dar patrauklesnį čia gyvenantiems ir jį lankantiems žmonėms. Jaunasis verslininkas siūlė nesižvalgyti į kitus miestus, šalia esantį Birštoną, nekopijuoti to, kas yra kitur, bet pamąstyti, kaip remtis tuo, kas jau padaryta Prienuose. Ir, svarbiausia, ne konkuruoti, bet jungtis. Pasak jo, verslo atstovai yra atviri partnerystei ir pasiruošę bendradarbiauti tiek su Prienų r. savivaldybe, tiek su NKRP, tiek su kitomis kūrybinėms paieškoms ir pažangioms idėjoms atviromis Prienų krašto verslo struktūromis. Visuomenės harmonizavimo parko atstovas neatskleidė visos ateities koncepcijos (nes jai įgyvendinti, anot jo, būtina ir sunkiausia – suvienyti žmones bendram tikslui), tačiau sakė turintis viziją, kaip Prienus paversti turistinės traukos centru, kaip išnaudoti Pociūnus kaip jungtį su Visuomenės harmonizavimo parku, kaip apjuosti Prienų kraštą turistiniais maršrutais, dviračių takais ir pan.
Savo vizija, kaip panaudoti Pociūnų galimybes, pasidalino Kauno parašiutininkų klubo vadovas Kęstutis Milušauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad Pociūnai – ne vien sklandymo sportas, bet ir parašiutizmo sporto centras, kuriame treniruojasi dvi Lietuvos komandos, kur šuoliai parašiutu skaičiuojami tūkstančiais, o vien per penkis šių metų mėnesius jau atlikta 1300 šuolių, kuriuos atliko ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir atvykstantys užsieniečiai. Klubo direktoriaus vizija ir ilgametė svajonė – išspręsti parašiutizmo sporto sezoniškumo klausimą, įrengiant „Vėjo tunelį“ („Vėjo tunelis“ – laisvo kritimo simuliacija), kuris leidžia pajusti leidimosi parašiutu jausmą žemėje.
Diskusijų metu savo mintimis ir įspūdžiais pasidalino bei naujų idėjų ir minčių dėl būsimų sumanymų pateikė buvusi žiburietė, SEB banko departamento direktorė Indrė Bartulytė-Užupė, buvęs ilgametis Prienų kelių tarnybos viršininkas Henrikas Radvilavičius, bitininkystės įmonės direktorius Gediminas Olsevičius, iš Skriaudžių kilęs ir Vilniuje gyvenantis Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Ričardas Ališauskas, Prienų rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Jakinevičienė, signataras Egidijus Bičkauskas ir kiti. Visi kalbėjusieji išreiškė nuoširdų rūpestį Prienais ir jų ateitimi, siūlė įvairias idėjas ir galimus projektus. Daugumą forumo dalyvių teigiamai paveikė iš Jiezno kilusio garbaus kraštiečio E. Bičkausko pasiūlymas surengti apklausą ar konkursą spaudoje, kad patys žmonės galėtų siūlyti Prienų vizijos idėjas, ko labiausiai reikia kraštui ir jo žmonėms, kaip sukurti čia gražesnį ir geresnį gyvenimą. Galbūt, anot jo, iš šimto pasiūlymų 99 proc. bus nieko vertų, tačiau vieną bus galima įgyvendinti.
Ilgai trukusio, tačiau prasmingai praėjusio kraštiečių susitikimo pabaigoje buvo sukurta darbo grupė, kuri tęs darbą. O pirmasis kraštiečių susitikimas „Drauge dėl Prienų krašto“ – ne paskutinis ir, tikėkimės, jo metu kilusios idėjos ir mintys bus panaudotos geresniam krašto žmonių gyvenimui kurti.
