Pirmadienį prasidėjo Šiaurės šalių bibliotekų savaitė

Lapkričio 9-ąją, pirmadienį, prasidėjo Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, vėl sukvietusi mažus ir didelius tamsiais rudens vakarais pabūti kartu su knyga, prisiminti skaitymą balsu, kai vienas skaito, o visi tyliai klausosi, piešdami savo sąmonėje neįprasčiausius vaizdus.

Pirmąją Šiaurės šalių bibliotekų savaitės dieną, pirmadienį, Birštono gimnazijos pradinukai atėjo į Sakralinį muziejų. Pirmieji Draugystės pamokėlei susikaupė pirmokėliai, o vėliau ir ketvirtokai.

Šiais metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitei pasirinkta draugystės tema, tad į netradicinę pamokėlę susirinkę vaikai bandė įvardyti, kas yra draugystė, o kas tikras draugas. Daug minčių išsakė ketvirtokai, mokytojos Romos Malinauskienės auklėtiniai, kurie jau didesni ir įdomiai mąsto apie draugus.

Muziejininkė Daiva Valatkienė paprašė įvardyti, kas yra draugystė, kaip vaikai ją supranta. Daugelis vaikų labai gražiai tai paaiškino, primindami, koks turi būti draugas, koks turi būti pats, kad būtum tikras draugas. Visi vardijo įvairius draugo ir draugystės požymius ir savybes. Juk draugystė – vienas svarbiausių tarpusavio santykių. Mažai kas gali mums suteikti didesnį saugumo jausmą nei žinojimas, kad turi gerą draugą. Vaikai prisiminė, kad draugystė gali būti ne tik tarp bendraamžių ir skirtingų kartų, su tos pačios ir priešingos lyties žmonėmis, draugais laikome ir senelius, ir tėvelius, ir savo augintinius. Galime būti geru draugu patys sau ir beveik nepažįstamiems. D. Valatkienė priminė, kad draugystė tiesia tiltus – tarp žmonių, tarp šalių. Draugystė ir bendradarbiavimas peržengiant savo šalies ribas yra svarbus veiksnys siekiant pasaulyje išsaugoti taiką ir tarpusavio supratimą. Bendra istorija, kultūrinis ir kalbinis artumas skatina mus draugauti su artimiausiomis kaimynėmis, geriau pažinti vieniems kitus. O Šiaurės šalių bibliotekų savaitė dar labiau sustiprina mūsų draugystę, nes mes susirenkame ir skaitome kartu Šiaurės šalių literatūrą, taip geriau pažindami savo kaimynus.

Visi vaikai pamokėlės metu turėjo lapelius su užrašytomis mintimis apie draugus ir galėjo pakomentuoti bei papasakoti, kaip supranta lapelyje užrašytą mintį.

Po bendro pokalbio ir diskusijų vis gavo po gabalėlį meduolinės tešlos, kurią iškočioję turėjo išspausti širdutę. Kadangi kitai širdelei tešlos buvo mažoka, teko savo atlikusį gabalėlį sujungti su draugo turima tešla ir vėl gaminti širdelę. Nuo jos likusią tešlą vėl reikėjo lipdyti su kito likusia meduoline mase.

Kol draugystės meduoliai (ar sausainiai) kepė, vaikai antrame muziejaus aukšte susirinko paskaityti knygą. Visi susėdo ratu, viduryje degė jų pačių pagaminti žibintai, o mokytojos padėjėja Jurgita Suchockienė buvo pasirengusi paskaityti gražią knygą. Ir kokią gi knygą skaitė Jurgita? Vos pamatę daugelis atspėjo, kad tai Astridos Lingren knyga „Pepė Ilgakojinė“, kuriai šiemet sukanka 75 metai. Taigi, ne viena karta užaugo su šia nepaprasta linksmuole, pramuštgalve ir drąsia mergaite skirtingomis kojinėmis ir į šalis styrančiomis kasytėmis, visada turinčia savo nuomonę ir mokančia ją apginti. Dažnas puikiai įsivaizdavo Pepę gyvenančią Viloje Vilaitėje ir „komanduojančią“ ne tik savo geriausiems draugams Tomiui ir Anikai, bet ir nuolatiniams palydovams beždžionėlei ir arkliui.

Vaikai klausėsi pasakojimo, kaip Pepė su savo draugais šventė gimimo dieną, ir kiekvienas slapčia svajojo, kad būtų puiku pakliuvus į tokią šventę, be suaugusiųjų, su daugybe nuotykių.

Netrukus maloniai pakvipo iškeptos meduolinės širdelės, kurias visi mielai pasidalijo ir skaniai valgė.

Ruošdamiesi Šiaurės šalių bibliotekų dienai, ketvirtokai pasigamino ne tik gražių šviesos žibintų, bet ir pasidarė Draugystės knygą, kurioje nupiešė, kaip įsivaizduoja draugystę.