Prienų vaikai – garsūs pasaulio žmonės. Bliuma Zeigarnik (1900–1988)

Prienai nuo pat XVII amžiaus iki 1941 m. buvo daugiatautis miestas. Tad savo veikla Prienus garsino ne tik lietuviai ir lenkai, bet ir žydai bei vokiečiai. Jie visi buvo ir liko neatskiriama miesto istorijos dalis, be jų visų neįmanomas ir istorinio-kultūrinio paveldo supratimas.

Būsimoji psichologijos įžymybė, psichologė ir psichiatrė Bliuma Gerštein gimė 1900 m. lapkričio 9 d. (kai kur klaidingai teigiama, kad 1901 m. – V. K.) Suvalkų gubernijos Marijampolės apskrities Prienų mieste. Jos tėvai Vulfas ir Ronia Geršteinai Prienuose, gatvėje už dabartinio kultūros ir laisvalaikio centro, turėjo savo krautuvę. 1912 m. Bliuma baigė II žydų ir liuteronų pradžios mokyklą. Jos mokytojas buvo Augustas Betcheris (Памятная книжка Сувалскои губернии на 1912, Сувалки, 1912, с. 163).

1915 m. liepos mėnesį caro valdžia, nepasitikėdama žydais, ištrėmė juos į Baltarusiją. 1916–1919 m. Bliuma mokėsi Minske, kur baigė E. D. Reiman-Dalmatovskos gimnaziją. Minske ji sutiko ir įsimylėjo vokiečių žydo pirklio sūnų Albertą Zeigarniką. 1921 m. jiedu sukūrė šeimą ir išvyko į Berlyną. Tais pačiais metais Bliuma įstojo į Berlyno universiteto Filologijos fakultetą.

Berlyno universitete (1921–1927)

Iš pradžių filologijos fakultete Bliuma susidomėjo vokiečių dialektologija, išmoko 9 vokiečių kalbos dialektus. Tačiau greitai ją labai patraukė profesoriaus Marko Vartchaimerio psichologijos paskaitos. 1924 m. ji pradėjo lankyti Kurto Levino asmenybės psichologijos seminarą. Bliuma domėjosi asmenybės motyvacija, poreikiais ir adaptacija visuomenėje. Įgytas žinias ji panaudojo dirbdama profesoriaus K. Goldšteino klinikoje.

Būtent studijų Berlyno universitete metu po keleto eksperimentų 1925 m. Bliuma Zeigarnik, dirbdama kartu su profesoriumi Kurtu Levinu, atrado vieną psichologijos mokslo dėsningumą, kuris visame pasaulyje žinomas kaip Zeigarnik efektas.

                Zeigarnik arba nebaigto veiksmo efektas

Eksperimento metu eksperimentatorius prašė tiriamųjų per tyrimo pradžioje neapibrėžtą laiką atlikti keletą užduočių. Vėliau tiriamiesiems nebuvo leista kelių užduočių baigti, aiškinant laiko stoka. Po to tiriamieji buvo paprašyti išvardyti visas užduotis, kurias jie įsiminė. Paaiškėjo, kad nutraukus užduočių sprendimą, susidaro tam tikras emocinės įtampos lygis, kuris įtvirtina tą „nepasitenkinimą“ atmintyje. Beveik visi du kartus išvardijo tas užduotis (1, 9), kurių atlikimas buvo nutrauktas. Taigi nutrauktos užduotys, veiksmai žmogaus atmintyje išlieka labiau negu įvykdyti (http://www.psychwiki.com/wiki/Zeigarnik_Effect, http://www.feministvoices.com/bluma-zeigarnik/,https://www.google.com/search?client=opera&q=užusienis&sourceid=opera&ie=UTF-8&oe=UTF-8#q=bliuma+zeigarnik).

Zeigarnik efektas veikia ir politikoje, kur jį galima dar suprantamiau paaiškinti. Pavyzdžiui, Prienų krašto žmonės užmirš bereikšmį vietos valdžios polinkį „brežneviškai“ arba vaidinant prezidentūrą fotografuotis visose šventėse, ypatingai save, kad ir nepelnytai iškeliant Vasario 16-ąją. Bet niekuomet nebus užmiršta, kad dešimtmečius kraštas yra maitinamas netęsimais pažadais. Neužmirš ir to priežasties. Anot pačių krašto žmonių ir palyginus su kitomis savivaldybėmis, krašto augimo nebuvimą lemia anaiptol ne nesurenkami mokesčiai, o porą dešimtmečių besitęsianti valdymo koma. Nėra pasiruošusių vadybininkų, novatoriškų idėjų ir asmenybių auros. Kai to nėra, kai dar nėra ir reiklumo tą pačią valdžią išrenkantiems, jos struktūrose dirbantiems pavaldiniams, tai šiems tada ypač gerai. Jie tada tik ūbauja ir „atsėdi valandas“. Jie – tik ataskaitų pilotai, o kūrybiškumo ir pilietiškumo juose neužčiuopsi! Tada net ir viešojo tualeto neįrengimas, pagal Bliumą Zeigarnik, bus ilgai atsimintas, nes jis mieste tapo neįveikiama problema, „vadovavimo“ pavyzdžiu.

1927 m. Bliuma baigė Berlyno universitetą, gyveno ir dirbo Berlyne iki Hitlerio išėjimo į politinę areną, kai Vokietijoje pradėjo nežabotais tempais reikštis antisemitizmas.

  Sovietų Sąjungoje 1931–1988

Zeigarnik šeima atvyko į Maskvą. Sovietų Sąjungoje buvo vertinama B. Zeigarnik mokslinė veikla. Ji tapo profesoriaus P.Vygodskio artimiausia padėjėja, dirbo Aukštosios nervinės veiklos mokslinio tyrimo institute, taip pat Eksperimentinės medicinos instituto Psichoneurologijos klinikoje. B. Zeigarnik – sovietų eksperimentinės psichopatologijos pradininkė.

Jos vyras karininkas 1940 metais tapo stalininių represijų auka ir buvo nuteistas „10 metų be teisės perregistruoti“. Tai reiškė sušaudymą.

Antrojo pasaulinio karo metais B. Zeigarnik kartu su vaikais, dviem sūnumis, iš Maskvos pasitraukė į Uralą, kur kartu su A. Lurjė ir kitais žymiais psichologais dirbo neurochirurgijos ligoninėje ir taikė naujus sunkių sužeidimų reabilitacijos metodus.

Pasibaigus karui, ji vadovavo Maskvoje įsikūrusio Psichiatrijos instituto Psichologijos laboratorijai. Čia Bliuma ir sukūrė naujos psichologijos krypties – eksperimentinės psichopatologijos pagrindus.Tačiau 1950 m. ji vėl nukentėjo nuo stalinizmo. Stalininės kampanijos prieš kosmopolitizmą metu ji buvo atleista iš laboratorijos vadovės pareigų ir pašalinta iš pačios laboratorijos. Tik 1957 m. ji buvo sugrąžinta į buvusias pareigas ir dirbo iki 1967 metų (Яровицкий Б.(составитель). 100 великиx психологов, Москва, 2004, c. 157).

Bliumos Zeigarnik darbų reikšmę pasauliniam psichologijos mokslui ir psichiatrijai parodo tai, kad 1978 m. mokslininkė Rusijoje gavo I-jo laipsnio Lomonosovo apdovanojimą, o 1983 m. – Amerikos psichologų asociacijos Kurto Levino apdovanojimą. Bliuma Zeigarnik mirė 1988 m., palaidota Maskvoje.

Prienų mieste gimusi pasaulinio lygio mokslininkė, psichologė ir psichiatrė, visuomet pasisakė prieš masinį psichiatrijos naudojimą gydant žmones. Nagrinėdama žmonių psichikos ligas, ji pabrėždavo, kad kritiškai mąstanti asmenybė gali pati „susiremontuoti“ ir išspręsti savo problemas. Ar mokslininkė bandė prieštarauti psichiatrijos naudojimui prievarta gydant antisovietinius disidentus Sovietų Sąjungoje, dar reikėtų pasiaiškinti.

Bliumos Zeigarnik atrastas metodas, jos biografija daro kasdieninę įtaką Prienų įvaizdžiui pasaulyje. Juk tūkstančiuose enciklopedijų, žinynų nuolat minimas ir jos gimtasis miestas – Prienai. Dar reikėtų patyrinėti, ar Bliumos tėvai sugrįžo į Prienus, ar liko Baltarusijoje. O gal Bliuma Zeigarnik tarpukariu dar yra buvusi Prienuose? 1971 m. ji yra Vilniaus universitete skaičiusi paskaitų ciklą, bet į Prienus vykti neturėjo dėl ko. Ar tai nesvarbu? Dėl Prienų valdininkų vangumo, tingumo čia, kitaip negu kitose savivaldybėse, neminima Europos žydų paveldo diena, kuri galėtų populiarinti Prienus. Juk turime ir kitų pasaulinio lygio vardų. Ką pasakysi, bet dar iš didesnio dvasinio suglebimo ir nykumo jau keli metai Prienų savivaldybės asmenys, kaip niekur kitur, net neparodo pagarbos nužudytiems žydams jų genocido dieną. Reikia tik stebėtis, kad tuo dar nesusidomėjo Europos spauda ar litvakų organizacijos, kurios „papildytų“ ir šiaip jau blankų Prienų reputacijos įvaizdį keliems dešimtmečiams?!

Istorikas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys Vytautas Kuzmickas