Kalėdinė dovana – nemokama fotosesija
Kasmet šimtai fotografų visame pasaulyje vieną gruodžio šeštadienį susiburia tam, kad nemokamais portretais nudžiugintų žmones, negalinčius užsisakyti profesionalių fotografų paslaugų: vienišas mamas ar tėčius, daugiavaikes šeimas, be tėvų likusius našlaičius, sunkiai sergančiuosius ar senyvo amžiaus žmonės.
„Help Portrait“ – tai tarptautinis projektas, Lietuvoje vykstantis trečius metus. Fotografai, stilistai, kirpėjai ir makiažo meistrai skiria savo laiką, techniką ir talentą tam, kad padovanotų džiaugsmo tiems, kuriems šiame gyvenime sekasi mažiau.
Prie „Help portrait“ projekto prisijungė ir grupė Kauno technologijos universiteto fotostudijos fotografų (profesionalų ir mėgėjų) ir stilistų bei makiažo meistrų iš kitų studijų, kurie aplankė Prienų bendruomenės vaikų dienos užimtumo centrą ir padovanojo puikią kalėdinę dovaną vaikams ir jų šeimoms.
Iš pradžių susirinkusieji jautėsi nedrąsiai, tačiau apsupti „Help Portrait“ organizatorių šilumos, rūpesčio ir patys ėmė šypsotis, drąsiau jautėsi prieš fotoobjektyvą. Modeliai greitai rado bendrą kalbą su draugišku kolektyvu: fotografais, kirpėjais, makiažo meistrais ir kitais darbuotojais. Visą dieną vykusios fotosesijos metu „Help-portrait“ projekto dalyviai dalinosi savo žiniomis ir patirtimi su juos apspitusiais smalsiais vaikais, pasakojo, kodėl jie tai daro nemokamai. Paaiškino, kas yra kilnojamoji fotostudija, kam reikalingi dideli juodi skėčiai. Kol vieni vaikams aiškino ir rodė, kaip gimsta fotografija, kiti žaidė žaidimus ar kalbėjosi vaikiškomis temomis.
Po šėlionių kilnojamoje fotostudijoje, įtempto darbo kompiuteriu, renginio dalyvių laukė dovana – įrėminta gražiausia nuotrauka ir kompaktinis diskas su fotosesijos nuotraukomis. Geriausias atlygis organizatoriams buvo džiugios šypsenos, nušvietusios Vaikų dienos užimtumo centro vaikų ir jų tėvelių veidus, ir mintis, jog pavyko praskaidrinti šių žmonių kasdienybę.
Justina Švedaitė, viena renginio Prienuose organizatorių, patikino, kad žmonės labai džiaugiasi šiuo projektu, nors šalyje jis dar nėra labai žinomas ir populiarus. Ji džiaugėsi, kad prie „Help portrait“ organizavimo prisidėjo daug gerų žmonių, rėmėjų, nors daugumą paslaugų studijos nariai teikia iš savo lėšų: naudoja nuosavus kompiuterius, fotoaparatus, kosmetikos priemones. Paklausta, kuo skiriasi šių metų projektas nuo praėjusiųjų, Justina atsakė, kad pernai KTU fotografijos studija surengė didelę fotosesiją „Megos“ pramogų ir prekybos centre, o šiais metais nutarė išvažiuoti į rajonus. Trys KTU fotostudijos komandos išsibarstė po mažus miestelius.
Paklausta, kaip atrinko „Help portrait“ dalyvius, Justina atsakė, jog tuo pasirūpino Prienų bendruomenės pirmininkė, pati iš Jiezno miestelio atvežusi vaikus. Pokalbio pabaigoje mergina išreiškė viltį, kad kitąmet prie šios kilniuos akcijos prisijungs daugiau fotografų ir kitų sričių meistrų, o akciją pavyks surengti jau kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
KTU fotostudijos prezidentė Gintarė Žaltauskaitė pridūrė, kad pernai akcija buvo masiškesnė, galbūt dėl to, kad vyko didesnėje erdvėje. Šių metų akcija skyrėsi dar ir tuo, kad skirtinga buvo ir dalyvių paieška: viena komanda išvyko į Šveicarijos kaimelį, kita – į Kėdainių rajoną, o jie pasirinko Prienus. Dvejus metus projekte dalyvaujanti studentė neslėpė, kad šios akcijos metu ji pasikraunanti energijos, darydamas gera vaikams.
Pagrindinis minimo renginio, kurio pagalba fotografijos pasaulyje yra žengiamas didelis žingsnis į priekį, tikslas yra suteikti žmogui unikalią galimybę susigrąžinti pasitikėjimą savimi ar tiesiog nusišypsoti. KTU fotostudiją baigęs ir akcijoje jau antrus metus dalyvaujantis Linas Bučinskas papasakojo, kad šis judėjimas gimė Amerikoje2009 m., kai vienas fotografas patalpino informaciją apie būsimą projektą internetinėje svetainėje. Netrukus daugybė fotografų prisijungė prie renginio pradininko ir informacija sparčiai pasklido po visą pasaulį. „Tai gražus fotografų judėjimas. Jis visame pasaulyje vienodas, yra nustatytos pagrindinės taisyklės, kurių laikomasi, o visa kita priklauso nuo fotografų iniciatyvos“, – sakė Linas. Jo teigimu, visuomenė į šią akciją reaguoja kaip į naujovę, keliančią daug klausimų. Bet, anot jo, kai išaiškini taisykles, sutinka palankiai. „Mes tai darydami einame lengvesniu keliu – susitariame su bendruomenėmis, seniūnais, vietos valdžia. Kur kas sudėtingiau būtų prikalbinti žmones gatvėse“, – teigė fotografas. Paklaustas, kaip galima atrinkti žmones, Linas atsakė, kad pasaulyje (ir Lietuvoje) buvo apie tai diskutuojama. „Manau, jeigu žmogus ateina, vadinasi, jam to reikia. Šiais metais pasirinkome tokį būdą, kitais metais galbūt mėginsime norinčiųjų fotografuotis ieškoti gatvėje. Mes labai daug žmonių nepasiekiame“, – sakė L. Bučinskas.
Atsakydamas į klausimą, kokią naudą jam asmeniškai duoda dalyvavimas tokioje akcijoje, Linas atsakė: „Tai yra dovana. Aš stengiuosi nepasiimti nieko, kas susiję su fotografija: nepasiimu nuotraukų, nespausdinu jų kažkur – tai yra tiesiog moralinis pasitenkinimas. Pavyzdžiui, pernai buvome vienuose vaikų namuose. Tai man buvo naujas potyris. Fotografavome pačių mažiausiųjų grupėje. Tik mums įėjus, visi sušoko ant kojų, glaudėsi, žiūrėjo plačiomis akimis. Buvo jautrus momentas ir įdomu stebėti, kaip jie reaguoja į patį procesą. Išgirdome daug istorijų apie vaikus, jų gyvenimo istorijas. Tai buvo vienos dienos, bet nepamirštamas įspūdis“.
Prienų bendruomenės pirmininkės Auksės Grižaitės teigimu, ne visas kviečiamas šeimas pavyko prikalbinti ir Prienuose. Žmonės apie tokį projektą nebuvo girdėję, todėl kai kurie į pasiūlymą atvykti fotografuotis ir nemokamai gauti šeimos ir vaikų nuotraukas reagavo atsargiai arba net įtariai, kiti tiesiog pabūgo. Iki sutartos dienos buvo užsiregistravę dvidešimt vaikų, tarp kurių ir grupelė Specialiojo ugdymo skyriaus mokinių, gyvenančių Jiezno vaikų globos namuose, bei keletas šeimų, tačiau iki 17 val. atvyko ir daugiau.
– Aš mačiau labai didelį susidomėjimą fotosesijos dalyvių akyse, didelį dėkingumą. Patenkintos mamos, laimingi vaikai, vaikštantys apsikabinę savo nuotraukas. Vienas berniukas iš Globos namų prašė: „Vežkit mane greičiau, aš noriu atsivežti savo mažą sesutę“. Dėkojame Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus nariui Puišiui, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojai Loretai Jakinevičienei ir projekto organizatoriams už gražią kalėdinę dovaną vaikams, – žvelgdama į laimingas vaikų akis džiaugėsi Prienų bendruomenės pirmininkė A. Grižaitė. Šalia stovintis Vaikų globos namų auklėtinis Tomas neslėpė džiugesio ir laimės, tačiau nuotrauką sakė pasidėsiantis į stalčių. „O kam ją matyti visiems“, – atsargiai svarstė vaikinukas. Gal Tomas nori tyliai džiaugtis savo kalėdine dovana, o gal nenori kelti liūdesio ar pavydo kitiems draugams.
Roma Sinkevičiūtė
