Kapines pamiršo ne visi
Senosios pamirštosios Prienų kapinės. Paslaptimis apipintos, net mažumėlę bauginančios. Jose jau seniai nebelaidojama. Krintantys senųjų klevų lapai, storu patalu nuklojantys apsamanojusius antkapius ir kažkada buvusius, seniai užžėlusius takelius… Vėlinės – susikaupimo metas. Savitas apmąstymams apie išėjimą į Amžinybę nuteikiantis metų laikas.
Prienų bendruomenės vaikų dienos užimtumo centro vaikai, išklausę paslaptingo savanorės Lauros pasakojimo, prieš Vėlines pasišovė sutvarkyti nors dalelę šių apleistų kapinių.
Oras pasitaikė nuostabus. Švietė saulė. Ginkluoti grėbliais, kastuvėliais ir pačių gamintomis gėlių puokštelėmis, kovingai nusiteikę vaikai kartu su Prienų bendruomenės darbuotojomis bei savanorėmis atžygiavo į kapinaites. Visi išsidalino įrankius, pasiskirstė tvarkomus plotus, ir darbas užvirė. Energingieji išdykėliai kapinėse tapo tylesni. Vaikai sugrėbė lapus ir išnešė juos iš kapinių teritorijos. Po to apleistus kapus papuošė savo gamybos puokštelėmis ir uždegė žvakeles.
