Ilgametis darbas įvertintas medaliu

Birštone Saulius Smailys gerai pažįstamas ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunimui. Jis nuolat būna visų organizuojamų sporto renginių sūkuryje, visada turi įdomių sumanymų ir planų bei noro juos įgyvendinti. Visada geros nuotaikos, energingas ir sumanus vadovas yra gerbiamas savo kolektyvo, vertinamas savivaldybės vadovų. Todėl nebuvo netikėta, kai  jo darbinė veikla buvo įvertinta tokiu svarbiu apdovanojimu. Lapkričio 8 d. Birštono sporto centro direktorius Saulius Smailys jubiliejinio 60-ojo gimtadienio proga buvo apdovanotas medaliu „Už indėlį į Lietuvos sporto plėtrą“.

Saulius Smailys gimė ir augo Prienų rajone, Pažėrų kaime, netoli Veiverių miestelio, geležinkelio darbininko šeimoje. Mamai teko rūpintis septyniomis augančiomis atžalomis. Pirmieji vaikystės ir mokyklos metais praėjo Pažėruose, kur lankė aštuonmetę mokyklą, o brandos atestatą gavo Veiverių vidurinėje.

– Besimokydamas vidurinėje mokykloje pasirinkau dviračių sportą. Treniruodavausi kasdien nuvažiuodamas 50-100 km, dažnai dalyvaudavau varžybose, taikiau į Lietuvos geriausiųjų dešimtuką. Stoti į tuometinį LKKI ruošiausi savarankiškai. Netoliese esančiame miškelyje buvau įsirengęs trasą, prie namų – skersinius. Juk kaimo žmonės įtariai žiūrėjo į sportininkus, reikėjo vengti pašalinių akių, – su šypsena prisiminė kelią į sportą S. Smailys.

Sėkmingai įstojo institutą ir pradėjo studijuoti, tačiau per varžybas patyręs traumą dviračių sporto turėjo atsisakyti. Prorektoriui pasiūlius, perėjo į irklavimą ir jau antrais metais su studentų aštuonviete valtimi jaunimo pirmenybėse iškovojo III vietą ir sporto meistro vardą. Neblogų rezultatų pasiekė per visus ketverius studijų metus, tačiau baigiant mokslą komanda išsiskirstė, kiekvienas patraukė savais keliais,  ir bendros treniruotės tapo neįmanomos.

S. Smailys gavo paskyrimą į Kauno siuvimo fabriką „Spalis“, dirbo sporto metodininku. Jaunam specialistui darbas įmonėje nebuvo prie širdies, nepatiko ten buvusi nepalanki aplinka ir tradicijos. Netrukus darbinę veiklą tęsė Jonučių vidurinėje mokykloje, kur vaikams vedė kūno kultūros pamokas.

1977 m. Birštone kūrėsi Žalgirio draugijos vaikų ir jaunimo sporto mokykla. S. Smailys čia įsidarbino irklavimo sporto treneriu. Virš mokyklos esančiame kambarėlyje apsigyveno, o netrukus ir sukūrė šeimą. Kol gavo pilną darbo krūvį sporto mokykloje, papildomai dirbo renginių organizatoriumi ir metodininku „Versmės“ sanatorijoje. Žiemos metu teko padirbėti ir kūriku Birštono komunalinių įmonių kombinate.

Pasak pašnekovo, jo tikslas buvo dirbti irklavimo treneriu. Tai nesunkiai pavyko įgyvendinti, nes Birštone pradėjo veikti olimpinė irklavimo bazė, atsirado galimybė atsirinkti talentingiausius ir pajėgiausius sportininkus ir iš kitų šalies vietovių. Irklavimui vystytis buvo sudarytos geros sąlygos. Čia jaunimas ne tik treniravosi, bet ir mokėsi, gyveno. Tai buvo geri metai, kai klestėjo ir irklavimo sportas. Olimpinėje bazėje visada būdavo daug žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš visos Tarybų Sąjungos. Jie čia treniruodavosi, buvo organizuojamos stovyklos.

Atėjo Nepriklausomybės metai, keitėsi laikai ir pati sistema. 1992 metais, kai Olimpinė irklavimo bazė buvo perduota Lietuvai, netrukus vadovauti šiam sporto objektui buvo pavesta S. Smailiui.

– Bazę tai perdavė, o finansavimą skirti pamiršo, reikėjo išgyventi patiems. Net reikalingiausiam remontui nebuvo lėšų. Dešimt metų gyvenome labai kukliai, skaičiavome kiekvieną centą, iš to, ką gaudavome iš savivaldybės, stengėmės  išsilaikyti. Mažiau atvykdavo stovyklautojų, nebuvo aktyvaus sportinio gyvenimo.  Tačiau dažnai lankydavosi valstybiniai inspektoriai, – pasakojo S. Smailys.

Netrukus Birštono savivaldybės tarybos sprendimu buvo įkurtas sporto klubas, kuris koordinavo visų sporto šakų veiklą.

1998 m. kovo 9 d. S. Smailys paskiriamas sporto centro direktoriumi, lygiagrečiai vykdant ir irklavimo bazės direktoriaus pareigas. Anot jo, sunkiausi darbo metai buvo irklavimo bazėje, vėliau sporto centre, kai teko persiorientuoti į naują darbo specifiką. Sunku buvo dar ir todėl, kad S. Smailys nemokėjo dirbti atmestinai ir nesąžiningai, buvo įpratęs viską padaryti iki galo.

– Man sportas yra gyvenimo būdas, ir aš noriu dirbti taip, kad nei  sportininkams, nei treneriams nebūtų gėda pažiūrėti į akis, – sakė SC direktorius.

Bėgant metams kūrėsi naujos sporto šakos, jų dabar kultivuojame apie 10. Pasak direktoriaus, vaikams ir jaunimui yra kuo užsiimti. Dar ankstesniais metais buvo įrengtos krepšinio ir tinklinio sporto aikštelės prie Olimpinės irklavimo bazės, vėliau atsirado ir teniso kortai. Pagerėjo sporto infrastruktūra, atsirado nauji aikštynai gimnazijos stadione, kurie tarnaus ne vienai kartai.

Direktorius su entuziazmu kalba apie stadiono ir tribūnų renovaciją, apie planuojamą statyti daugiafunkcinę sporto salę, kuri padarytų kurorto sportinį gyvenimą dar patrauklesnį.

Jau ateinančių metų darbo planuose yra numatytos pirmosios respublikinės vaikų lengvosios atletikos varžybos, kurios atnaujintame stadione vyks gegužės 24 d.

Dar vienas didelis renginys – „Lietuvos plento taurės“  varžybos – turėtų vykti dviračių takais balandžio 28 d., jeigu bus patvirtinta trasa. Birštonas pateko tarp didžiausių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, kurių teritorijomis eis varžybų maršrutas, pritrauksiantis apie 800 dalyvių. Su Lietuvos tinklinio federacija numatyta Birštone rengti  respublikinį supersenjorų čempionatą.

Pasak SC direktoriaus, norisi kuo daugiau renginių pritraukti į mūsų kurortą. Planuojama plėsti ir tobulinti žiemos sporto šakas, pritaikyti vasaros pramogoms slidinėjimo trasą, naudotis dviračių maršrutais.

Pastaraisiais metais, kai vyksta tiek daug statybos ir aikštynų renovavimo darbų, direktorius ištobulino ir žinias statybos srityje, daug bendravo su verslo paramos agentūra. Darbo S. Smailiui netrūksta nei žiemą, nei vasarą: vyksta įvairūs respublikiniai ir tarptautiniai renginiai, kuriuos tenka organizuoti, rūpintis įprastais reikalais, kad visi būtų patenkinti, kad viskas vyktų sklandžiai. Nors, pasak direktoriaus, kai gerai darai ir stengiesi, laiko pritrūksta.

– Galvojau, kad reikia įveikti stereotipus ir įrodyti, kad ir sporte reikia galvoti, dirbti kartu su kolektyvu, darbus organizuoti kūrybiškai. Man patinka, kai reikia ką sumanyti, sugalvoti, o paskui įgyvendinti. Geras treneris kuria, turi ieškoti sprendimų, juk sportas – tai irgi kūryba, ypač kai tam yra sudaromos sąlygos ir jaučiamas savivaldybės vadovų pritarimas ir palaikymas, – kalbėjo S. Smailys.

Nors ir būdamas sporto centro direktoriumi, S. Smailys nuo1996 m. iki2000 m. savarankiškai dalyvavo Pasaulio senjorų irklavimo čempionatuose, buvo laimėjęs vicečempiono titulą.

Sportinę karjerą pradėjo mindamas dviračio pedalus. Ši transporto priemonė ir dabar sporto centro direktoriui mieliausia. Kai tik geras oras, į darbą važiuoja dviračiu.

Su žmona Laimute Saulius užaugino sūnų Liną ir dvi dukras: Birutę ir Rūtą. Sūnus pasekė tėčio pėdomis: įgijęs sportinės ir gyvenimiškos patirties Amerikoje, dabar dirba sporto centre treneriu.

Stasė Asipavičienė