home Gamta Prienuose rastas nusilpęs retas paukštis – mažasis baublys

Prienuose rastas nusilpęs retas paukštis – mažasis baublys

Įdomus sutapimas – nematytą, įspūdingos išvaizdos, lyg plunksnakočiu ilgu smailu snapu mojuojantį paukštį savo kieme, ant žaliųjų atliekų krūvos, rado Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė. Prienuose gyvenanti specialistė sakė atkreipusi dėmesį į neįprastą paukštį, kuris nebepajėgė skristi.   „Paukštis buvo išsigandęs ir tikriausiai patyręs stresą. Iš pradžių jis desperatiškai dar bandė plasnoti, lyg norėdamas pakilti, tačiau netrukus pavargo ir nurimo. Man priėjus, net nemėgino bėgti. Matyt, buvo visiškai išeikvojęs savo jėgas“, – pasakojo R. Milušauskienė. Moteris pirmiausia paskambino savo kolegai, ornitologui Žydrūnui Preikšai ir jam nupasakojo paukščio išvaizdą. Šis, pasak Ramutės, išsyk įtarė, jog tai gali būti baublys, tačiau buvo taip pat labai nustebęs, kaip šiuose kraštuose nepasirodantis paukštis galėjo atklysti į žmogaus kiemą. Laimei, jis nepakliuvo į katinų letenas. Netrukus specialistė paskambino ir į Kauno gamtos apsaugos draugiją, o jos darbuotojai sutiko paukštį paimti. Nors ir atrodė nusilpęs, į rankas paimtas paukštis šiek tiek atsigavo ir net sugebėjo pademonstruoti savo snapo aštrumą. Staigus kirtis! – ir Ramutė net nepajuto, kaip iš piršto ėmė tekėti kraujas. Jausmas toks pat, kaip imant iš piršto kraują. Baikštus paukštis vargais negalais buvo įdėtas į kartoninę dėžę, o po valandos, susitarus susitikti pusiaukelėje, mažasis baublys jau buvo perduotas į saugias Gamtos apsaugos draugijos darbuotojo rankas. Praėjus savaitei, R. Milušauskienė pasakojo: „Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje šis paukštis negyvena ir niekada nėra netgi matytas migracijos metu. Kokiu būdu jis atsirado kieme – mįslė net ir gamtininkams. Šį paukštį matęs retas ornitologas, o nufotografuoti apskritai retai kam pavyksta. Pasak mano kolegos, Prienų rajone šis paukštis, manoma, yra girdėtas Šilavoto tvenkiniuose, o kada – neaišku. Taigi mes turėjome dvi išskirtines galimybes – laikyti rankose ir nufotografuoti iš arti, nors ir ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis. Bet svarbiausia, kad paukštis išgelbėtas.“ Specialistė sakė taip pat paskambinusi į Gamtos apsaugos draugiją pasiteirauti, kaip laikosi paukštis. „Darbuotojai buvo nustebę, kad kažkas domisi, nes dažniausiai žmonės rastus paukščius atiduoda ir nesiteirauja apie jų likimą. Mane jie informavo, kad paukštis nesužeistas, tik nusilpęs, per savaitę atsigavo ir netrukus bus paleistas į laisvę. Kaip jis galėjo atsirasti mieste, sakė ir patys nustebę“, – nusišypsojo R. Milušauskienė.  

Apie mažuosius baublius

Mažieji baubliai (lot. Ixobrychus) – garninių (Ardeidae) šeimos paukščių gentis. Nuo didžiojo baublio skiriasi mažesniu ūgiu ir spalva. Reta, perinti, migruojanti rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Aptinkama gegužės–spalio mėn. Lietuva yra rūšies paplitimo arealo šiauriniame pakraštyje, todėl pastaraisiais metais paukštis pastebimas retai. Aptiktas Šilutės, Kauno, Vilkaviškio, Švenčionių, Vilniaus ir kituose rajonuose. Nuolat pastebimas tik Baltosios Vokės šlapžemių komplekse. Perinčios populiacijos būklė nepalanki, nes išnyksta daugelyje veisimosi vietų. Lietuvoje peri iki 50 porų. Tai sutemų ir naktinis paukštis. Patino nugara ir viršugalvis juodi, didelė sparnų dėmė ir apačia baltai gelsva. Patelės skiriasi mažiau kontrastinga rusva sparnų dėme, rudesniais sparnais ir rudesne, kiek dryžuota nugara. Jaunikliai dar blyškesni, dryžuotais kaklais, kūno apačia ir sparnų dėme. Kai skrenda, gerai matomos šviesios sparnų dėmės. Puikiai maskuojasi brūzgynuose. Ištikus pavojui slepiasi žolių tankmėje vertikaliai išsitiesdamas, todėl lengvai užsimaskuoja ir primena sausą stuobrį. Vikriai laipioja šakomis ir po nendres. Veisimosi laikotarpiu mažųjų baublių patinai šaukia kimiu „pumb...pumb“, „vuur, vurr“, o kitu laiku greitai „kve-kve-kve“. Mėgsta gausiai apaugusius įvairius vandens telkinius. Lizdą krauna ant nendrių stiebų, apie 20–50 cm virš vandens. Tačiau kartais lizdą įsirengia ir krūmuose. Deda 5–6 baltus matinius kiaušinius. Gegužės pabaigoje – birželio mėn. peri 16–19 dienų. Jaunikliai lizde išbūna iki 55 dienų, todėl veda tik vieną vadą. Minta smulkiomis žuvimis, įvairiais vandens vabzdžiais. Kadangi mėgsta įsikurti nenatūraliuose vandens telkiniuose, neigiamą poveikį gali daryti buveinių pokyčiai, taip pat trikdymas, plėšrūnai.  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close