Siponių bibliotekoje skambėjo Pauliaus Širvio poezija
Aš – beržas,
Lietuviškas beržas,
Išbridęs
Iš pievų nakties,-
Sustojau
Ant mūšių
Didžiausiojo
Kelio
Su plieno dalgiu
Ant peties…
Taip spalio 21 d. Siponių kaimo bibliotekoje prasidėjo poezijos valanda, skirta poeto Pauliaus Širvio 95- osioms gimimo metinėms paminėti.
Poeto gyvenimas buvo labai sudėtingas. Basakojė vaikystė pilna ašarų ir džiaugsmo. Alkiui nuraminti motina dainavo ir sekė pasakas savo vaikams, nuolatos prašantiems duonos. Aštuonerių metų likęs našlaičiu, būsimasis poetas patyrė sunkią piemenėlio dalią. Žiemomis mokėsi Dusetų ir Aleksandravėlės pradžios mokyklose, vėliau –-Salų žemės ūkio mokykloje.
Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas poetą Paulių Širvį metė į patį jo pragarą: perėjo kelis mirties lagerius, išgyveno visus baisumus.
Eiles Paulius Širvys pradėjo rašyti tada, kai draugų paprašytas rašė meilės laiškus jų draugėms, kurios juos gavusios net apsiverkdavo. Gyvenimas išmokė poetą sukąsti dantis, suspausti širdį kaip granatą ir laikyti taip, kad nesprogtų. Buvo šviesių ir tamsių dienų. Daug eilėraščių poetas negrąžinamai išbarstė ant savo audringo ir vingiuoto likimo kelio.
Susipažinę su poeto gyvenimu, jo kūryba, popietės pabaigoje, prie arbatos puodelio, skaitėme eilėraščius, klausėmės pagal poeto eilėraščių tekstus sukurtų dainų ir patys dainavome.
Ona Gridziuškienė
