home Šviesos šaukliai Susitikimas su jaunąja kūrėja

Susitikimas su jaunąja kūrėja

Spalio 23 dieną Birštono viešojoje bibliotekoje vyko projekto „Kai man liūdna ar smagu – su knyga aš gyvenu“ renginys „Kad gyvenimas būtų šviesa“. Jo metu su jaunąja rašytoja, dramaturge Tekle Kavtaradze susitiko Birštono gimnazijos 10 klasės mokiniai su mokytoja Daina Vyšniauskiene.   Susitikti su jaunąja rašytoja gimnazistai atėjo jau perskaitę jos parašytus kūrinius, pasidomėję internete ir apie pačią autorę. Jaunimui imponavo tai, kad būdama penkiolikos metų Teklė parašė pirmąjį savo romaną „Nespalvota“. Po poros metų skaitytojus pasiekė ir antroji knyga „Basomis po naktinį miestą“. Taigi, jaunoji rašytoja, parašiusi antrą romaną, buvo tiek pat metų, kiek jiems dabar. O kūrinyje aprašomos problemos tebėra aktualios ir šiuo metu. Susitikimo pradžioje dešimtokė Simona išsakė savo mintis apie perskaitytą knygą „Basomis po naktinį miestą“. Jaunoji rašytoja paskatino mokinius užduoti jai klausimus, kad būtų lengviau kalbėtis ir diskutuoti. Aišku, gimnazistams buvo įdomu, kas paskatino rašyti, kas tie romano veikėjai, ar jie turi prototipus ir kt. „Rašiau tuo metu apie tai, kas man atrodė svarbu, kas jaudino. Iš kur atsirado tas noras rašyti, net pati nežinau. Pradėjau rašyti gal nuo 11 metų. Pirmiausia rašiau tai, ką mama buvo skaičiusi mums su sese ar pati perskaičiau, pamėgdžiojau skaitytų knygų herojus, rašytojus. Tačiau vėliau jau rašiau rimčiau ir galvojau apie knygą. Kai rankraštį parodžiau mamai, jai patiko. Tada ir nusprendėme jį parodyti žmonėms, kurie tai supranta. Taip mano knyga pateko pas leidyklos „Tyto alba“ darbuotojus, kurie irgi buvo labai geranoriški, mane skatino, patarė. Ir knyga buvo išleista“, – kalbėjo Teklė. Pasak Teklės, romanas „Nespalvota“ – pirmasis rimtas pasakojimas, kuriuo ji norėjo pasidalyti su kitais, sužinoti ir išgirsti, ar jis įdomus ir kitiems žmonėms, tiksliau, tokiems pat paaugliams. Knygoje pasakojama apie gana sudėtingą keturiolikmetės mergaitės gyvenimą – kaip ji elgėsi ir ką jautė kiekvienu atveju. Iš tikrųjų, kaip sakė Teklė, ji ir negalėjo kitaip rašyti ar gvildenti kitokių temų ir išgyvenimų. „Rašai tai, ką žinai ir jauti, ką išgyveni. Juk aš negalėjau žinoti ir suprasti, ką jaučia suaugęs ar vyresnis žmogus. Manęs irgi yra kiekviename veikiančiame asmenyje. Kiti veikėjai, draugai – tai buvo ir mano gyvenime. Daug kas ir išgalvota, sukurta, bet nemažai ir savos patirties“, – sakė jaunoji kūrėja. Dabar Teklei jau 25 metai, ji bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru ir rašo scenarijus, pjeses. Kol kas daugiau romanų neparašė. O ar galvoja dar parašyti? Atsakydama į tokį klausimą, mergina pažymėjo, kad studijavo Meno akademijoje kino dramaturgiją, domisi ir mielai dirba su teatralais, rašo pjeses. Dabar toks gyvenimo tarpsnis, kuris užimtas kita veikla ir rašyti nėra poreikio. Anot jos, žmogus dažnai keičiasi, keičia nuomonę, ir nereikia to bijoti. Jeigu pasirenki vieną specialybę ir ji tau nepatinka, blogai jautiesi, gali eiti ten, kur tau patiks. Reikia tikėti, kad viskas bus gerai. Juk kol ko nors nepabandei, negali žinoti – patiks tai tau ar ne. Dažnai sunkiu momentu susiduri su gąsdinančiu klausimu: ką daryti? Susiduri su tiesos ieškojimu – ir taip baisu suklysti. Negalima galvoti tik apie tai, kaip nesuklysti. Rizikos visada yra. Kad ir ką renkiesi, kad ir dėl ko dvejoji, daug svarbiau yra veikti, daryti. Svarbu veikti, judėti ir nestovėti vietoje. Mokiniai taip pat pasidomėjo gana retu jaunosios rašytojos vardu ir pavarde. Pasirodo, Teklės tėtis yra gruzinas, o Teklė tas vardas, kuris yra vartojamas ir Gruzijoje, ir Lietuvoje. Beje, Tekla buvo Gruzijos kunigaikštytė. Na, o kaip su svajone? Ar Teklė ją turi? Teklė ilgokai rinko žodžius, galvojo, bet kažkokios vienos svajonės negalėjo įvardinti. Gal dar tam nepribrendo laikas? Nenuostabu, juk viename interviu ji sakė: „Svajoju apie tai, kad gyvenimas toliau būtų šviesa ir aš ne šiaip sau būčiau, o kitiems šviesčiau, mokėčiau padėti ir pripildyti kitus žmones.“ Tai labai graži svajonė, nors ir abstrakti, bet pilna gilaus jausmo ir nuoširdaus noro kažką gražaus padaryti šiame pasaulyje. Bekalbant apie darbą su jaunimu, kūrinių rašymą jauniesiems atlikėjams, mokytoja D. Vyšniauskienė sakė, kad daugelis dešimtokų yra teatro studijos nariai, tad jiems irgi įdomu bendrauti su žmogumi, kuris domisi jaunimo problemomis ir apie jas rašo. Teklė pasakojo, kad bendrauja su Kauno jaunimu, tad gal atsirastų galimybių kažką rengti kartu ir su birštoniečiais. Gal šis susitikimas bus naudingas ir prasmingas ateityje... DSCF2078

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close