Gaunantiems socialinę paramą simuliuoti nepavyks

Socialines pašalpas anksčiau skirstė bei mokėjo savivaldybė, bet tai buvo valstybės deleguota funkcija. 2012 metais piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimą kaip savarankišką funkciją buvo nuspręsta perleisti 5 savivaldybėms, kurios turėjo išbandyti, kaip tai veikia. Rezultatai pateisino lūkesčius. Šiose savivaldybėse socialinės pašalpos gavėjų 2012-aisiais, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 13,6 proc., o išlaidos socialinei pašalpai mokėti – net 20,1 procento. Nuo 2014 metų visoje šalyje buvo pereita prie savarankiškos savivaldybės funkcijos.

 

Daugiau kontroliuojama ir tikrinama

Birštono savivaldybė nuo 2014 m. sausio 1 d. taip pat įdiegė naują sistemą. Nuo to laiko praėjo beveik dveji metai, tad jau galima kalbėti ir apie rezultatus. Juos pakomentuoti ir pasidalinti mintimis paprašiau Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Antaną Grušelionį.
Statistikos duomenys skelbia, kad šalyje jau per pirmus metus pavyko tikslingai įgyvendinti savivaldybėms perduotą funkciją – taikliau ir skaidriau skirti socialinę piniginę paramą.

Nuo praėjusių metų sausio 1 d. Birštono savivaldybės turi daugiau teisių kontroliuoti racionalų lėšų panaudojimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymu ir Birštono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 23 d. priimtu sprendimu „Dėl socialines pašalpas gaunančių žmonių darbo visuomenės labui“.

„Tvarka yra gera, nes skatina socialinę paramą gaunančių asmenų darbinę motyvaciją pagal savo galimybes ir sugebėjimus prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo.

Iki įsigalint naujam įstatymui mūsų savivaldybėje socialines pašalpas gavo apie 200 žmonių. Tačiau dabar jų skaičius jau sumažėjo. Daugiau kontroliuojame ir tikriname, kaip žmogus gyvena, kuo užsiima. Savivaldybei patvirtinus sprendimą dėl visuomenei naudingo darbo, pradėjome pašalpas gaunančius žmones dažniau kviesti padirbėti parke, skveruose prie želdinių, aplinkos tvarkymo ir kai kuriose įmonėse. Atidirbti reikia 4 val. per dieną. Įvedus šitą tvarką, nemažai žmonių atsisakė socialinės pašalpos. Juk turint kažkokį nelegalų darbą, užsiėmimą ar veiklą, toks atidirbimas už pašalpą jau trukdydavo. Teko girdėti, kad asmenys darbdavių prašydavo sutrumpinti laiką, ieškojo kitokių galimybių išvengti darbo. Dalis gaunančių pašalpas asmenų neiškentė ir atsisakė pašalpų. Tai rodo, kad žmonės turi kažkokį kitą pragyvenimo šaltinį. Buvo ir tokių piliečių, kurie į paskirtą darbo vietą ateidavo neblaivūs. Tiesa, jeigu kitą dieną žmogus dvigubai atidirba, galima vieną kartą atleisti“, – sakė Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas A. Grušelionis.

 

Yra ir gerų pavyzdžių

Pagal įstatymą padirbėti už gaunamą pašalpą turi pilnametystės sulaukę, niekur nedirbantys ir nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, taip pat studijuojantys aukštosiose mokyklose ar besimokantys kitose mokyklose. Dirbti nereikės senjorams, nėščioms moterims, motinai, tėvui arba globėjui, auginančiam ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelankančius vaikus. Taip pat asmenims, kurie prižiūri negalią turinčius žmones ar patys yra neįgalūs.

Kaip pasakojo Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus vedėjas, kai kurie gaunantys socialines pašalpas žmonės dirba tikrai nuoširdžiai ir džiaugiasi suteikta galimybe būti naudingais. Yra ir tokių gerų pavyzdžių, kai žmogus užsirekomenduoja kaip geras ir sąžiningas darbuotojas, tad prašoma jį ir vėl paskirti, o kartais tokiam asmeniui atsiranda ir nuolatinė darbo vieta, taigi pašalpa būna nereikalinga.

Savivaldybės ar seniūnijos sudaryta komisija turi teisę pateikti pasiūlymą pašalpų gavėjui neteikti socialinės paramos arba ją nutraukti, kai pareiškėjas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją arba atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Taip pat komisija turi teisę reikalauti  pareiškėjo deklaruoti turimą turtą, įskaitant gaunamas pajamas, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Birštono savivaldybė yra nedidelė, mieste ir seniūnijoje vieni kitus pažįsta, tad čia simuliuoti nedarbą yra gana sudėtinga.

Prieš porą metų teko girdėti, kaip dvi moterys kalbėjosi apie savo kaimynus. „Augina du vaikus, vyras dirba pas privatininką, pati moteris prekiauja kosmetika ir papuošalais. Visada pasipuošę, važinėja geru automobiliu ir gauna pašalpą, o vaikai – maitinimą mokykloje. Mes savo trims vaikams maitinimo negauname, nors darbe gauname tik minimumą. Argi yra teisybė?“– klausė pašnekovės.

Matyt, kad dabar jau yra daugiau teisybės. Juk nė viena išsipusčiusi ponia neis į parką grėbti lapų ar šluoti gatvės. Geriau jau atsisakys privilegijų…

Ne paslaptis, kad dalis pašalpas gaunančių žmonių užsiima įvairia veikla, neįteisinta, kartais ir neteisėta, niekur nerodo tų pajamų ir gauna socialines pašalpas, nes formaliai, pagal pateiktas pažymas jiems priklauso pašalpa. Dabar padėtis iš esmės pasikeitė.

Kaip tik todėl ir buvo priimtas įstatymas, kuris suteikia teisę savivaldybėms pačioms kontroliuoti savo gyventojus, kad šie nepiktnaudžiautų valstybės skiriama pašalpa, o ją gautų tie žmonės, kuriems labiausiai reikia paramos.

 

Vargas dėl šildymo kompensacijų

A. Grušelionis pasakojo, kad jo vadovaujamame skyriuje dabar jau lankosi daugiabučių gyventojai, kuriems šiam sezonui bus sumažinta kompensacija už šildymą, o antrais metais jos negaus. Tokios priemonės taikomos tada, jei žmogus nedalyvavo susirinkimuose, kai buvo svarstomi daugiabučio renovacijos klausimai, arba balsavo prieš. Nors apie tai buvo kalbėta ir aiškinta ne vieną kartą, tačiau daugelis galvojo, kad tai yra tik kalbos, kad valstybė, kaip ta gera teta, bus dosni ir vis dalins kompensacijas. Bet vieną kartą tai baigėsi, ir besipriešinantys renovacijai dabar varsto savivaldybės duris.

Taigi griežtinamos būsto šildymo išlaidų kompensacijų teikimo sąlygos asmenims, atsisakiusiems dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės remiamo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo:
a) artimiausią šildymo sezoną mažinti šildymo išlaidų kompensaciją 50 procentų;
b) nuo kito šildymo sezono kompensacijos nebeteikti iki pasibaigs  namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimas, bet ne ilgiau kaip 3 metus (įskaitant ir atvejus, kai modernizavimo projekto įgyvendinimas nebuvo pradėtas).
Savivaldybės administracijai suteikiama teisė (23 str. 3 d. 8 punktas), įvertinus asmens gyvenimo sąlygas,  skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją,  jeigu daugiabučio namo buto savininkas  atsisako ir nedalyvauja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinime.

„Įstatymas yra įstatymas, jo reikia laikytis. O žmonėms reikia visada apsigalvoti, kas geriau – gyventi šiltai, renovuotame name, ar negauti kompensacijos už šildymą ir mokėti visą kainą.

Baigdamas pokalbį skyriaus vedėjas pažymėjo, kad socialinių pašalpų sutaupoma apie 15 proc. anų metų lygio, o šilumos kompensacijų sutaupymo dar nesijaučia. Matyt, žmonės supranta, kad nėra kitos išeities, tik vykdyti įstatymus.

DSCF2020

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close