home Šviesos šaukliai Liuksemburge surengta dailininko Vlado Tranelio autorinė paroda

Liuksemburge surengta dailininko Vlado Tranelio autorinė paroda

2015 m. rugsėjo – spalio mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rūmuose Liuksemburge eksponuojama Prienų meno mokyklos dailės mokytojo Vlado Tranelio autorinė tapybos paroda „Fragmentai“. Šis užsienio miestas tapo pirmuoju, į kurio kvietimą surengti autorinę parodą dailininkas atsiliepė, tuo tarpu grupinėse parodose teko dalyvauti Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir tame pačiame Liuksemburge.   Idėja surengti autorinę parodą dailininko Vlado Tranelio mintyse pleveno seniai. Juolab kad visada buvo tokių pasiūlymų, bet, jo paties žodžiais tariant, šalutiniai veiksniai nulėmė, kad tai užsitęsė 15 metų. Vienas pasiūlymas buvo iš Niujorko galerijos Brodvėjuje. Ši galerija iš dailininko svetainės išsirinko tris darbus ir pasiūlė eksponuoti juos Niujorke. Internete pasidomėjus, kokia tai galerija, pasiūlymas gali pasirodyti labai viliojantis: prestižinė galerija, turinti savo televizijos laidą, leidžianti periodikos leidinį. Be to, suka reklaminę kampaniją: pristato dailininkus savo periodikoje (metiniame almanache yra skirti keli lapai), parengia televizijos laidą apie kūrybą. Bet...visas šis malonumas kainuoja 8000 dolerių per metus. Ar jie atsipirktų? „Nežinau, – šypteli. – Kita vertus, tokia suma verčia susimąstyti. Esu šiek tiek konservatyvus ir abejoju, ar verta. Rengdamasis parodai Liuksemburge, sulaukiau dar vieno pasiūlymo iš Londono dailės galerijos, tačiau duotas pasiruošti terminas – iki vasario mėnesio, nes vėliau numatyti kiti renginiai. Kai pasveri skirtingus pasiūlymus, renkiesi tą, kuris priimtinesnis“, – pasakoja dailininkas ir priduria, kad už parodą Liuksemburge nieko mokėti nereikėjo. Kiekvienam smalsu būtų sužinoti, kaip parodos organizatoriai susirado prienietį. Vl. Tranelis pasakoja, kad pradžia buvo 2014 metais, kai jo darbai buvo eksponuojami Migracijos, kultūrų ir pilietiškumo festivalyje, parodų ir kongresų centre LuxExpo Liuksemburge. „Galbūt šioje mugėje jie kažkam užkliuvo, nes 2015 m. birželio mėnesį gavau pakvietimą surengti parodą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rūmuose, kuriuose (pastatų komplekse su dangoraižiais, požeminiais perėjimais) dirba per 3000 darbuotojų iš visų ES šalių. Iš pradžių abejojau, ar sugebėsiu per keletą mėnesių atrinkti, paruošti ir nusiųsti darbus, nes parodos atidarymas buvo numatytas rugsėjo pabaigoje. Teko labai sparčiai suktis, tas periodas buvo labai įtemptas. Visus darbus reikėjo surinkti, supakuoti ir išsiųsti iki rugsėjo mėnesio. Kaip mano dukra sako, tapau pakavimo meistru“, – nusijuokia dailininkas. Be kitko, jis buvo pakviestas atvykti į parodos atidarymo šventę, po kurios sugrįžus ir susitikome pokalbiui.  

 „Kiekvienas kūrinys tėra tik minties fragmentas“

Parodos „Fragmentai“ darbai, sako Vl. Tranelis, – tai 15 metų kūrybinio periodo fragmentai, įvairiausio stiliaus – nuo realizmo iki simbolizmo ir romantizmo – darbai. Kadangi parodoje Liuksemburge dailininkui buvo duotos atskiros sienos ekspozicijai, darbus buvo leista išdėstyti pačiam, jis išdėliojo juos atskirai grupėmis dideliame fojė. Pavadinimas „Fragmentai“ – trumpas ir lakoniškas, kurį galima būtų „iššifruoti“ kaip trumpa mintis, ištrauka, mažytė dalis kažkokio kūrinio. „Kiekvienas kūrinys irgi tėra tik minties fragmentas, tęstinumas visada gali būti: tą pačią temą gali plėtoti be galo ir padaryti dešimt, dvidešimt darbų. Man labai patinka Oskaro Waildo žodžiai: jis sako, kad kūrinys yra žiūrovo sielos atspindys, bet ne kūrėjo. Liuksemburgo parodos atidaryme man labiausiai ir patiko tai, jog bendraujant su žmonėmis nė vienas nepaklausė, ką norėjau pavaizduoti. Tai rodo, kad kiekvienas žmogus skirtingas ir kūrinį mato savaip, pagal savo supratimą, savo jausmus. Netgi pats dailininkas po kažkurio laiko jau nebegali pajusti tą pačią būseną, kuri buvo prieš metus, kai kūrė tą darbą. Jau net po mėnesio į tą kūrinį imi žiūrėti visai kitaip. Kažkas išlieka, bet, būna, kad ir keičiasi. ...Retai kada būni patenkintas savo darbu“, – samprotavo dailininkas. Parodą Liuksemburge atidarė ES Teisingumo Teismo rūmų vieno iš padalinių vadovas. Šis padalinys yra atsakingas už kultūrinius renginius ir atmosferą kolektyve tarp darbuotojų (kolektyvo mikroklimatą). Taip pat dalyvavo parodos organizatorė lietuvaitė Justina, atsakinga už parodų Teisingumo Teismo rūmuose rengimą. Vertėjavo daug metų su šeima Prancūzijoje (Normandijoje) gyvenanti Vl. Tranelio dukra Evelina. Kadangi žiūrovų netrūko, tai ir klausimų parodos autorius sulaukė nemažai: ką veikiantis gyvenime, kas tai per darbai, kaip ekspozicija surinkta, kodėl toks pavadinimas ir tokie nedideli formatai. Tiems, kurie klausė apie formatus, dailininkas atsakydavo tapantis žmonėms – ne erdvėms. „Turiu ir didesnių formatų darbų. Jeigu rimtai, tai didesnio formato darbai nepateko į parodą dėl kūrinių pervežimo ypatumų“, – sakė jis. Paklaustas apie patirtus įspūdžius parodos atidaryme, dailininkas neslėpė, kad išgyveno nedidelį jaudulį, tačiau malonus žmonių elgesys, pasidžiaugė jis, įtampą nuramino. „Ten dirbantys žmonės išties labai malonūs: visi džiaugėsi tuo, ką mato, džiaugėsi susitikimu. Matėsi, jog tas džiaugsmas yra nuoširdus. Net dukra, kuri gerai moka prancūziškai, sakė besisukiodama tarp prancūzakalbių negirdėjusi nė vieno neigiamo atsiliepimo. Tai nuteikia maloniai“, – šypsosi Vl. Tranelis, gerus atsiliepimus, dėmesį ir vietinių nuoširdumą įvertinęs kaip atpildą už patirtą stresą. Besišnekučiuojant kilo klausimas, kuris gali kilti ir skaitytojams: ar tai, kad už parodų organizavimą Teisingumo Teismo rūmuose yra atsakinga ten dirbanti lietuvaitė, neturėjo įtakos ir lietuvio surengtai parodai? Dailininkas suskubo paneigti tokią prielaidą: „Tikrai ne. Padalinio, kuris yra atsakingas už parodų organizavimą, darbuotojai privalo deklaruoti privačiuosius ir viešuosius interesus. Yra tokia taisyklė, kad atsakingi asmenys patys negali proteguoti ir rengti jokių parodų, kuriose dalyvautų jų giminaičiai ar artimieji. Yra labai griežtos taisyklės“. Beje, parodos atidaryme, kuris su furšetu truko keletą valandų, dalyvavo ir ten dirbančių bei Prancūzijoje gyvenančių lietuvių. Jie labai džiaugėsi, kad Teisingumo Teismo rūmuose surengta tėvynainio paroda. Ekspozicijoje – 33 paveikslai. Natūraliai kyla klausimas, kaip dailininkas sugebėjo per trumpą laiką surinkti tiek paveikslų? O gal dalį jų spėjo nutapyti? „Ši paroda šiek tiek eklektiška, nes jai nebuvo ruoštasi iš anksto. Dalį kūrinių turėjau, kitus turėjau pasiimti iš Lietuvos galerijų, keletą naujų suspėjau užbaigti. Kita vertus, galima dešimt drobių, prie sienos susistačius, labai greit užpildyti spalvomis. ...tačiau tame moderniame mene taip pat yra kažkas tokio... Aš ne tos krypties, man dailė – truputėlį subtilesnis dalykas. Nesu gamintojas. Aš kiekvieną darbą darau sau. Bet esu susitaikęs su mintimi, kad tenka išsiskirti“, – samprotavo dailininkas. Tapyti sau ir susitaikyti su išsiskyrimu? Ar nebūna gaila, skaudu, klausiu tapytojo, kad kūrinį įsigis atsitiktinis žmogus, nieko apie meną nenutuokiantis ir perkantis galbūt tik dėl to, jog turėti paveikslą yra madinga? „Čia ir yra baisiausias dalykas, kai jauti, kad tavo kūrinys pateks į netinkamas rankas. Tačiau bendraudamas su žmogumi, kuris renkasi kūrinį, iš karto tai jauti. Tokie žmonės dažniausiai tik nori pirkti, bet neperka, nes jiems per brangu. Jie menininko darbą vertina žemiausia verte. O tie, kurie įvertina ir supranta, dažniausiai neįperka“, – patikino Vl. Tranelis. Jeigu kas nors lankėsi prieniečio dailininko internetinėje meno kūrinių galerijoje, pastebėjo, kad paveikslai – labai estetiški, šilti, jausmingi, dažname kūrinyje – moters įvaizdis. Jeigu neieškotum labai gilios prasmės ir matytum tik gražų vaizdą, galėtum pagalvoti, kad moteris (kaip daugelio menininkų, rašytojų kūriniuose) – tai kūrybos mūza, įkvėpimo šaltinis. Tačiau Vl. Tranelis sako, kad moters įvaizdis jo kūryboje turi grynai simbolinę prasmę: „Tai nėra portretas. Moters įvaizdis naudojamas perteikti emocijas. Veidas, akys yra patys išraiškingiausi dalykai. Akys suteikia kūriniui gyvybės, taip pat ir paslapties. Kartais tapau natiurmortus, bet tai būna retai“. Beje, labai įdomias įžvalgas apie dailininko kūrybą yra pateikęs jau amžinybėn iškeliavęs filosofijos mokslų daktaras, menotyrininkas Algis Uždavinys, kurio straipsnio ištrauka panaudota ir kaip anotacija reklaminiame lankstinuke parodos Liuksemburge pristatymui. „Tai ko gero geriausias ir tiksliausias mano kūrybos apibūdinimas“, – sako Vl. Tranelis. A. Uždavinys rašė: „Tapytojas tapo ne išorinio pasaulio vaizdus, bet vidinius regėjimus, kurie iškyla tarytum spalvingi miražai ir pakeri žiūrovą savo įtaigumu ir magiška galia. Minėtosios vizijos grindžiamos savitu filosofiniu požiūriu į pasaulį. Akivaizdu, kad dailininkas yra dėmesingas tiek senosios klasikinės, tiek šiuolaikinės tapybos tradicijai. Jo kūryboje juntama ne tik manierizmo, romantizmo ir realizmo, bet ir siurrealizmo bei simbolizmo tapybos įtaka. Dailininko pamėgti motyvai gali būti suvokti ne tik pažodžiui, bet ir kaip žmogaus sielos arba vizijų pasaulio simboliai, įvairių sąmonės būsenų fragmentai bei nuostatų alegorijos. Tapytojui rūpi amžinieji klausimai. Į juos autorius bando atsakyti, kartais labai paprastomis ir suprantamomis meninės išraiškos priemonėmis, kartais sudėtinga bei išraiškinga estetine ir alegorine meno kalba. Neretai dailininko tapybos kompozicijose regime konkrečią semantinę prasmę turinčius ženklus. Tapytojas nori suvienyti kūrinio formą ir jos simbolinę prasmę, lemiamu momentu pirmenybę atiduodamas ne šaltam ir racionaliam protui, bet jausmui, kitaip tariant, tai universaliai intuicijai, kuri mus sieja su visatos pradais ir žmogaus jausmų pasauliu.“ Senkant mūsų pašnekesio laikui (nes dailininko laukia dailės studijos mokiniai) užduodu paskutinį, tradicinį klausimą: o kokie ateities planai? „Ateities planai labai migloti. Dar nežinojau ir nenujaučiau apie parodą Liuksemburge, bet lyg ir jaučiau, kad reikia surengti autorinę parodą Lietuvoje: galbūt Vilniuje ar Kaune, gal ir Prienuose. Bet dabar, kai taip nutiko, neįsivaizduoju, kaip bus, kas sugrįš iš šios parodos atgal... Kol ši paroda nesibaigs, apie perspektyvą nieko negaliu pasakyti. Planavau šiais metais dar padirbėti ir kitų metų pavasarį surengti parodą, bet dabar viskas gali užsitęsti“, – sakė dailininkas, Prienų meno mokyklos dailės studijos mokytojas Vl. Tranelis.  

Roma Sinkevičiūtė

   

 

Dailininko Vlado Tranelio kūrybos apžvalga

  Autorinės parodos 2015, rugsėjis–spalis. Autorinė tapybos paroda. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rūmai, Liuksemburgas. 2001, birželis. Autorinė tapybos paroda. Prienų krašto muziejus. Prienai, Lietuva. 1997, balandis. Autorinė tapybos paroda. Dailės galerija „Slenkstis“. Kaunas, Lietuva. 1995, rugpjūtis. Autorinė tapybos paroda. Kino teatras „Dzūkija“. Varėna, Lietuva. 1985, gegužė. Autorinė tapybos paroda. Kultūros namai. Prienai, Lietuva. 1980, gegužė. Autorinė tapybos paroda. Kultūros rūmai. Birštonas, Lietuva.   Grupinės parodos (tapyba) 2014, kovas, 14–16. Migracijos, kultūrų ir pilietiškumo festivalis. Tapyba. Parodų ir kongresų centras LUXEXPO, Liuksemburgas. 2013, vasaris – kovas. Dailės paroda. Tapyba. Kultūros ir laisvalaikio centras. Prienai, Lietuva. 2012, rugsėjis. Rudens tapybos ir skulptūros salonas „Le Telethon D‘Art“. Tapyba. Merija. Bakvilis (La Municipalité de Bacqueville en Caux), Prancūzija. 2012, rugpjūtis. VI dailės salonas Ac3a. Paroda „Arts en Liberte“ („Laisvas menas“). Tapyba. Sent – Martinas (Saint - Martin en Campaqne), Prancūzija. 2012, gegužė. Šiuolaikinio ir tradicinio meno paroda „Visions“ („Vizijos“). Tapyba. Lauren van Voss galerija „17th Art‘s“. Amsterdamas, Olandija. 2012, vasaris – kovas. Dailės paroda. Tapyba. Kultūros ir laisvalaikio centras. Prienai, Lietuva. 2011, spalis – lapkritis. 7-oji tapybos ir skulptūros paroda Inner Wheel Dieppe. Tapyba. Prekybos ir pramonės rūmai. Djepas, Prancūzija. 2011, liepa. V dailės salonas Ac3a. Paroda „Ekspozicija be sienų“. Tapyba. Sent-Martinas (Saint Martin en Campagne), Prancūzija. 2011, sausis. Paroda „Nemuno vingių kraštas“. Tapyba. Lietuvos centras. Lietuvos ambasada. Varšuva, Lenkija. 2009, gruodis. Paroda „Miniatiūrų žaismas“. Tapyba. Dailės galerija „Kauno langas“. Kaunas, Lietuva. 2008, spalis. Paroda „Viskas apie moterį...“. Tapyba. Dailės galerija „Kauno langas“. Kaunas, Lietuva. 2006, gruodis. Paroda „Angelai“. Tapyba. Dailės galerija „Kauno langas“. Kaunas, Lietuva. 1998, gegužė. Paroda „Stop Time“ („Sustojęs Laikas“). Tapyba. Dailės galerija „Peters Art House“. Hamburgas, Vokietija. 1988, lapkritis. Tapybos paroda. Kultūros namai. Prienai, Lietuva. 1984, vasaris. Tapybos paroda. Kultūros namai. Prienai. Lietuva.   Grupinės parodos (fotografija) 2012, kovas – balandis. Fotografijos paroda „Déjà vu“. Švietimo ir kultūros paslaugų centras. Kaišiadorys, Lietuva. 2011, spalis. Fotografijos paroda „Déjà vu“. Prienų miesto savivaldybė. Prienai, Lietuva.   Leidiniai 2011, gruodis. Knygos viršelis A. Bijaminienės ir E. Petrevičės knygai „Gyvenimo džiaugsmo knyga“. Leidykla „Naujasis lankas“. 2011. Kaunas, Lietuva. 2004, lapkritis. Iliustracijos J. Palionio knygai „Gyvenimo mokykla“. Leidykla „Trys žvaigždutės“. 2004. Vilnius, Lietuva. 19 couverture

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close