Funkcinės treniruotės populiarėja
Pasibaigus vasarai, baigiasi ir aktyvus judėjimas. Dažnas susimąsto, ką, sugrįžus po darbų į šiltus namus, reikės veikti ilgais rudens ir žiemos vakarais. Vieni renkasi sėdėjimą prie televizoriaus, kiti – mezginius ar knygas, dar kiti – dailės ar fotografijos studijas (šiais metais tokia studija atsidarė ir Prienų meno mokykloje), sporto sales (jogą, pilateso treniruotes, treniruoklius ir t .t.), kuriose kai kurie pluša visus metus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau neatsiejama gyvenimo dalimi tampa aktyvus judėjimas.
Aktyvus gyvenimo būdas ir dailaus kūno kultas didina sportuojančiųjų gretas. Skirtumas tik tas, kad vieni dėl dailių kūno linijų imasi drastiškų priemonių: be sunkaus fizinio krūvio, pasitelkiama ir „sunkioji artilerija“ – įvairūs lieknėjimo kokteiliai, įtartini papildai, dietos, kiti renkasi sveiką gyvenimo būdą, t.y. labiausiai priimtiną sau sporto formą, subalansuotą mitybą, pozityvias mintis.
Pastarųjų grupei priklausytų ir funkcines treniruotes (FT) lankantieji, tiksliau – lankančios dailiosios lyties atstovės. Jeigu prieš pusę metų, kai Prienuose treniruotės tik prasidėjo, ateidavo po keletą moterų, merginų (dažniau iš smalsumo ir noro išbandyti naują kūno gražinimo formą), tai dabar kiekvienoje treniruotėje gali pamatyti po keliolika sportuojančių ir kaskart prisijungiančių naujų narių.
Funkcine treniruotes veda Virginija Grigaitė-Petkevičienė – sveikatingumo specialistė, trenerė, žinoma lengvaatletė, šuolininkė į tolį, ilgametė šalies trišuolio rekordininkė. Prieš daugiau nei dešimtį metų pasitraukusi iš aktyvaus sporto Virginija pasinėrė į poilsio organizavimo verslą, tačiau ir toliau palaiko fizinę formą, domisi naujausiais moksliniais tyrimais sveikos gyvensenos temomis, dalyvauja LSU mokslininkų seminaruose, o juose įgytą patirtį pritaiko savo veikloje. FT pratimai ant kilimėlio ir su įvairiu inventoriumi taikomi remiantis Lietuvos sporto universiteto dėstytojų parengta metodine medžiaga.
Funkcinės treniruotės – tai pratimų kompleksas visam kūnui, kuris tinka tiek pradedančiajam (reguliuojant pratimų intensyvumą), tiek sportavusiam, tiek tebesportuojančiam. FT trukmė – 50 min. Funkcinių treniruočių metu dirba visos raumenų grupės, palaikomas aukštas arba vidutinis intensyvumas. Kaip sakė V. Grigaitė-Petkevičienė, vienu metu stiprinami tiek raumenys, sausgyslės, kaulai, tiek širdies ir kraujagyslių sistema (SKS). Tai reiškia, kad vienu metu formuojame (gražiname) kūną ir geriname jo darbingumą. Žinoma, nesportavusiems arba mažai judantiems žmonėms netaikomi itin intensyvūs pratimai, tačiau bet kuriuo atveju kiekvienas pratimus gali atlikti pagal savo fizines galimybes. Kokie gali būti pasiekti rezultatai? Tai – sustiprinti raumenys ir sąnariai, geresnė judesių koordinacija, sumažinta traumų rizika.
Apsilankiusi treniruotėse, kurios vyksta dvi dienas per savaitę (pirmadieniais ir trečiadieniais vakarais) Prienų „Žiburio“ gimnazijos aktų salėje, pakalbinau sutiktas moteris bei merginas ir pasiteiravau, kaip jos sužinojo apie šias treniruotes, kokie jų atsiliepimai. Visos be išimties pripažino, kad funkcinės treniruotės patinka, nes pratimai atliekami nuosekliai, į dirbą įtraukiamos visos raumenų grupės, ir patikino, kad po valandos intensyvios treniruotės jaučiasi gerai pasportavusios, išsikrovusios, „šviesia galva“. Dauguma sakė jau po pirmos treniruotės pamačiusios, jog sportuoti gali būti ne tik naudinga, bet ir malonu. Jos sakė: „Pratimai yra gana sunkūs, bet juos atlikusi jautiesi labai gerai“. „Jau po pirmos treniruotės grįžau laiminga ir kaskart laukiu, kada vėl eisiu į treniruotę“. Dvi jaunos moterys, Jovita ir Eglė, sakė dirbančios sėdimą darbą ir norėjusios kažko stipresnio, intensyvesnio.
Daug sporto būdų išbandžiusi Ieva patikino nemėgstanti monotonijos, o šios treniruotės patiko savo pratimų įvairove. „Smagu kad ir muzika groja, ir treniruotė palyginti trumpa. Po jos ir nuotaika geresnė, nervai ramesni. Visa tai jaučia ir šeima“, – pasakojo Ieva. Kitai jaunai moteriai po pirmos treniruotės vyras, anot jos, pasakęs: „Gal tu gali penkias dienas per savaitę eiti?“ Tai rodo, kad fiziniai pratimai turi įtakos žmogaus emocinei savijautai.
Įvairias kitas treniruotes išbandžiusi Laura atsiveda net vienuolikametę dukrą Eveliną, kuri ypač laukia treniruočių. Visuomenės sveikatos biure dirbanti Asta sakė galinti pasidalinti tik geriausiais atsiliepimais apie Virginiją. Išbandžiusi, kaip teigė, visas mieste siūlomas treniruotes, labiausiai besidžiaugianti šiomis. „Pasportavusi trumpą laiką jautiesi tikrai pasportavusi. Ir pati trenerė yra puikus, daug žinių turintis žmogus. Teko su ja dalyvauti bendruose renginiuose, važinėti po įstaigas“, – sakė Asta.
Moterys ir merginos funkcines treniruotes rekomendavo norintiesiems numesti svorio ir sustiprėti – tiek fiziškai, tiek psichiškai, norintiesiems aktyviai, naudingai ir kartu maloniai praleisti laisvalaikį.
Fizinių pratimų ryšys su galvos smegenimis
Sugrįžtant prie aktyvaus judėjimo ir protinio darbingumo reikėtų paminėti, kad visai neseniai Kaune vykusios mokslinės konferencijos metu Lietuvos sporto universiteto profesorius Albertas Skurvydas, kuris atstovauja moderniam požiūriui į fizinį aktyvumą, skaitė mokslinį pranešimą, kaip šiais laikais reikia treniruoti ne tiktai raumenis, širdį, bet ir protą. Jis kalbėjo apie 90 naujausių mokslo tyrimų, pagal kuriuos jau kuriamos naujos technologijos, pritaikomos fiziniam judėjimui. Pateikiu ištrauką iš prof. A. Skurvydo pranešimo:
„Naujausia žinia fizinio aktyvumo, sporto ir sveikatinimo moksle yra tai, jog visiškai neseniai mokslas nustatė, kad fizinis aktyvumas stimuliuoja proto aktyvumą: padidina neurogenezę, suaktyvina naujų neuronų genezę, skatina labiau sukoncentruoti dėmesį, greičiau priimti sprendimus ir t.t. Tačiau reikia žinoti, kada, kaip ir kiek tai reikia daryti. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas, įvairūs sensoriniai stimulai – kalorijų apribojimas, atpildas, motyvai, dopaminas – stimuliuoja ne tik naujų neuronų gamybą galvos smegenyse, kurių miršta nuo streso kiekvieną sekundę, bet ir stimuliuoja naujų kapiliarų, naujų eritrocitų gamybą – mūsų galvos smegenys tampa sveikesnės. O jei jos sveikesnės, efektyviau valdomas kūnas, mes geriau jaučiamės. Taigi fizinis aktyvumas yra labai svarbus ne tik raumenims, širdžiai, bet ir galvos smegenims. Už planavimą, įžvalgas atsakingi neuronai, patiriant stresą, jų šakelės dendritai labiau šakojasi nuo streso, o fizinis aktyvumas jas atgaivina. Žmogus yra socialiai aktyvus, o už judėjimą gauna daugiau atpildo.
Naujausiuose moksliniuose tyrimuose bandoma pažiūrėti, kas labiausiai stimuliuoja galvos smegenų fizinę – protinę – sveikatą: jėgos pratimai, pusiausvyros palaikymo, aerobikos, pridedant kognityvinius pratimus, sprendžiant aritmetinius uždavinius, taip pat muzikos pratimus, reguliuojant ritmą. Geriausiai žmogaus protinę sveikatą, taip pat širdies sveikatą, stimuliuoja pratimas, skirtas kompleksiniam poveikiui – ne vien raumenims, širdžiai, bet ir galvos smegenims. Sena paradigma, kai buvo galvojama, kad tik kūno kultūros pamoka atsakinga už raumenų (pavyzdžiui, jėgą, greitį, ištvermę) treniravimą, bet visiškai nebuvo rūpinamasi (ir tik dabartiniu metu pradėta, seniau pažengusios šalys – anksčiau) tuo, kad judėjimas yra integruota svarbi priemonė apskritai vaikų ugdymui, pradedant nuo emocinės ir baigiant protine ir, be abejo, socialine gerove.
<…> Kas galėjo patikėti prieš dešimt metų, kad dešinėje pusėje, atliekant įvairius fitneso su įvairiais pasipriešinimais, aerobinius, jogos ir kitus fizinius pratimus, galima sustabdyti arba visiškai prislopinti galvos smegenų atrofiją. Ir visiškai neseni tyrimai rodo, kad nuo žmogaus fizinio pajėgumo, nuo organizmo gebėjimo įsisavinti maksimaliai deguonį, t.y. aerobinio organizmo darbingumo, labai priklauso mūsų galvoje organas, kuris atsakingas už greitąją atmintį, orientavimąsi erdvėje, už darbinės atminties aktyvinimą – tai hipokampas. Kuo didesnis aerobinis darbingumas, tuo didesnis galvos smegenyse hipokampo tūris. Pilna įrodymų, kad atliekant pratimus galima sustabdyti atrofiją galvos smegenų frontalinėje žievėje, tiek paties hipokampo, tiek kitose struktūrose, kurios labai reikalingos gyvenimo gerovei.
Antras atradimas. Mokslininkai praktikai žino ir seniau – o pagrįsta neseniai, kad jeigu pelytės gyvena trys, keturios, jeigu gyvena aplinkoje, kurioje labai daug žaisliukų ir gali jais nekontroliuojamos žaisti, tai tokioje gyvenimo aplinkoje pelyčių – o dabar ir žmogaus – galvos smegenys suformuoja apie milijardus naujų nervinių tinklų. Tada galvos smegenys yra ne tiktai efektyvesnės, bet ir turi didesnį kognityvinį savo rezervą. Jis reikalingas, kad mes ilgiau protiškai būtume darbingesni, kad neužkluptų Alzhaimerio liga, o jaunesni irgi būtų darbingesni.
Taigi fiziniai pratimai, atliekami kintančioje aplinkoje, kai aplinka yra labai įdomi, joje daug visokių priemonių, kai su tais įrankiais elgiamasi spontaniškai, yra vienas iš pagrindinių stimulų galvos smegenų naujiems nerviniams tinklams susidaryti. Labai svarbu – ir šis mokslininkų tyrimas rodo, kaip keičia kūno kultūros pamokos savo stilių, turinį – žymiai greičiau, efektyviau, įvairiau, spontaniškai ir įdomesne veikla. Tai galvos smegenų stimulas. O monotonija, tie patys pratimai yra galvą atrofuojantys stimulai.“
