Dainomis sugrįžę jaunystės dienos (GALERIJA)
Spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną Prienų globos namų gyventojai paminėjo romantiška popiete stilizuotame „restorane“ pavadinimu „Mūsų dienos kaip šventė“, kur skambėjo jaudinančios senjorų ir kitų bendruomenės narių atliekamos dainos apie jaunystę, meilę, pirmąjį pasimatymą, kadaise patirtus jausmus.
Žmogaus gyvenimas kaip metų laikai – besikeičiantis, spalvingas, pilnas įvairių jausmų ir išgyvenimų. Žavus savaip, nors palieka pėdsakus veide, o tyriausius jausmus dažnai uždaro giliai širdyje… Kas geriausiai gali atidaryti širdies duris, jei ne daina, kuria jau ne vienerius metus su savo gyvenimo bičiuliais ir palydovais dalinasi buvusi muzikos mokytoja, režisierė, globos namų senjora Violeta Ibianskytė. Dainomis išsiliejusios metų laikų spalvos – Violetos inicijuotas ir iki galo išpildytas koncertinis sumanymas, kuriam pastūmėjo patys senjorai, pasiilgę geros, nesenstančios estradinės dainos. Tam, anot jos, netiko autorinis koncertas ar tradicinis renginys, kurio metu solistai – scenoje, o salėje – plojantys žiūrovai. Idėjos sumanytoja norėjo, kad žmonės pasijaustų iškilmingai, tokie, kokie buvo kadaise. Kad dainos sukeltų jiems prisiminimus ne tik mintimis, bet ir išore – gražia apranga, puošnia skrybėlaite, dailia vyriška kaklaskare, rafinuota kūno kalba. Šį sumanymą papildė ir laiko dvasią atspindinti jauki „restorano“ aplinka – rudeninėmis kompozicijomis papuošta salė, raudono vyno taurėse žaidžianti žvakių šviesa, sklindantis kavos ir kepinių aromatas ir – kas labiausiai žavėjo bei jaudino – švytintys žmonių veidai.
„Žvelgdama į pasitempusius, laimingais veidais žmones, aš kartu noriu įrodyti, kad tai nėra namai, į kuriuos ateiname numirti arba stenėti. Mes ateiname į tuos namus, kur galime jaustis ponais ir poniomis“, – džiaugsmingai kalbėjo Violeta Ibianskytė. Ji kvietė visus šią dieną pamiršti, kiek jiems yra metų, simboliškai šventę pradėdama poeto Justino Marcinkevičiaus eilėmis apie jaunystę. Jaunystės, romantiškos meilės temą, pritariant visiems susirinkusiesiems, pratęsė Žilvino ir Jadzytės, Arvydo, 93-ejų Reginos, Eugenijos, Kazytės, Valės ir Angelės atliekamos dainos, tango melodijos. Viena iš dueto dalyvių Angelė Baliūnienė – globos namų socialinė darbuotoja, ypatingą dieną šventusi ir savo gimtadienį. Ta proga ir jai buvo skirtos gėlės bei sveikinimai.
Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga globos namų administracijos vardu senjorus sveikino laikinoji direktorė Irena Laukaitytė, padėkojusi Violetai ir visiems, kurie kūrė puikią, šventišką dieną. Daug gražių žodžių Violetai ir visiems senjorams išsakė socialinio darbo organizatorė Dalė Šimukauskienė, kiti administracijos darbuotojai. Direktoriaus pavaduotojos Angelės Bajorienės atlydėti, senjorų pasveikinti užsuko globos namuose viešintys svečiai iš Estijos. Renginyje netrūko ir daugiau malonių staigmenų. Skambėjo globos namuose dirbusio vieno iš savanorių – Frančesko iš Austrijos filmuotas muzikinis sveikinimas lietuvių kalba. Šventėje dalyvavusios renginio vedėjos Violetos mokyklos ir studijų draugės padėkojo visiems dainavusiems ir savo draugei už 50 draugystės metų bei pakvietimą į puikų renginį. O netrukus šimtmečio sulauksianti ir vis dar žavi globos namų gyventoja Tayda Tareilienė paskaitė eilėraštį „Šimtas metų“.
Dar negreit salėje užgeso romantiškos žvakių šviesos, nutilo muzika ir pašnekesiai. Šią dieną senjorai išgyveno tarsi antrąją jaunystę, patirdami daug gražių, teigiamų emocijų.
