Saugokimės peršalimo ligų ir gripo!
Rudenį atšalus orams, vis dažniau išgirstame ir matome kosėjančių, čiaudinčių, užkimusių ar kitaip peršalimo ligų kamuojamų žmonių. Daugelis iš mūsų tada tyliai pamąstome, ar mums patiems pavyks to išvengti.
Didesnė rizika susirgti peršalimo ligomis yra vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems. Nors peršalimo ligos dažnesnės atvėsus orams, tačiau šaltesnis oras nėra tiesioginis ligos veiksnys. Šaltuoju metų laikotarpiu daugiau laiko praleidžiame patalpose, kur susidaro palankios sąlygos virusams plisti. Suaugusieji peršalimu vidutiniškai suserga 2–3 kartus per metus, o vaikai – 6–10 kartų. Peršalimas dažnai painiojamas su gripu. Nors simptomai panašūs, tačiau šios ligos labai skirtingos. Įprastai peršalimas didelio pavojaus sveikatai nekelia, o gripas gali baigtis netgi mirtimi. Taigi, kaip atskirti peršalimą nuo gripo?
Peršalimo ir gripo skirtumai
Simptomai |
Peršalimas |
Gripas |
Karščiavimas |
Nėra arba nežymus |
Yra, temperatūra 38 laipsniai ir daugiau |
Galvos skausmas |
Kartais |
Dažnai |
Raumenų skausmas |
Nebūdingas |
Beveik visada, dažnai stiprus |
Bendras silpnumas |
Kartais |
Dažnai ir didelis |
Sloga, čiaudulys |
Dažnai |
Kartais |
Diskomfortas krūtinėje, kosulys |
Nestiprus arba vidutinis |
Stiprus |
Pradžia |
Laipsniška |
Staigi pradžia (per 12 val.) |
Veiksmingiausia priemonė, padedanti išvengti gripo ir/ar rimtų komplikacijų, – skiepai. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pasiskiepyti nuo gripo daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
65 m. ir vyresniems asmenims;
nėščiosioms;
asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Visada yra geriau išvengti ligos nei ją gydyti. Tad kaip peršalimų ir gripo sezonu išlaikyti stiprų imunitetą? Keletas patarimų:
Pakankamai miegokite. Suaugusiam žmogui reikia vidutiniškai 6–8 valandų miego.
Būkite fiziškai aktyvūs (kasdien bent po pusvalandį aktyviai pajudėkite). Stenkitės kuo daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu.
Dažnai plaukite rankas (prieš ir po valgio, pasinaudoję tualetu, paglostę naminius gyvūnus, išsipūtę nosį ar grįžę iš lauko).
Kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite burną, nosį ir nebijokite to paprašyti kitų. Virusai su iškosėtais ar iščiaudėtais lašeliais sklando nedideliu atstumu (iki 1 metro).
Vėdinkite ir drėkinkite patalpas (ypač tada, jeigu patalpų oras sausas). Būtinai kasdien atidarykite langus ir išvėdinkite namus.
Valgykite sveiką maistą. Jeigu mityba bus nevisavertė, organizmui trūks vitaminų ir mineralinių medžiagų
Venkite streso. Įrodyta, kad nuolatos stresą patiriantys žmonės dažniau serga ne tik peršalimu, bet ir kitomis ligomis.
Neperšalkite. Jei lauke žvarbus vėjas, stenkitės kuo mažiau kvėpuoti pro burną, kuo mažiau kalbėti. Reikėtų dėvėti sezonui tinkančius drabužius (geriau – natūralaus pluošto) ir drėgmės nepraleidžiančius batus.
Gražaus ir sveiko rudens!
Parengė Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Gataveckienė