Matas Šalčius – žmogus, skelbęs Lietuvai apie pasaulį ir pasauliui apie Lietuvą
Rugsėjo 20 d. Prienų rajono savivaldybėje vyko renginiai, skirti keliautojo, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus 125-ųjų gimimo metinių minėjimui: Mato Šalčiaus pagerbimas tėviškėje, Čiudiškių kaime, ir konferencija „Keliautojui, žurnalistui ir visuomenės veikėjui Matui Šalčiui – 125“. Prasmingai praleisti dieną ir prisiminti iškilų kraštietį kvietė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas, „Klajūnų klubas“, Prienų rajono savivaldybė, Prienų krašto muziejus ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centras.
Į Čiudiškius, kur tebestovi giminaičių prižiūrimas Mato Šalčiaus gimtasis namas, jo garbei1986 m. pastatytas medinis stogastulpis, vaizduojantis keliautoją su gaubliu rankoje (skulptorius tautodailininkas Leonas Juozonis iš Rokiškio), o šių namų dvasią tebesaugo šimtamečiai medžiai, susirinko iškilios asmenybės, jo darbų gerbėjai ir pasekėjai, Prienų rajono savivaldybės, Krašto muziejaus atstovai, M. Šalčiaus artimieji: Kaune gyvenanti dukterėčia Agata Kotryna Šalčiūtė, vyriausioji anūkė Gindra Marija Kopūstinskienė, Mato Šalčiaus vyriausiojo brolio Juozo, kuris ir ūkininkavo sodyboje, anūkė Giedrė Bagdonienė, kiti artimi giminaičiai.
Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė susirinkusiesiems trumpai priminė M. Šalčiaus biografiją, atskleidžiančią platų jo interesų ratą, pedagoginę ir žurnalistinę patirtį. M. Šalčiaus tėvas kilęs iš senos Šalčių giminės. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Dar besimokydamas užsiėmė žurnalistine veikla, rašė straipsnius į laikraščius. Baigęs „Saulės“ mokytojų kursus dirbo mokytoju Žemaitijoje. Dėl viešų pasisakymų prieš carinę valdžią Visos Rusijos mokytojų suvažiavime Kauno gubernatoriaus įsakymu 1914 m. buvo ištremtas iš Lietuvos. Jis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten aktyviai įsijungė į lietuvių išeivijos visuomeninį-kultūrinį gyvenimą: skaitė paskaitas Tėvynės mylėtojų draugijos, Susivienijimo lietuvių Amerikoje kuopose, tęsė pedagoginį darbą, bendradarbiavo JAV lietuvių išeivių spaudoje, daug energijos ir jėgų atidavė organizuodamas „Lietuvių dieną“ ir rinkdamas lėšas nukentėjusiems nuo karo šelpti.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. sugrįžęs į ją M. Šalčius tapo ELTOS direktoriumi. Dirbo Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje, mokytojavo. Tais pačiais metais įsteigė Šaulių sąjungą, buvo pirmasis žurnalo „Trimitas“ redaktorius. Daug keliavo po Vakarų Europą. Aktyviai propagavo turizmą. 1929 m. įsteigta Turizmo sąjunga, kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.
Reikšmingas jo biografijos faktas – 1929 m. pradėta kelionė aplink pasaulį Indijos link kartu su bendraminčiu Antanu Poška. Jos metu M. Šalčius kruopščiai fiksavo kelionės akimirkas, kurios virto kelionių apybraižomis, straipsniais Lietuvos spaudoje. 1933 m. sugrįžęs į Lietuvą M. Šalčius parengė savo kelionių rankraščius spaudai. Kelionių knyga „Svečiuose pas 40 tautų“ sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, o 1936 m. „Spaudos fondas“ už šią knygą paskyrė 1000 litų literatūrinę premiją. Ir tai – tik dalis kraštiečio M. Šalčiaus nuopelnų…
Dar viena Prienų krašto asmenybė, kuria turime didžiuotis
Čiudiškiuose prie M. Šalčiaus gimtosios sodybos nuskambėjo trumpos kalbos, buvo padėtos gėlės, tylos minute pagerbtas M. Šalčiaus ir visų artimųjų atminimas. Visus sveikino Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis, M.Šalčiaus vaikaitė Gindra Kopūstinskienė, Klajūnų klubo prezidentas Gintautas Babravičius, Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius.
LŽS Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas G. Statinis, kalbėjo, kad prieš 14 metų, kuomet pirmą kartą sutiko (neseniai į paskutinę kelionę palydėtą) M. Šalčiaus jauniausiąją dukrą Ramintą Šalčiūtę-Savickienę, suprato, kad ji buvo mylimiausia dukra, nes buvo labiausiai panaši į savo tėvą. „Ji buvo stipraus charakterio, aiškios vaizduotės, šviesaus proto, tačiau aikštinga, bet žinanti savo idealus bei jų siekianti moteris. Tikiuosi, ir Matas Šalčius buvo toks žmogus“, – pabrėžė G. Statinis.
„Prof. Česlovas Kudaba apie Matą Šalčių yra pasakęs: „Tai fenomenas mūsų kultūros istorijoje, kuriuo reikia didžiuotis“. Keliaudamas žurnalistas visada, esant bent menkiausiai progai, stengdavosi vietiniams gyventojams pasakoti apie Lietuvą, o sugrįžęs iš kelionių, gerai susipažinęs su nuomonių įvairove, M. Šalčius Lietuvą informuodavo apie jos pačios susikurtą įvaizdį. Lietuvai apie pasaulį ir pasauliui apie Lietuvą – toks buvo jo credo, kuris žavi mus ir šiandien. Fenomenaliu žurnalistu laikytas M.Šalčius darė įtaką visai to meto lietuvių žurnalistikai, pradėjęs į įvykius pasaulyje žvelgti kiek giliau ir iš arčiau. Neabejotinai jo talentas neapsiribojo vien žurnalistine veikla. Būdamas geras analitikas, jis įnešė į tarpukario Lietuvos spaudą politikos komentavimo pradmenų, geresnį pasaulio įvykių suvokimą. Unikaliu laikytinas ir todėl, kad savo itin aktyviu gyvenimo būdu ir plunksna gebėjo pasiekti ne tiktai Europos šalis, bet ir Aziją, Ameriką. Jis ieškojo priežasčių, kodėl žmonijai lemta ištisus šimtmečius kovoti vienas su kitu. Tai aktualu ir šiandien. M. Šalčius suvokė žodžio galią ir suprato, kad minties užrašymas yra nelengvas darbas. Jis sakė: „Kas skaito, rašo – duonos neprašo.“
„Man per ankšta ir per maža Lietuvoje. Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą. Aš mėgstu tą darbą. Jis įprasmina mano gyvenimą. Aš aistringai mėgstu laisvę ir pasiryžęs laisvėj badauti, negu priespaudoj tukti.“
„Brolau! Aš pašvenčiau savo jėgas šalies švietimui ir laisvei, bet mažai padariau. Tęsk tu toliau mano darbą.“ Šie Mato Šalčiaus žodžiai šiandien mus tarsi įpareigoja nešti tą šviesą ir skleisti ne tik po Lietuvą, tačiau ir po visą pasaulį“, – kalbėjo LŽS Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas ir knygos „Pasiklydęs Amazonijoje. M. Šalčiaus kelionių pėdsakais“ autorius G. Statinis.
„Klajūnų klubo“ prezidentas G. Babravičius pasidžiaugė pažinęs šviesaus atminimo M. Šalčiaus dukrą Ramintą, kuri, jo nuomone, nuosekliausiai kaupė ir saugojo M. Šalčiaus atminimą. Jis taip pat džiaugėsi artimesne pažintimi su G. Statiniu, prisimindamas, kaip abu prieš 10 metų M. Šalčiaus tėviškėje išsikasė ąžuoliuką, kurį ketino vežti į Ameriką ir pasodinti galimai toje vietoje, kur M. Šalčius mirė (Guajamerino mieste Bolivijoje). Tačiau nuovokesniems žmonėms paprotinus, jog neprigis, ąžuoliukas buvo pasodintas kieme ir taip, pasak G. Babravičiaus, atsirado dar viena sąsaja tarpo Vilniaus ir Čiudiškių.
Apgailestaudamas, kad neeilinė M. Šalčiaus asmenybė deramai dar neįvertinta, neatrasta ir nepažinta, o jo patriotinė veikla tarybiniais metais buvo sąmoningai trinama iš tautos atminties, „Klajūnų klubo“ prezidentas padėkojo Prienų rajono savivaldybės atstovams, valdžios, keliautojo talento ir asmenybės gerbėjams, kurie rodo pagarbą M. Šalčiaus atminimui ir yra pasiryžę iškilaus kraštiečio atminimą dar labiau įamžinti.
Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius kalbėjo apie M. Šalčių kaip apie Šaulių sąjungos pradininką. „Šaulių sąjunga ir Matas Šalčius yra neatsiejami gyvenime ir istorijoje“, – sakė S. Ignatavičius, pažadėdamas šaulių vardu kiek galima prisidėti įamžinant jo atminimą istorijoje ir užsimindamas, kad spaudai ruošiamoje knygoje „Jie vadovavo Šaulių sąjungai“ M. Šalčiaus pavardė užima labai svarią vietą.
Šalčių giminės atstovė ir vyriausioji M. Šalčiaus anūkė Gindra Marija Kopūstinskienė visų plačios Šalčių giminės atstovų vardu padėkojo renginio organizatoriams ir dalyviams už senelio pagerbimą. „Malonu, kad jo vardas iki šiol neužmirštamas, kad pasakyta tiek daug gražių žodžių apie jį“, – jaudinosi Gindra Marija. Ji apgailestavo, kad šalia nėra tetos Ramintos, kuri būdavo tokių minėjimų siela. Ypatingai dėkojo žurnalistui G. Statiniui už puikią knygą, iš kurios sužinojusi apie paskutinius senelio gyvenimo metus, kas giminėje buvo atsargiai nutylima, taip pat „Klajūnų klubo“ prezidentui G. Babravičiui, kuris su senelio devizu „Lietuvai apie pasaulį ir pasauliui apie Lietuvą“ organizuoja fantastinę trejų metų kelionę aplink visą Žemės rutulį, palinkėdama sėkmės jam ir visai komandai tame sunkiame kelyje. „Širdyje statau paminklą ne tik seneliui, bet ir jo žmonai Bronislavai. Tuo metu, kai senelis klajojo po pasaulį, ji viena išaugino keturias dukras. Ir mus, keturias anūkes, glaudė prie savęs. Ji verta pagarbos ir išaukštinimo“, – kalbėjo penkių vaikaičių senelė ponia Gindra Marija. Pasak jos, Šalčių giminės liniją pratęsė penkios Mato ir Bronislavos Šalčių anūkės (šiuo metu viena mirusi), 8 provaikaičiai ir 12 proprovaikaičių.
Konferencija „Keliautojui, žurnalistui ir visuomenės veikėjui M. Šalčiui – 125“
Po minėjimo Čiudiškiuose Prienų kultūros centre vyko konferencija „Keliautojui, žurnalistui ir visuomenės veikėjui M.Šalčiui – 125“. Jos pradžioje Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas dar kartą pasidžiaugė visais, susirinkusiais pagerbti, o gal ir iš naujo atrasti iškilią Prienų krašto asmenybę: „Šią asmenybę bene taikliausiai apibūdino jo bendražygis Antanas Poška, kuris yra pasakęs: „Viena iš tokių brangių mūsų Tėvynei dovanų buvo į jokius rėmus ir formas netelpanti Mato Šalčio asmenybė. <…> Juk niekas neužginčys, kad velionis turėjo nepaprastą iniciatyvą, retus gabumus darbui, veik niekur nesutinkamą drąsą ir nenugalimą pasiryžimą, o betgi jis nepadarė karjeros, nesusikrovė tūkstančių. Jis buvo rūstingas blogybių neigėjas ir ciniškas kritikas – štai kodėl jam teko be algos, be priedų, paaukštinimų ir ordinų visą gyvenimą dirbti Tėvynės labui ne nustatytomis valandomis su kelionpinigiais ir dienpinigiais, bet labai dažnai neturint net duonos. <…> Lietuva neteko didelio žmogaus. Jis atsigulė tolimoje šalyje, bet jo darbai ir nuopelnai pasiliks lietuvių kultūros ir laisvės kovų istorijoje.“
Meras dar kartą padėkojo visiems Mato Šalčiaus asmenybės gerbėjams, talento puoselėtojams, savivaldybės vardu pasižadėdamas padėti realizuoti visus ateities sumanymus.
Apie pedagogo ir idealisto M. Šalčiaus nuopelnus Lietuvai pranešimą skaitė LEU prof. dr. Benediktas Šetkus. LŽS Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis pristatė M. Šalčių, kaip lietuvių kelionių žurnalistikos pradininką. Kokie yra M. Šalčiaus nuopelnai Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, papasakojo Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius. Pranešimą „Keliautojo M. Šalčiaus paieškos ir kelionės po pasaulį“ skaitė „Klajūnų klubo“ prezidentas Gintautas Babravičius.
Po konferencijos vyko dokumentinio filmo „Saulė šviečia lygiai visiems“ peržiūra (scenarijaus autorius G. Statinis, režisierė A. Vėželienė).
