Ką daryti su „niekieno“ gyvūnais?

 Praėjusią savaitę paskambinęs žmogus pranešė apie Jiezne vykstančius žiaurius susidorojimus su katėmis. Esą čia galimai buvo nunuodytos 3 katės, o lavonai išnešti iš rūsio ir padėti po langais. Vėliau kažkas juos iš ten pašalino. Pradėjome domėtis vos ne kriminaline istorija, kurios herojai yra Mokyklos gatvės Nr. 1A gyventojai.

Nuo mažų dienų vaikai mokomi, kad reikia mylėti ir globoti gyvūnėlius. Retas kuris vaikystėje neturėjome mylimo šunelio ar katinėlio. Tačiau kartais ta meilė ir rūpestis silpnesniu už save kažkur išgaruoja, ir gyvenimas mus paverčia tokiais, kokie esame: nepatenkintais ne tik valdžia, bet ir kaimynais, netoleruojančiais kitų nuomonės ar veiksmų, užmiršusiais, kas yra artimo meilė. O ką jau kalbėti apie šunis ir kates. Taip ir atsiranda posakiai: „Suspardė lyg šunį“, „Išmetė lyg nereikalingą katę“.

Ne paslaptis, kad ir anksčiau, ir dabar žmonės nusibodusiu ar pasenusiu gyvūnu atsikrato jį išveždami ir palikdami toliau nuo namų. Kad nepareitų. Toks vargšas išmestas gyvūnėlis eina prie gyvenamųjų namų, prie žmonių, gailiai miaukdami ar inkšdami prašo neleisti numirti badu. Taip atsiranda mūsų aplinkoje taip vadinamųjų „niekieno“ šunų ir kačių. Kaip dedame kažką į ištiestą žmogaus ranką, taip pamaitiname ir alkaną gyvūną. Ne viena atvežta katė atklydo prie Mokyklos gatvės Nr. 1A pažymėto namo. Matydami alkanus gyvūnus, vienas kitas pagailėjęs numesdavo kąsnelį maisto.

Benamės ir beglobės katės ateidavo po namo langais, o jiems maisto likučių nepagailėdavo ir Gražina Andrulevičienė. Moteris gyvena pirmame namo aukšte, todėl natūralu, kad katės čia dažniausiai rinkdavosi.

– Maitindavau ne tik aš, atnešdavo maisto ir kiti žmonės. Tik dabar visa bėda teko man. Man labai gaila vargstančių ir alkanų gyvūnų. Aišku, savo namuose priglausti visų neturiu galimybės, bet pamaitinu. Dėl to susilaukiau ne vieno gyventojo priekaištų ir net grasinimų. Buvo ir prie durų prilipdytas raštelis, ir sutikę laiptinėje koneveikė. Žadėjo nunuodyti kates. Ir kas gali paneigti, kad tai ne jų darbas? Aš užtikrinu, kad katės vasaros metu į namo rūsį neidavo, be to, kaimynai nuėmė durų spyruokles, ir durys buvo atdaros visą laiką, – pasakojo G. Andrulevičienė.

Kad moteris rūpinasi beglobiais gyvūnais, liudija ir jos papasakotas atvejis, kai jinai katę su atsivestais 5 kačiukais vežė į Alytuje esančius globos namus, užmokėjo savo pinigais. Jaunus kačiukus siūlydavo ir išdalindavo naujiems šeimininkams. Kažin kodėl kiti namo gyventojai, nepatenkinti namų neturinčiais gyvūnais, nesikreipė į seniūniją ir patys nerodė iniciatyvos juos išvežti į jiems skirtą vietą.

Lapkričio 5 d. Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius gavo Mokyklos g. Nr. 1A gyventojų pasirašytą skundą, kad prie įėjimo į laiptinę šeriamos visos prabėgančios katės, kad jos pridergia laiptinėje bei rūsyje, žmonės kenčia smarvę. Taip pat išimamas rūsio langelis, kad katės galėtų įeiti. Jų nuomone, katės pašertos, bet veterinaro neprižiūrėtos, todėl prašo, kad G. Andrulevičienė būtų įspėta nelaikyti kačių ir jas išvežti, o rūsio langelį užkalti, nepalikti atdarų durų.

Natūralu, kad žmonės nori gražiai ir kultūringai gyventi, suprantamas jų pageidavimas. Tik ar tikrai tik tos katės kaltos dėl netvarkos laiptinėje?

Labai jau įtartinai atrodo faktas, kad rūsyje buvo rastos trys leisgyvės katės, kurios vėliau pastipo ir buvo išneštos bei suguldytos po G. Andrulevičienės langais. Kiekvienam žmogui gali kilti įtarimų, kad tai ne atsitiktinumas.

Kas jas iš ten paėmė? Yra dvi liudytojų versijos. Kuriuo tikėti, spręsti ir spėlioti negaliu. Įvykių liudininkė, to namo gyventoja, sakė, kad matė, kaip viena moteris dvi kates išnešė iš rūsio ir paguldė po langais, o vėliau kita sudėjo į juodą celofaninį maišą. Taip pat ta pati moteris patikino, kad beglobes kates šėrė ne viena G. Andrulevičienė. Be to, katės laiptinėje tikrai nepridergdavo ir po laiptinę nelakstė, o įėję tupėdavo prie pirmojo aukšto durų.

Tiesa, daugiausia laiptinę ir prie įėjimo šluodavo ir tvarkydavo toji pati G. Andrulevičienė. Moteris tvarkė ir rūsį, ir aplinką.

Seniūnas A. Bartusevičius sako kalbėjęsis ir su gyventojais, ir su G. Andrulevičiene. Jo nuomone, problema turėjo būti sprendžiama tolerantiškai.

– Aš suprantu, kad žmogus myli gyvūnus ir turi pašaukimą juos globoti. Tačiau reikia turėti sąlygas. Daugiabutis namas nėra tam pritaikyta vieta. Kitiems gyventojams tai sukelia nepatogumų, nes, kaip teigiama rašte, ir rūsyje, ir laiptinėje pridergiama, – sakė seniūnas.

Po nelemto įvykio G. Andrulevičienė norėjo kreiptis į Gyvūnų apsaugos draugiją, tačiau vėliau apsigalvojo, manydama, kad tai nepasikartos. Tačiau po kelių dienų mirtimi pradėjo vaduotis dar vienas katinėlis. Laikomus namuose savo katinus moteris bijo išleisti į lauką, kad ir jų neištiktų toks pats likimas.

Jiezno seniūnas sakė, kad su panašiomis problemomis dėl pernelyg didelės meilės gyvūnams, nesant tam sąlygų, teko susidurti ir Kašonių kaime.

Jiezne, kaip ir kitose seniūnijose, dar nėra praktikos laikytis Prienų rajono savivaldybės patvirtintų Gyvūnų laikymo ir gabenimo taisyklių. Taisyklėse nurodoma, kad daugiabučio gyventojai, norintys laikyti naminį gyvūną, turi gauti kitų laiptinės pilnamečių gyventojų sutikimą. Deja, ir tame pačiame Mokyklos g. Nr. 1A name yra laikančių ir šunis (beje, lojimu jie irgi trikdo kitų ramybę), bet neturinčių kaimynų sutikimo. Kol nusiskundimų ir konfliktų nebuvo, viskas buvo ramu.

Pasak seniūno, ateityje reikės griežčiau stebėti, kad būtų laikomasi gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, nes miestelyje netrūksta valkataujančių ir šunų, ir kačių. Tačiau jų išvežimas ar iškvietimas specialiųjų gyvūnų globos tarnybų kainuoja pinigus. Ir nemažus.

Taigi problema kol kas pakibusi ore. Tos katės (ar katinai) jau netrukdys namo gyventojams švariai ir tvarkingai gyventi. Tik vargu ar tai išspręs tolerancijos problemą, kažin ar pagerės gyventojų tarpusavio santykiai.

Visi mes Dievo kūriniai, ir nereikia galvoti, kad esame svarbesni už mūsų keturkojus draugus. O žmonių netolerancija vienas kitam, nemeilė silpnesniam ar kitaip mąstančiam gerų rezultatų neduoda. Kartais atsisuka prieš mus pačius.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close