home Šviesos šaukliai Prienų krašto muziejui – 20 metų (GALERIJA)

Prienų krašto muziejui – 20 metų (GALERIJA)

Muziejus – vienintelė vieta, kurioje sutelpa visa to krašto istorija, kurioje dvelkia įvairių laikmečių dvasia. Tokiu per dvi dešimtis metų tapo Prienų krašto muziejus, rugsėjo 18 d. paminėjęs jubiliejinę 20-mečio sukaktį.   Keičiantis ir tobulėjant technologijoms, atrandant muziejaus vietą šiuolaikinio žmogaus gyvenime, kinta ir muziejaus koncepcija. Muziejui keliami uždaviniai atlikti socialinę ir švietėjišką misiją arba siekti universalumo. Nepaisant to, turbūt nėra muziejininko, kuris nenorėtų, kad muziejus išlaikytų savo dvasią, krašto kultūrinio ir istorinio paveldo unikalumą, todėl neretai jiems tenka atsidurti kartų konflikto zonoje arba svarbių dilemų kryžkelėje. ]Per 20 metų pasikeitė ir Prienų krašto muziejus. Koks jis – besikeičiantis, atsinaujinantis – galima buvo pastebėti ir muziejaus jubiliejaus šventėje. Žengiant pro muziejaus vartus svečius pasitiko atnaujintas muziejaus pastatas, sutvarkytas kiemas, įrengti kiemo pastatai. Parodų salėje laukė paveikslų paroda iš 12-kos Šilavoto „Davatkyno“ dailininkų plenerų, o šventei įrengto kiemelio prieigose – „Gyvybės“ medis, ant kurio kiekvienas svečias galėjo palikti savo palinkėjimą muziejui. Muziejininkė Marija Šniokienė kvietė prisidėti prie akcijos – juostos, kuri per Greimų tiltą sujungs dvi Prienų dalis – Suvalkiją ir Dzūkiją, audimo. Šių parodų, akcijų ir šventės dalyviais galėjo tapti visi atvykusieji į Prienų krašto muziejaus 20 metų sukakties minėjimą. O susirinko išties didelis būrys žmonių – muziejaus istorijos pradininkų, metraštininkų, veikėjų, bičiulių ir garbių svečių. Atvyko ir tie, kurie muziejų kūrė nuo idėjos, ir tie, kurie šią idėją palaikė bei palaimino, ir visi, kurie muziejų augino, puoselėjo, į bendrą darbų aruodą įnešė savo svaresnį ar kuklesnį indėlį. Tarp svečių garbingą vietą užėmė kraštietis, rašytojas Vytautas Bubnys su žmona rašytoja Elena Kurklietyte, LR Seimo narys Andrius Palionis, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, Savivaldybių muziejų bendrijos pirmininkė Audronė Jakunskienė, kraštietis, buvęs pirmasis Vilniaus meras Vytautas Bernatonis, Prienų rajono savivaldybės ir administracijos vadovai, atstovai, Tarybos nariai, kiti garbūs svečiai. Visus šventės dalyvius ir svečius pasitiko kanklių muzika (mokytoja Roma Ruočkienė) ir poetės Stefos Juršienės eilėraštis ,„Krivių Krivaičiui“, parašytas prieš gerus 20 metų Prienų krašto muziejaus atidarymui: „Iš nutolusių laiko miglynų atėjai mūs būtin, – toks gražus… Ir po ąžuolo stogu parimo, Atmintis – aukštas sielos dangus, Tavo kanklių garsais tyliai laša, ant mūs rankų, gyva praeitis.. Širdimi mes surinksim po lašą, Josios gyvastį, – meilę, mintis Ir sunešim, kaip grūdus subersim tuos lašus po pastoge jaukia, Kad galėtų visi atsigerti… Atsigautų pavargus dvasia“.   Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė ir Prienų krašto muziejaus kolektyvą su jaunatviška jubiliejine švente pasveikino rajono meras Alvydas Vaicekauskas. „Nors jubiliejus ir jaunatviškas, bet atlikti darbai kalba patys už save“, – sakė meras, linkėdamas, kad kitas muziejaus gyvavimo laikotarpis būtų ne mažiau sėkmingas, kupinas idėjų, naujų sumanymų, kad muziejus būtų žinomas ne tik Prienuose, bet ir visoje Lietuvoje.  

Jubiliejų pasitinka atnaujintomis ekspozicijomis

Muziejus – tai ne tik pastatas keturiomis sienomis, tai ir gyvenimo būdas, tai reiškinys, kuris mūsų gyvenimuose vaidina vis didesnį vaidmenį kaip mokytojas ar patarėjas. Apie tai, koks muziejus buvo, kokiu keliu ėjo ir koks jis yra šiandien, mintimis pasidalino Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė. Nors per du dešimtmečius muziejui teko išgyventi ne tik klestėjimo, pakilimo laikus, bet ir sunkias akimirkas, direktorė pasidžiaugė, kad per šį laiką muziejus išaugo, išsišakojo ir šiuo metu turi keturis padalinius (Vinco Mykolaičio-Putino tėviškę – muziejų Pilotiškėse, Skriaudžių buities muziejų ir kalendorių kolekciją Skriaudžiuose, Veiverių krašto istorijos muziejų – legendinio partizano J. Lukšos-Daumanto ekspoziciją Veiveriuose ir Šilavoto „Davatkyne“). Muziejininkai laiko didele sėkme, kad Prienų krašto muziejus buvo įtrauktas į 2007–2015 metų Muziejų modernizavimo programą ir turėjo galimybę atsinaujinti. Tiesa, pagrindinio pastato atnaujinimas dar ne visai baigtas, bet muziejininkai nenuleidžia rankų ir juda pirmyn: rengia projektus, po truputį įrengia ir atnaujina ekspozicijas. Šiuo metu yra atnaujintos dvi ekspozicijos, tai – etnografijos ir tautodailės bei ekspozicija, skirta Laisvės kovoms ir jų dalyviams įamžinti. Dar viena ekspozicija, skirta poetui Justinui Marcinkevičiui, tikimasi, bus atidaryta šių metų pabaigoje. Muziejuje vyksta daug kitų veiklų, iš kurių viena aktyviausių – edukacinė veikla. Edukacinėse programose per metus apsilanko beveik 4000 lankytojų. Per muziejaus gyvavimo laikotarpį sulaukta lankytojų ir svečių iš 38 šalių. Muziejų garsina edukacinė programa „Duonos kelias“, tačiau nemažai lankytojų sulaukia ir kitos edukacinės programos. Be edukacinių programų, organizuojami įvairios tematikos renginiai (etninės, valstybinė šventės, žymių krašto žmonių jubiliejų minėjimai, knygų pristatymai, poezijos vakarai, susitikimai su rašytojais ir kt.), formuojantys kokybiškai naują kultūrinio laisvalaikio praleidimo būdą. Pastaraisiais metais muziejus gali pasidžiaugti išsiplėtusia projektine veikla: 2013 m. įgyvendinti 6 projektai, 2014 m. – 7 projektai, 2015 m. bus įgyvendinti 3 projektai. Džiaugiamasi įgyvendintu „Comenius Regio“ partnerystės projektu, kartu su Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriumi parengtomis ir patobulintomis edukacinėmis programomis, kurios buvo pristatytos rajono mokykloms, taip pat užmegztais ryšiais su Lenkija. L. Batutienės nuomone, Prienų krašto muziejus yra šiuolaikinis, gyvas muziejus, kuriame nuolat vyksta pokyčiai. Tačiau, vykdydamas įvairiapusę veiklą, muziejus jokiu būdu nenutolsta nuo pagrindinių savo funkcijų – kaupti, saugoti, tirti ir eksponuoti krašto kultūros istoriją atspindinčius muziejinių vertybių rinkinius. „Nelengva formuoti muziejaus rinkinius, savo istoriją pradėjus prieš 20 metų. Tačiau šiandien muziejaus fonduose yra per 30 000 eksponatų“, – pabrėžė direktorė, pasidžiaugusi, kad yra tokių žmonių, kurie suvokia daikto svarbą istorijoje ir kaskart papildo muziejaus fondus. Pradėjus muziejaus ir ekspozicijų atnaujinimo darbus, muziejininkų laukia nauji iššūkiai: eksponatų skaitmeninimas, vertinimas tikrąja verte. Bet muziejininkai yra nusiteikę optimistiškai ir su didžiuliu entuziazmu neria į naujas veiklas. Visų darbų varomoji jėga – entuziazmas, darna kolektyve, kuriuo labai džiaugiasi ir didžiuojasi Prienų krašto muziejaus vadovė. Naudodamasi proga, ji pasveikino visus Prienų krašto muziejaus darbuotojus – ir dalyvavusius šventėje, ir negalėjusius joje dalyvauti, nuoširdžiai padėkodama už atsidavimą darbui ir vildamasi, kad dar ne vienus metus visi kartu darbuosis krašto labui.  

Mintimis dalijosi buvę muziejaus vadovai, svečiai

Minint muziejaus 20-metį, negalima neprisiminti pradžių pradžios – muziejaus kūrimosi peripetijų, jų vadovų, apie kuriuos dabartiniai šeimininkai atsiliepė tik labai geru žodžiu. Su pagarba ir dėkingumu prisiminta pirmoji direktorė ir muziejaus įkūrėja Antanina Aleknavičienė, vėliau muziejui vadovavę Vytautas Zagurskas, Algis Marcinkevičius, Virginija Maščinskienė. Deja, ne visi, kurie kūrė muziejaus istoriją ir patys tapo jos dalimi, galėjo pamatyti, koks Prienų krašto muziejus yra šiandien. Tylos minute buvo pagerbtas atminimas išėjusiųjų amžinybėn: muziejaus atidarymo iškilmėse dalyvavusio poeto Just. Marcinkevičiaus, jo žmonos Genutės, kunigo Jono Palukaičio, dailininkės Monikos Jonaitienės, fotografo Marijaus Baranausko ir daugelio kitų kraštiečių. Pagerbimo bei atminimo ne mažiau verti ir partizanai, Laisvės kovų sąjūdžio dalyviai, žymiausi Prienų valdytojai: kunigaikštis, Lietuvos iždo tvarkytojas Mykolas Glinskis, Gasparas Horvatas, suteikęs Prienams mažąsias Magdeburgo teises, Gotardas Butleris, pastatęs Prienuose pilį, panašią į Sisterono pilį Prancūzijoje (Butlerių giminė valdė Prienus beveik 150 metų), Kazimieras Sapiega (jo valdymo metais Prienai gavo didžiąsias Magdeburgo teises su Šv. Jurgio herbu), Aleksandras Sapiega, burmistrai: Jurgis Brundza, Pranas Šalčius, Julius Greimas ir dar daugybė kraštui bei Lietuvai nusipelniusių žymių Prienų krašto žmonių. Apie darbą muziejuje mintimis pasidalino buvę direktoriai. Apie ilgą, sunkų ir duobėtą kelią kuriant Prienų krašto muziejų, apie dvasinį augimą, gerumą, pakantumą vienas kitam ir šalia esančiam jaudinančiai kalbėjo ir pirmoji muziejaus direktorė, aktyvi visuomenininkė, knygų apie krašto šviesuolius sudarytoja A. Aleknavičienė. Ji su pagarba prisiminė kartu dirbusius muziejaus darbuotojus, ypač dailininkę Irutę Seselskienę, anot Antaninos, žemaitukę, bet Prienų krašto muziejui atidavusią visą širdį, taip pat nuoširdžiai padėkojo visiems, kurie jai sunkiu laikotarpiu padėjo, palaikė, rėmė ir dvasiškai stiprino. „Muziejus – tai miniatiūrinis Prienų kraštas, su visa istorija ir šiandien. Peržengę muziejaus slenkstį, išvystame didelį Dievo ir Žmogaus pasaulį, be galo turtingą, apgyvendintą pačiais tauriausiais savo žemiečiais, kaimynais, broliais ir seserimis“, – yra pasakęs kraštietis rašytojas Vytautas Bubnys. Šventėje dalyvavęs rašytojas pasveikino visus su muziejaus jubiliejumi, padėkojo A. Aleknavičienei, kuri įdėjo daugiausiai darbo jį įkuriant, visiems tiems, kurie prisidėjo, bei dabartiniams darbuotojams ir Prienų krašto muziejaus vadovei už tai, kad darbas tęsiamas. „Didelį ir gražų įspūdį daro tai, kas jau padaryta“, – džiaugėsi garbus svečias. Prie muziejaus kūrimosi prisidėjo daug žmonių, be jų pastangų, įdėto darbo, nuolatinio rūpinimosi, nebūtų šiandien muziejaus, kuriuo galima didžiuotis ir džiaugtis. Šventės organizatoriai stengėsi nepamiršti kiekvieno jų pakalbinti, pasveikinti, pakviesti pasidalinti mintimis. Kalbėjo kraštietė Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė, Šilavoto „Davatkyno“ plenerų kuratorius, dailininkas, jaunosios kartos atstovas, savo darbais garsinantis Prienų kraštą, – Petras Lincevičius.  

Padėkojo visiems draugams ir bičiuliams

Muziejaus bendruomenė tarė nuoširdų ačiū už paramą, už supratimą ir bendrystę dideliam būriui pagalbininkų: krašto liaudies menininkams, tautodailininkams, žodžio meistrams, drožėjams, pynėjams, audėjoms, mezgėjoms, dailininkams, visiems tautinio meno puoselėtojams, visiems, kurie dovanoja muziejui eksponatus. Širdingai dėkojo Justino Marcinkevičiaus dukroms Jurgai ir Ramunei, Elenai Kurklietytei ir Vytautui Bubniui, Irenai Gedminaitei, Algimantui Sakalauskui, Dainorai Šaltienei, Margaritai Šimkienei, Teresei Veličkienei (Valeckienei), Jonaičių šeimai, Antanui Grinkevičiui, Jonui Vyšniauskui, Adelei Kazakevičienei, Bronei Nenartavičienei, Genovaitei Zaparackienei, Onutei Norkūnienei, Vidai Rušėnienei, Bronei Urlikienei jų šeimoms ir visiems tiems, kurie atnešė į muziejų seną nuotrauką, laikraščio iškarpą, padovanojo senovinį stalą ar seniai nenaudojamą darbo įrankį. Muziejininkai dėkojo ir gausiam būriui rėmėjų – nuo Seimo nario, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, Prienų rajono savivaldybės iki bendruomenių, seniūnijų, įstaigų ir organizacijų, bendrovių „Wilara“, „Prienų butų ūkis“, „ Brevitra“, „Senukai“, VšĮ „Meninė drožyba“, Miškų urėdija ir daugelio kitų. Visų jų neįmanoma išvardinti, nes eilė būtų įspūdinga, tačiau kai kurių nepaminėti negalima, nes tai visiems gerai žinomi kraštiečiai ir dažni muziejaus svečiai, renginių dalyviai bei organizatoriai ar pagalbininkai: poetė ir rašytoja Aldona Ruseckaitė, poetė Stefa Juršienė, Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė, mokytoja Anarsija Adamonienė, Juozas Ramanauskas, Antanas Grinkevičius, Jonas Vyšniauskas, Juozas Bernatonis, Anelė Zurlienė, Vytautas Maruškevičius. Muziejaus darbuotojai dėkingi jiems ir visiems kraštiečiams, grįžtantiems, gaivinantiems ir keliantiems iš užmaršties krašto istoriją ir žmones. O kai atėjo metas sveikinimo kalboms ir dovanoms – niekas nesitikėjo, kad sveikintojų bus tiek daug, atvyko net kolegos iš kitų savivaldybių bei Lenkijos. Muziejaus 20-mečio proga muziejininkus sveikino ir padėką įteikė LR Seimo narys A. Palionis. Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas už iniciatyvumą, kūrybingumą ir atsakingą požiūrį į darbą padėką įteikė direktorei L. Batutienei, dailininkei I. Seselskienei, „Davatkyno“ prižiūrėtojai M. Lincevičienei. Už paramą muziejui mero padėka įteikta UAB „Wilara“ vadovams D. ir G. Olsevičiams, dar dvi padėkos skirtos Just. Marcinkevičiaus dukroms Jurgai ir Ramunei už muziejui padovanotus eksponatus. Kultūros ministro Šarūno Biručio padėką Prienų krašto muziejui 20-mečio jubiliejaus proga įteikė rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė. Dar keletui muziejaus ir jo padalinių darbuotojų – vyr. fondų saugotojai Ernestai Juodsnukytei, V. Mykolaičio-Putino tėviškės – muziejaus prižiūrėtojai Julijai Mykolaitienei, Prienų krašto muziejaus etnografei Romai Jotautienei, darbuotojai Marijanai Šniokienei. Prienų krašto muziejaus direktorė L. Batutienė padėkas įteikė muziejaus direktorės pavaduotojui Leonui Sakalavičiui, Snieguolei Keizaitei, Nijolei Stotnienei, Rūtai Levinskienei, Zenonui Strielkui. Išsekus padėkoms ir sveikinimams, sugiedojus „Ilgiausių metų“, muziejaus kiemelyje buvę ir esami muziejaus darbuotojai pasodino obelaitę, kaip vaisingumo, amžinumo, gyvybės simbolį, kuri, muziejininkų nuomone, savo nuostabiais žiedais ir vaisiais džiugins lankytojų širdis. Šventę folkloro muzika ir dainomis papuošė dar vienas svečias – Mykolo Romerio universiteto folkloro ansamblis „Ritingo“ (vadovas Arvydas Kirda). Už šį koncertą muziejininkai dėkojo šio ansamblio nariui, kraštiečiui Stasiui Zelenekui. Padėkoję visiems svečiams už dovanas, už nuoširdumą, už šilumą, jubiliatai pakvietė dar neišsiskirstyti, pabūti visiems kartu, pabendrauti prie arbatos puodelio. IMGP7029   galerija0906

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close