Gyvenimą ženklina svarbūs darbai
Šeštadienio popietę Birštono viešosios bibliotekos renginių salė sunkiai talpino susirinkusiuosius paminėti buvusio Seimo nario Juozo Palionio 62-ąsias gimimo metines. Birštono ir Prienų krašto žmonės jau antrus metus pamini J. Palionio gimtadienį be jo, tik su jam brangiais ir artimais žmonėmis, prisimindami prasmingus darbus, kuriuos jis atliko kaip meilės ir pasitikėjimo įrodymą.
Seimo nario Andriaus Palionio padėjėja Valė Petkevičienė pristato garbingus svečius, atvykusius pagerbti J. Palionio atminimą. Tarp jų Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, Prienų krašto šviesuolė, muziejaus įkūrėja Antanina Aleknavičienė, poetė, išleidusi jau 10 poezijos knygelių Stefa Juršienė, Aurelija Dvylytė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų grupės vadovė, JPLP fondo atstovai, Birštono muziejaus fondų saugotojas istorikas Vytautas Kuzmickas ir kt.
J. Palionis ne tik rėmė Prienų ir Birštono krašto poetus, padėjo leidžiant jų knygas, bet ir pats yra išleidęs keletą poezijos knygelių, gyvenimo apmąstymų ir pastebėjimų. Ne vienas eilėraštis jau tapo daina.
Eilėraštį „Birštono peizažas“ perskaitė jo anūkė, Andriaus dukra Emilija. Pasirodo, mažoji skaitovė eina senelio pėdomis – taip pat kuria eiles, mėgsta jas skaityti.
Birštono savivaldybės mero pavaduotojas J. Aleksandravičius sakė, kad daug metų teko bendrauti su buvusiu Seimo nariu, o taip pat skaityti jo poeziją. Pasak J. Aleksandravičiaus, J. Palionio eilėraščiai buvo apie ateitį, tėviškę, gamtą, meilę, o dabar skaitome, ir atrodo, jog rašė lyg pats sau, pritaikytą šiai dienai. Dėmesys, pagarba, jo darbų įvertinimas ir deramas paminėjimas rodo, kad visa tai buvo jo gyvenimo prasmė. Vėl gera jausti, kad mūsų lūkesčiai dėl Birštono krašto bus sprendžiami. Kol tęsiami darbai, žmonės žengs koja kojon dėl gražesnės ateities.
– Nieko nebūna veltui, viskas turi savo prasmę, – užbaigė savo kalbą vicemeras.
Birštono savivaldybės gyventojai, o ypač daugelis Siponių kaimo žmonių jau perskaitė knygą „Čia Nemunas vingiuoja“ ir gali išsakyti savo nuomonę, tačiau leidėjams buvo įdomu sužinoti ir profesionalų nuomonę.
Apie naujai išleistą ir gražiai rugpjūčio pradžioje pasitiktą J. Palionio ir V. Petkevičienės knygą apie Siponių krašto žmones „Čia Nemunas vingiuoja“ savo mintis išsakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų grupės vadovė A. Dvylytė. Ji teigiamai įvertino leidinį, pastebėdama, kad knyga yra informatyvi, skirta Siponių krašto žmonėms, parašyta paprasta ir visiems suprantama kalba. Knyga savo turiniu primena novelių rinkinį, kur daug įdomių dalykų apie vietinių žmonių gyvenimą, etnografinės medžiagos. Pasak specialistės, knyga vertinga, solidi, gražiai išleista ir meniškai apipavidalinta.
– Džiugu, kad Birštono krašto žmonės leidžia kraštotyrines knygas, o žinant, kad prie to prisideda ir valdžios žmonės, gali būti tikras, kad iniciatyva neužges, – sakė A. Dvylytė.
Iš tikrųjų birštoniečiams ir Siponių kaimo gyventojams buvo malonu girdėti, kad pasakojimai apie jų kaimo gyvenimą, sudėti knygoje, buvo įvertinti gerai.
Savo mintis apie knygą iš istorinių pozicijų išsakė V. Kuzmickas. Pirmiausia jis pastebėjo, kad J. Palionis išlieka pavyzdžiu visiems tautos atstovams. J. Palionis suprato paprastus žmones, jų vargus ir rūpesčius, o taip pat padėjo leisti Prienų krašto kūrėjų knygas, rūpinosi krašto kultūriniais reikalais.
– V. Petkevičienės ir J. Palionio parengta ir išleista knyga „Čia Nemunas vingiuoja“ nustebino savo dizainu, nuoširdžiu ir gyvu žodžiu, pasiekiančiu kiekvieno širdį. V. Petkevičienė parodo gyvą ryšį tarp žmogaus veiklos ir žodžių, parodo priežastis, kurias lemia istorija, įvykiai ir žmoniškieji faktoriai, – sakė V. Kuzmickas.
Istorikas pastebėjo, kad teisingai ir įdomiai pavaizduoti istoriniai laikotarpiai, laimėjimai, kovos, netektys ir istoriniai kataklizmai. Visose epochose žmogus turėjo kovoti už savo teises ir laisves, tačiau pagrindinė nesutarimų priežastis ir tikslas buvo žemė.
Gerai įvertinęs leidinį, istorikas nurodė ir kai kurias vietas, kurias buvo galima parašyti plačiau, panaudojant archyvuose saugomą medžiagą.
Pasak V. Petkevičienės, J. Palionio svajonė buvo sudėti į vieną knygą kaimų istorijas, aprašyti čia gyvenusius žmones, jų kasdienybę, rūpesčius ir problemas, nedidelius džiaugsmus ir laimėjimus. Ar verta dėl to gyventi? Iš tikrųjų verta. Ši knyga yra Siponių kaimo žmonių istorija, papasakota tų žmonių, kurie buvo įvykių dalyviai ir liudininkai.
„Bočių“ bendrijos pirmininkės pavaduotoja Aldona Milda Valatkienė sakė, jog lenkia galvą prieš tuos žmones, kurie atliko nepaprastą darbą. Dėkojo už jų darbštumą, pareigingumą ir ryžtą, kad turėtume tokį leidinį.
Birštono vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ auklėtoja, buvusi V. Petkevičienės bendradarbė Laimutė Bagdonaitė džiaugėsi ir didžiavosi, kad kolegei pavyko atlikti tokį prasmingą darbą, parengiant ir išleidžiant knygą.
Teresė Žurauskaitė, taip pat prisidėjusi rengiant leidinį, džiaugėsi, kad viskas gerai pavyko, kad knygą gerai įvertino ir profesionalūs rašytojai. Ji sakė, jog tokią knygą apie Alksniakiemio kaimo žmones irgi reikia parašyti, nes tai buvo pažadėta poetui Justinui Marcinkevičiui.
V. Petkevičienė pristatė visą kūrybinę komandą: fotografą Vytautą Janulevičių, daug įdėjusį laiko ir širdies, ir Editą Palionytę, kuriai teko didelis krūvis rengiant knygą leidybai.
E. Palionytė, buvusio Seimo nario dukra, buvo vienas iš tų varikliukų, kurie nuolat veikė, kad darbai judėtų. Ji pasakojo apie tai, kaip vyko visi paruošiamieji darbai, koks buvo atsakingas momentas, kai reikėjo iš daugybės nuotraukų atrinkti pačias svarbiausias.
– Knyga man brangi tuo, kad čia įdėta labai daug darbo. Gal todėl ir pirmas susitikimas su išėjusia knyga buvo labai jaudinantis. Labai džiaugiuosi, kad taip gerai ji yra priimta ir įvertinta, – sakė E. Palionytė.
Reikia džiaugtis visais žmonėmis, kurių dėka siponiškiai gali didžiuotis, kad turi savo krašto istoriją, surašytą į knygą, kuri bus gyva dar daugybę metų. Reikia džiaugtis ir stebėtis V. Petkevičienės drąsa ir pasiryžimu imtis tokio milžiniško darbo.
Jai teko laimė dirbti kartu su nuostabiu žmogumi, kartu kurti planus ir juos įgyvendinti. Gal todėl ji ir nejautė baimės, o tik didžiulę atsakomybę teisingai ir nieko neįžeidžiant užrašyti kaimo žmonių pasakojimus ir prisiminimus.
– Kas buvo sunkiausia? Rašyti apie šeimų ir žmonių tragiškus likimus. Maloniausia, kad tie žmonės tapo draugais, pas kuriuos malonu sugrįžti. Ką pasakytų J. Palionis apie laukusį didelį darbą? „Palauk, padarysim, bus jėga“.
Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, pasidžiaugdama naujai išleista knyga, kurią jau daugelis žmonių turėjo galimybę perskaityti, sakė, jog knyga gimsta 2 kartus: pirmą kartą rankraštyje, antrą kartą – kai išspausdinama.
– Knygos esmė ir prasmė – būti skaitoma. Mane sužavėjo ne tik leidinio dizainas, bet ir turinys, įdomiai, per žmonių likimus ir nutikimus papasakota Siponių krašto istorija. Džiaugiuosi ir žaviuosi Palionių šeima, džiaugiuosi dabartiniu Seimo nariu Andriumi, kuris tęsia tėvelio pradėtus darbus. Galiu pasakyti, kad mūsų biblioteka yra vienas iš jo darbo vaisių, nes jis rūpinosi, kad vyktų renovacija, kad būtų gautas finansavimas. J. Palionis padėjo kertinį akmenį bibliotekai, – sakė A. Jaskūnienė, įteikdama Seimo nariui adventinį vainiką ir palinkėdama sėkmingai darbuotis šio krašto žmonėms.
Už gerą knygą ir nuoširdų žodį dėkojo Jonas Aleknavičius, rengiantis Birštono valsčiaus monografiją.
V. Petkevičienė nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie knygos gimimo, dėkojo žmonėms, kurie padėjo kuo galėjo – fotografijomis, pasakojimais, prisiminimais, kurie leido geriau pažinti šio krašto gyvenimą, tradicijas, suprasti jų likimus.
J. Palionio žodžiais sukurtas dainas dainavo Ramunė ir Lijana, o V. Petkevičienė vakaro pabaigoje perskaitė S. Juršienės eilėraštį, skirtą J. Palioniui.
Žmonės skirstytis neskubėjo, nors už lango jau temo. Diena buvo graži, lyg ir skirta tokiam gražiam prisiminimų vakarui, pabūti ir pasikalbėti apie tai, kas svarbu ir vertinga.
Stasė Asipavičienė
