Šildymo katilų rinkoje laukiamas šuolis
Kitais metais šildymo katilų rinka šoktels pusantro karto labiau nei augo 2015 metais. Tai nulems griežtėjantys ES reikalavimai namų statybai ir geopolitinių įvykių keičiami lietuvių įpročiai, teigia šildymo katilų „Degera“ gamintojas. Iš viso 2016 m. ši rinka ūgtels apie 40 proc.
„Nuo kitų metų lietuviai galės statyti tik A energinės klasės reikalavimus atitinkančius namus ir neišvengiamai turės rinktis itin efektyvius kuro katilus. Pirmuosius šios tendencijos požymius pastebime jau dabar. Žmonės domisi įvairių katilų privalumais, gamybos procesu ir eksploatavimo ypatybėmis bei kaina“, – sako „Degera“ plėtros ir komercijos vadovas E. Pužauskas.
Jo teigimu, vis daugiau žmonių pasirenka kieto kuro katilus. „Nesiliaujantys įvykiai rytuose lietuvius verčia ieškoti labiau autonominio sprendimo nei dujos. Kieto kuro katiluose galima deginti bet kokį kurą. Be to, nemažesnę įtaką sprendimui daro ir kaina – jie yra pigesni ir greičiau atsiperka“, – teigia E. Pužauskas.
Anot pašnekovo, šios priežastys šildymo kietu kuru galimybe vis labiau domėtis skatina ir įmones. „Bendrovės, ypač gamybinės, vis labiau domisi kieto kuro katilais. Joms aktualu, kad jie būtų ilgaamžiai, reikalautų mažiau priežiūros ir būtų nereiklūs kuro kokybei. Pastarasis reikalavimas reiškia, kad kuru taps beveik visos atliekos – drožlės, lentgaliai su vinimis ar popieriaus šiukšlės. Šiuolaikiniai katilai šiluma pavers beveik bet ką“, – aiškina plėtros ir komercijos vadovas.
Modernūs kieto kuro katilai turi dujų degiklį, kuris įrenginio naudingumo koeficientą padidina iki 95 procentų. Jis išgaunamas 1500 laipsnių Celsijaus temperatūroje deginant pirminio degimo metu išsiskyrusias dujas. Tai reiškia, žymiai geresnius ekologinius rodiklius.
„Ironiška, kad ES sugriežtino reikalavimus naujų namų statybai rūpindamasi aplinkosauga, o lietuviai aplinkai draugiškiausius pečius renkasi dėl jų konkurencingos kainos. Retas pasidomi, kurie šildymo katilai į aplinką išmeta mažiausiai teršalų ir dūmų“, – pasakoja E. Pužauskas.
Pagal ES direktyvą nuo 2016 m. visi nauji namai Lietuvoje turi atitikti A klasės, nuo 2018 m. – A+ klasės, o nuo 2021 m. – aukščiausios A++ klasės reikalavimus.
